Sigitas STASAITIS
Metro bilietas - 20 litų
Dar prieš kelionę buvo aišku, jog Londonas - ne tik vienas didžiausių, bet ir brangiausių pasaulio miestų. Bjauriausia, jog ši savybė pasireiškė jau per pirmąsias minutes, žengus pirmuosius žingsnius. Žemėlapis rodė, jog iki Ysthemo rajono, kur manęs laukia Londono lietuviai, tik... 40 kilometrų. Turėkite omeny, kad tas sumautas Ysthemas - toli gražu ne voratinkliais apaugusiame didmiesčio užkampyje, o vos ne viduryje - trečiojoje metro zonoje.
Londono metro vertas atskiro pasakojimo. Tai pats seniausias ir didžiausias pasaulyje požeminio geležinkelio tinklas. Ir, ko gero, pats brangiausias. Londono metro (anglai jį meiliai vadina vamzdžiu arba požemiu) padalintas į šešias zonas. Parlamento rūmai, nuostabieji tiltai, įžymioji Londono pilis - kalėjimas "London Tower" - pirmojoje zonoje. Ši zona svarbiausia turistams, čia daugiausia baltų žmonių - gal dėl to metro tinklo schemose ji spalvinama balta spalva. Aplink baltąją zoną - antroji, "žalioji", kurioje prestižinės parduotuvės, nuostabūs parkai, prabangūs viešbučiai ir turtingos kontoros, o plačiausiose gatvėse blizga rolsroisai arba eiklieji dviviečiai poršė. Aplink antrąją - trečioji, "geltonoji", zona ir t. t. Per kuo daugiau zonų nori metro pervažiuoti, tuo bilietas brangesnis. Svarbiausias Didžiosios Britanijos Hitrou oro uostas - pačioje tolimiausioje, šeštojoje, zonoje, tad, žmogeli, kratyk piniginę. Suvokti visų tų zonų bilietų tarifus, nuolaidų sistemą pirmą kartą gana sunku (jei nešneki angliškai - visai neįmanoma), todėl tokiems kaip aš metro stotyje pasodintas negras - kad paaiškintų.
- Jums kur, sere, iki Uptonparko? - mandagiai nusišypso pagyvenęs juodaodis ir tuoj pat išpyškina, jog bilietas kainuos menkus 3,6 svaro sterlingų.
Mintyse 3,6 padauginęs iš 5,5 (vienas Didžiosios Britanijos svaras maždaug atitinka pusšešto lietuviško lito) vos garsiai nenusikeikiu. Už tiek pinigų - "tik" už 20 litų - gali pervažiuoti visą Lietuvą, o čia - viena kelionė metro be teisės pakeliui išlipti ar sugrįžti. Matydamas, jog dvejoju, negras pataria:
- Siūlau įsigyti vienos dienos kelionių kortelę. Tuomet šiandien Londono "vamzdžiu" galėsite važinėti kiek tik norėsite, ta pati kortelė galios ir miesto autobusuose. Kiek už kortelę? Tik 4 svarai 90 pensų, sere, ir važinėkitės kiek širdis geidžia.
Mano širdis geidžia pakeliui išlipti, pamatyti ir suvokti, ko tie milijonai turistų kasmet braunasi į Londoną, tad iš piniginės traukiu penkių svarų banknotą. Už jį kasininkas duoda į lietuvišką telefono panašią kortelę, tik kartoninę.
Pavojus tarp šiukšlių
Už 27 litus bildėdamas vagone nenorom prisimenu sovietinį Maskvos metro, kur po žeme galėjai skrieti už simbolines penkias kapeikas. Mintyse šaipausi, jog 5 svarai - tas pat, kas 5 rusiškos kapeikos. Bet greitai tapo visai nejuokinga, kai mieste suvokiau, jog nedaug apsirikau. Neturėkime iliuzijų - metro išlaikyti SSRS vyriausybei kainavo kur kas brangiau nei keleivių sumetami penkiakapeikiai, tačiau propagandos tikslais (kad tie patys londoniečiai atvažiavę pavydėtų) už visus mokėjo Komunistų partija. Nieko nepadarysi, nei merdinti Didžiosios Britanijos komunistų partija, nei klestinti Londono savivaldybė mokėti už visus nenori - kapitalizmas.
Jei ne tos sumautos zonos, Londono "vamzdis" labai panėšėtų į Maskvos ar Peterburgo metro: skirtingos linijos schemose lygiai taip pat pažymėtos skirtingomis spalvomis, tik stotelių pavadinimai angliški. Net ir keleivių praleidimo automatai labai panašūs. Skirtumas nebent tas, jog į automatą kiši ne mielas penkias kapeikas, o brangųjį bilietą - kortelę. Be to - kapitalistų išradingumas - tą pačią kortelę turi dar kartą kyštelėti, kai susiruoši palikti metro - antraip durelės neatsidarys. Jei pirkai bilietą trims zonoms, o atvažiavai į ketvirtąją - automatas nebegaliojantį bilietą išspjaus ir sucyps. Tuojau pat primokėk, kol akylus budėtojas neišgirdo ir nepareikalavo baudos - 10 svarų.
Užtat metro požemiuose gali pasiimti nemokamą laikraštį, kuris taip ir vadinasi - "Metro". Mokėti nereikia, už tave sumokėjo reklamos davėjai, kad tik tu skaitydamas susidomėtum ir jų produkciją. Permetę akimis, daugelis keleivių laikraštį nudrebia ant sėdynės arba ant grindų. Nei vagonuose, nei požemiuose nėra šiukšliadėžių. Nėra jų ir gatvėse prie svarbiausių vyriausybės pastatų ar kontorų, prie Skontlandjardo dangoraižio. Po vagonus ir peronus vaikšto tūkstančiai šiukšlininkų, kurie nesilenkdami, žnyplėmis, pakelia popiergalį ir deda sau į maišą. Nieko nepadarysi - Londone airių ar islamiškieji teroristai labai kultūringi. Jie savo bombos nenudrėbs kaip pakliuvę į pasuolę, o gražiai padės į šiukšlių dėžes, jei tik tokią ras. Vardan Alacho ar "neprigulmingų" Airijos katalikų dėka ne viena Londono šiukšliadėžė jau išlėkė į orą, tad praktiškieji anglai nutarė: geriau tarp šiukšlelių nei tarp bombelių.
Važiuoti Londono metro saugu - visas pakampes stebi ir į vaizdajuostę įrašo neužmiegančios vaizdo kamerų akys. Per statistinę savaitę Londono metro žūva tik vienas du žmonės. Mirtis žiauri - iš pradžių čirški ant bėgių, nes jais teka milžiniškos įtampos srovė, o po akimirkos tave supjausto atlėkęs traukinys. Dažniausiai taip žūva savižudžiai, nors pasitaiko ir vienas kitas minios pastumtas nelaimėlis. Nieko nepadarysi - daugiamilijoniniame mieste tai labai nedaug. (Ir Maskvoje žūdavo, tik bene kas skelbė?) Tik vieną kartą Londono metro įvyko tikra katastrofa - užuot sustojęs galinėje stotelėje traukinio mašinistas padidino greitį ir tėškėsi į sieną. Iki šiol nežinoma, kodėl žmogus taip pasielgė. Greičiausiai išprotėjo, o gal norėjo originaliai nusižudyti ir bijojo vienas keliauti į pragarą. Kaip ten bebūtų, su didžiuliu vargu iš vagonų liekanų tunelyje iškrapščius anglišku guliašu virtusius kūnus, vėliau Londono inžinieriai įrengė papildomą traukinių stabdymo automatiką.
Stabtelėjai minutei - mokėk
Pakeliui Londono centre išlipu apsižvalgyti ir tada suprantu, ko kasmet į šį didmiestį atplūsta net 26 milijonai turistų. Parlamento rūmai su Big Beno bokštu, Londono tiltai, 150 metrų aukščio ažūrinis apžvalgos ratas tikrai daro neišdildomą įspūdį, kurį truputį gadina kainos. Valandą pasibastęs po Londoną nusprendžiau, jog paslaugų kainos panašios kaip ir Lietuvoje. Skirtumas gal tik toks, jog čia panašias sumas moki ne litais, o pusšešto karto vertingesniais svarais sterlingų. Nori užeiti į legendinę Vestminsterio abatiją? 6 svarai. Domina milžiniška Šv. Povilo katedra iš vidaus? 5 svarai. Į kiną? 4 svarai - už paprastą, 7 svarai - už stereovaizdą su specialiais akiniais. Net ledų porcijos gatvėje negausi pigiau nei už 1,2-1,8 svaro. Rūkalius iš apskritai būti pasiturintis - pakelis "Marlboro" - 23 litai, dėžutė neaiškios rūšies kontrabandinių cigarečių turguje iš po skverno - 11-14 litų. Už 8-12 svarų nusipirksi didelį butelį stipraus alkoholinio gėrimo - laikoma, jog tai pigu.
- A hot dog, ser? (dešrainį, sere?) - Piktnaudžiaudamas mano skrandžio gurgimu pardavėjas Haidparko kioske į mikrobangų krosnelę kiša bandelę su dešrele ir šypsosi.
O ko jam liūdėti - už paprastą dešrainį ramiai nulupo... per 13 litų (2,4 svaro). Ir dar, žaltys, griežinėlio agurko ar žalumyno pagailėjo. Nieko nepadarysi, pirkti neprivalai. Pardavėjas žino, kad Londono turistai - lyg benamiai šunys: valkiojasi miniomis, ryja viską, moka nesiderėdami.
Taigi, keliautojai į Angliją, įsidėmėkite, jog Londone vieno svaro moneta (tokio net banknoto nėra) - labai maži pinigai, praktiškai nulis. Net neturtėliai bažnyčioje mažiau neaukoja. Nori geroje aludėje truktelėti alaus - klok 2,70 svaro, ir tai gausi tik mažą alaus buteliuką. Pilstomas alus brangesnis. Vakarieniaudamas jaukioje (bet ne prabangioje) kavinukėje kur nors "baltojoje" ar "žaliojoje" zonoje su 10-15 svarų niekaip neišsiversi. Ko norėti - kai kur net už įėjimą į tualetą nuplėš visą svarą! Už vieną svarą mieste gali išgerti nebalintos kavos, tik nesitikėk labai skanios. Skubu nudžiuginti, jog Londone radau dalykų, kainuojančių mažiau nei vienas svaras. Pavyzdžiui, jei su automobiliu užsimanei sustoti Londono centre, į automatą užteks įmesti 20 pensų monetą (1,1 Lt). Už tiek stovėti gali lygiai... 3 minutes.
- Pageidausite savo mašiną palikti ketvirčiui valandos, sere? - paklaus ryškia liemene apsirengęs stovėjimo aparatų prižiūrėtojas-baudų išrašinėtojas, kurių Londone tūkstančiai. - Tuomet į aparatą meskite vieno svaro monetą.
Visame Londono centre, net ant tiltų, gali nemokamai stovėti nuo maždaug 19 valandos iki 9 valandą ryto, tačiau jei bandysi gudrauti dieną, kaipmat už valytuvų rasi užkištą pranešimą, jog esi nubaustas ir privalai sumokėti 80 svarų (60 svarų - nuošaliau centro) baudą. Jei prisipažįsti prasikaltęs, turi teisę per savaitę pašte sumokėti pusę šios sumos. Nesutinki, nori bylinėtis - prašom, tačiau pralošęs mokėsi pilną baudą ir dar teismo išlaidas. Vėliau Loreta pasakojo, kaip ką tik įsigijusi automobilį vieną savaitgalį susiruošė pasigrožėti miesto centru. Tai vien stovėjimo aparatuose paliko beveik 30 svarų!
Pasakodamas apie tai, kas pigu, kas kainuoja mažiau nei svaras, vos neužmiršau paminėti benzino - štai automobilių kuras Londone tikrai nebrangus, kainuoja mažiau nei vieną svarą. Litras - tik 79 pensai, o suprantamiau - 4,3 lito... Dyzelinas kažkodėl kainuoja lygiai tiek pat.
