Ar teisi sesuo, pardavusi kitam žmogui bendrosios dalinės nuosavybės dalį?
Laikraščio skaitytojas Jonas Šatas iš Kauno rašo, jog jam ir seseriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvų žemę, sodybą bei ūkinius pastatus, tačiau jis nenurodo, kokios nuosavybės dalys atiteko kiekvienam iš jų. Sesuo pardavė jai priklausančią nuosavybės dalį visai pašaliniam asmeniui, negavusi laiško autoriaus sutikimo. Pastarasis norėtų sužinoti, ar teisingai pasielgė sesuo?
Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog iš laiško galima suprasti, kad buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė, nes žemės sklypas ir pastatai tam tikromis proporcijomis atiteko dviem savininkams. Pagal Civilinio kodekso 121 straipsnio nuostatas, bendrąja daline nuosavybe laikomas turtas, kuris priklauso dviem ar keliems savininkams. Tokiu atveju tas pats Civilinis kodeksas numato, kad kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis turi pirminę teisę pirkti parduodamą bendrojo turto dalį. Šio kodekso 125 straipsnyje teigiama, jog jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, už kurią ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tuo atveju, kai bendrosios nuosavybės dalis parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies bendrosios nuosavybės pardavėjas privalo raštu pranešti kitam bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo (bendrosios nuosavybės teise) ar buto daugiabučiame name, pranešama per notarinę kontorą. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti šią dalį arba šios teisės neįgyvendina - gyvenamojo namo ar buto atžvilgiu - per vieną mėnesį, o kito turto atžvilgiu - per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis turi teisę per 3 mėnesius teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Štai kokias teises numato įstatymas. Tad jeigu dar nepraėjo 3 mėnesiai nuo pardavimo, laiško autorius gali reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Jis pats gali tapti parduotosios dalies savininku.
Šio laiško autorius pateikia ir kitą klausimą. Ginčydamas anksčiau paminėtą sandorį, vyriškis kreipėsi į teismą, tačiau teismas jo pareiškimo nepriėmė, nes jis buvo nesumokėjęs žyminio mokesčio. Laiško autorius nori sužinoti, kokio dydžio yra šis mokestis ir nuo kokios sumos jis skaičiuojamas.
Advokatas į šį klausimą atsakė taip: "Jeigu reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kreipiantis į teismą reikia sumokėti žyminį mokestį, kuris yra 5 procentai nuo ieškinio kainos (ji nustatoma pagal materialinio teisinio reikalavimo piniginį įkainojimą). Šiuo atveju, jeigu sklypas ar pastatų dalis yra parduota už tam tikrą kainą ir ta kaina nurodyta notarų patvirtintuose dokumentuose, būtent nuo tos kainos reikia skaičiuoti 5 procentus ir sumokėti kaip žyminį mokestį. Tiesa, yra galimybė visiškai ar iš dalies atleisti nuo pareigos sumokėti šį mokestį. Visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais. Tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio 1-osios dalies 39 punkte. LR Vyriausybė 1999 metų vasario 23 dieną nutarimu Nr. 194 nustatė, jog socialiai remtinais gali būti pripažinti asmenys, gaunantys socialinę pašalpą bei valstybės išlaikomi stacionariuose globos įstaigose. Šie asmenys iš viso neturi mokėti žyminio mokesčio. Teismas arba teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Prašymas turi būti motyvuotas (toks asmuo privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą). Taigi jei žmogus mano, kad nustatytas žyminis mokestis jam yra per didelis, gali prašyti atleisti nuo viso arba dalies žyminio mokesčio.
