"Mano kieme auga šeivamedis. Girdėjau, jog jo žiedai ir vaisiai tinkami gydymui. Labai prašau plačiau papasakoti apie jį", - rašo laikraščio skaitytoja Regina iš Plungės
Juodasis šeivamedis (Sambukus nigra) liaudyje turi daug pavadinimų: baltasis bezdas, juodasis bezdas, dvakas, kiaurmedis, sambė, štrukas. Tai daugiametis 3 - 10 metrų aukščio krūmas ar medis, priklausantis šeivamedinių šeimai. Juodojo šeivamedžio lapai nedideli, plunksniški (sudaryti iš 5-7 lapelių). Sutrinti tarp pirštų jie nemaloniai kvepia. Skėčio pavydalo žiedai gelsvai balti ir malonaus kvapo. Žydi birželio - liepos mėnesiais. Vaisiai - juodai violetinės spalvos kaulavaisiai.
Lietuvoje tai retokas augalas. Auga parkuose bei soduose kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas. Miškuose ar arti sodybų pasitaiko pamatyti sulaukėjusių šeivamedžių. Jie mėgsta derlingą ir drėgną dirvožemį.
Vaistams renkami visiškai išsiskleidę šeivamedžio žiedynai (be šakelių), vaisiai, žievė ir lapai. Žiedai džiovinami pavėsyje vėdinamoje patalpoje. Vaisiai skinami rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Jie apvytinami ir džiovinami pavėsyje ar krosnyje maždaug 60 laipsnių temperatūroje. Gerai išdžiūvę vaisiai būna apvalūs, raukšlėti ir lipnūs. Lapelius reikia skinti ir džiovinti pavasarį, o žievę - vasarą.
Visos augalo dalys turi labai daug įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, todėl tinka gydyti daugeliui ligų.
Juodasis šeivamedis turi unikalių antivirusinių savybių. Veikliosios šeivamedžio medžiagos sunaikina gripų viruso fermentą - neuraminidozę. Viena Ispanijos įmonė pradėjo gaminti unikalų produktą, neleidžiantį gripo sukėlėjams "užkariauti" organizmo ląstelių ir daugintis jose. "Melasor 19 Saucrip" - unikalus augalinis preparatas, saugantis organizmą nuo gripo ir peršalimo ligų virusų. Jis veikia gripo priežastis, o ne simptomus. Net nedideli jo kiekiai sustabdo infekcijos plitimą. Tai sirupas, kurio sudėtyje yra ekstrakto, pagaminto iš visų šeivamedžio antžeminių dalių: lapų, žievės, žiedų ir vaisių. Sirupe dar yra citrinos sulčių, fruktozės, mėtos ir eukalipto ekstrakto, fermentuotų miežių ir kukurūzų želės. Patartina jį vartoti vos pasireiškus gripo simptomams: kūno maudimui, šiurpui, galvos skausmui. Jis tinka ir peršalus, paburkus nosiai ar ryklės gleivinei, skaudant gerklę.
Tradicinėje medicinoje vartojami šeivamedžio žiedai ir vaisiai, pasižymintys sutraukiančiomis, šlapimą ir prakaitą varančiomis, dezinfekuojančiomis savybėmis. Jie slopina uždegimus ir mažina temperatūrą persišaldžius, sergant gripu ar angina. Žiedų preparatai patartini nuo kai kurių funkcinių inkstų ir kepenų sutrikimų, kurie sukelia pabrinkimus. Jie tinka kompresams nuo nudegimų, egzemų, furunkulų, žaizdų, vonelėms sergant neuralgija, hemorojumi.
Vaisių nuoviras taip pat slopina uždegimus, varo prakaitą, vartojamas ir kaip vidurius laisvinanti priemonė. Žievės nuoviras varo šlapimą.
Visame pasaulyje juodojo šeivamedžio preparatai vartojami inhaliacijoms sergant angina, gripu, bronchitu, bronchine astma, ūminėms kvėpavimo takų ligoms, nuo kosulio.
Liaudies medicina seniai žino gydomąsias augalo savybes. Iš garsios liaudies gydytojų giminės kilęs Vladimiras Adamovičius Ivanovas rašo, kad jo šeimoje susmulkintus lapus apvirdavo meduje ir duodavo susirgus inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais bei chroniškai užkietėjus viduriams. Piene apvirtus lapus dėdavo ant nudegimų, furunkulų, iššutimų.
Žievės nuoviru gydydavo nuo vandenligės, pabrinkimų, cukrinio diabeto, kai reikėdavo išprakaituoti ar atlaisvinti vidurius, nuo išbėrimų ir diatezės. Šviežius vaisius valgydavo nuo vidurių užkietėjimo ir skausmų žarnyne. Džiovintų šeivamedžio vaisių nuoviro duodavo gerti sergant geltlige, kai reikėdavo skatinti tulžies ir šlapimo, prakaito išsiskyrimą.
Štai keletas liaudies receptų, į kuriuos įeina juoduogis šeivamedis.
Prakaitavimo skatinimo užpilui paruošti paprastai šaukštas žiedų užpilamas stikline verdančio vandens ir po 15 minučių nukošiama. Prakaitavimui skatinti patariama vakare išgerti apie 500 ml.
50 g. šeivamedžio lapų miltelių ir 500 g medaus. Mišinį užplikyti stikline verdančio vandens ir 7 - 10 minučių ant silpnos ugnies fermentuoti nuolat pamaišant. Gerti kas valandą po šaukštą šio mišinio nuo visų peršalimo ligų bei nuo inkstų ir šlapimo pūslės uždegimo.
Nuo tų pačių ligų - mišinys iš 30 g. žiedų ir 30 g rugiagėlės žiedų. Du šaukštus mišinio užplikyti 0,6 l verdančio vandens ir 3 kartus per dieną išgerti po stiklinę. Į mišinį galima įdėti šiek tiek vidurius laisvinančių džiovintų šeivamedžio vaisių.
Šviežių šeivamedžio uogų sulčių arba putėsių 3 - 5 kartus per dieną po šaukštą reikia išgerti nuo gripo, impotencijos, neuralgijos, norint išvalyti kraują. Be to, padidina darbingumą.
Įaukįtas šeivamedžio lapų ir žiedų, 8 šaukštai islandinės kerpenos, 3 šaukštai pelkinio gailio, šaukštas pušų pumpurų, 3 valg. š. kvapiosios našlaitės lapų, žiedų ir šaknų. Du šaukštai šio mišinio užplikyti 600 ml verdančio vandens ir 5 - 7 minutes pavirinti. 30 - 45 minutes palaikyti ir gerai nusunkti perkošiant. Gerti po pusę stiklinės 4 - 5 kartus per dieną nuo astmos, ūmių ir lėtinių bronchitų, kosulio.
Būtina žinoti, kad juodojo šeivamedžio užpilų negalima vartoti sergant inkstų akmenlige ir sumažėjus leukocitų kiekiui kraujyje.
