Į pietryčius nuo Kauno miesto centro, kairiajame Nemuno krante, yra sena Jiesios gyvenvietė ir to paties pavadinimo piliakalnis, dabar Napoleono kalnu vadinamas. Už jo, prieš Šančius, į Nemuną įteka Jiesios upė, turinti nepakartojamo grožio slėnį su erozinėmis šlaitų atodangomis, reta augmenija. Tai turistų lankoma, viena mėgiamiausių kauniečių poilsio vietų. Nuo šios vietos ir prasideda valstybės saugoma teritorija - Jiesios kraštovaizdžio draustinis.
Bendras draustinio plotas - apie 410 ha (t. sk. 28 ha naujai prijungtų teritorijų), iš jų Kauno miesto ribose - apie 176 ha. Įsteigtas 1960. Jo paskirtis – saugoti Jiesios upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis atodangomis, eroziniais šlaitais ir krantais, retųjų rūšių augalais. Nors draustinis apsuptas besiplečiančio miesto, jame saugomos nepažeistos atodangos su kvartero sluoksniais, kreidos luistais, eroziniais šlaitais ir krantais. Jiesios slėnyje gyvena ypač retos kalninės apsiuvos, auga gebenė lipikė, tuščiaviduris rūtenis, kiti retieji augalai.
Kada įsikūrė Jiesios gyvenvietė, tikslių žinių nėra. Piliakalnio papėdėje, gyvenvietės daržuose ir Jiesios šlaituose rastus žalvarinius papuošalus, monetas, ietigalius, žiestų ir lipdytų molio puodų šukes, archeologai priskiria XI—XIII amžių laikotarpiui.
Sprendžiant iš Jiesios piliakalnio padėties, kaip teigė archeologas P. Tarasenka, piliakalnio viršūnėje galėjo būti iškilusio feodalo buveinė su pilaite, o papėdėje į pietryčių pusę, dabartinės Jiesios vietoje, įsikūrusi žvejų ir žemdirbių gyvenvietė, kuri klestėjo X - XIII amžiuose, bet dėl feodalų tarpusavio vaidų ar į kraštą įsibrovusių kryžiuočių ordino riterių buvo nusiaubta ir ilgainiui sunyko. Dalis gyventojų, ieškodami saugesnės vietos, pasitraukė į Jiesios upės, skendėjusios miškuose, aukštupį. Tokiu būdu atsirado pajiesio gyvenvietės, dabartinis Karkazų , o dar toliau kur įteka Vyčiaus upelis, įsikūrė Pavytės ir kiti kaimai.
Jiesios upė
Ten, kur šiuo metu teka Jiesios upė, senais laikais tyvuliavo jūra, kurioje klostėsi mergelinga kreida. Tai buvo maždaug prieš 70 milijonų metų . Slūgstant prieledyniniam baseinui, šioje dalyje pradėjo formuotis Jiesios upės baseinas, o vėliau - pati upė.
Turi 16 intakų: Vasakė, Zorstrata, Lašaša, Graižė, Viemuonia, Kiauliškė, Skerdupis, Rudė, Šventupė, Germuonis, Šlapakšna, Kumė, Aukštažys, Vyčius, Maišys, Sąnaša.
Jiesios upę maitina iš šlaitų besisunkiantys šaltiniai. Daugelis tiesiog srūva į upę. Prie jų sunku prisibrauti. Esantys prieinamose vietose šaltinėliai tarnauja žmogui - atgaivina tyru kaip krištolas vandeniu.
Draustinio augalija
Nors draustinis yra tik kraštovaizdžio ir palyginus su kitais Lietuvos draustiniais yra daug mažesnis, augalų rūšių Jiesios draustinyje daugiau negu botaniniuose draustiniuose. 1980 metų duomenimis, net 666 rūšys. Iš tų 666 rūšių 101 rūšis reta ir saugoma, o 14 įrašyta į „Lietuvos raudonąją knygą". Tai šiaurės kraštų liana - paprastoji gebenė, klumpaitė, lieknoji plukė, tuščiaviduris ir tarpinis rūteniai, mažoji vištapienė, plačialapė gegūnė, didysis asiūklis, žirnialapis vikis, didžioji dantenė, didysis putelis, gležnalapė nertis, gegužraibė, kompasinė salota.
Dviejose vietose rastas paprastasis sinavadas, kai kur gausiai sužėlęs raudonžiedis žalčialunkis, paprastasis sausažiedis, keletas rūšių gegūnių, slapesnėse vietose - retas pietų Lietuvoje paprastasis burbulis, taip pat retokas mėlynasis palemonas , dažnai auginamas darželiuose, ir kt. Daugelį iš jų tikrai galima auginti dekoratyviniuose želdiniuose. Daug draustinyje ir retų, bet neįtrauktų į saugomų sąrašus augalų - lankinė pūstabriaunė, kopinis eraičinas, didžioji kelerija ir kt.
Draustinio gyvūnija
1974 metų duomenimis, Jiesios draustinyje buvo 84 paukščių rūšys, iš kurių 29 draustinyje žiemojo, o 1986 metais užfiksuotos jau tik 53 rūšys. Pavasarį, kaip vaizdžiai yra rašęs ornitolgas J.Vaškelis, pajiesyje neatsiklausysi lakštingalų ir devynbalsių, vasaros pradžią skelbia griežlės, rudenį gudobelės kruta nuo puošniųjų svečių iš šiaurės – svirbelių. Žiemą lyg žaisliukai atrodo raudonos sniegenos, žalsvi tulžiai, geltonpilvės zylės. Jau nebeperi puošnieji kukučiai, žalvarniai.
Iš kurios pusės eitum Jiesios link, visur išgirsi dirvinius vieversius arba vyturius, jų tiek daug, kad, rodos, juda ir gailiai cypia visas laukas. Su jais ir pempės, kikiliai, geltonosios startos.
Kai šlaituose pradeda kristi klevų žiedai ir pražysta gluosniai, po savaitės arba dviejų, pievose, lankose išgirsti griežlę.
Arčiau upelio, lankų, griovių ir geležinkelio pylimo krūmeliuose paukščių daugiau. Neatskiriama tokio kraštovaizdžio dalis - geltonoji starta, geltonoji kielė, paprastoji medšarkė, kiauliukė, pievinis kalviukas, karklinė nendrinukė, kurapka, rudoji devynbalsė. Mažėjant tankiems brūzgynams, nuošalesnėms vietoms, vis rečiau matomos ir paprastosios medšarkės. Žiemą, spustelėjus šaltukui, prie pakluonių ir patvarčių, kur sniegas sumintas su išdraikytais šiaudais, šienu, pelais, galima pamatyti geltonosias startas. Dabar tokių vietų sodybose jau nebėra, todėl dar gaima retkarčiais pamatyti pakelėse prie šiaudų kūgių.
Labai sumažėjo tulžių, kurie laikosi arčiau vandens. Maloniai nuteikia žiemą virš properšų sublyksėjusi tulžio žalsva liepsnelė.
Šaltiniai
1. Jiesios landšaftiniame draustinyje / J. Balvočiūtė …[et al.] - Kaunas : Šviesa, 1992.
2. Rokai ir jų apylinkės penkių amžių įkandin / teksto autorė Vanda Mažeikienė - Kaunas : Dakra, 2004.
3. Lietuvos Eneida arba Lietuvių tautos ineita į atrastąją tėvynę : semta iš įvairiausių prosenuolių padavimų / J. Šerenga. - Seinai : Laukaičio ir b-vės sp., 1913-1914. - 2 d
4. Juozapavičius P. Jiesia /Kauno diena. 1971 m. balandžio 25.
5. Brigita Paulavičiūtė . Juodasis Apolonas Jiesios kraštovaizdžio draustinyje.. /Žurnalas apie gamtą. 2008 01(25)
6. Geologija. /Geologiniai procesai ir reiškiniai Kauno miesto teritorijoje (Vidurio Lietuva) Salomëja Bucevièiûtë, Vytautas Marcinkevièius, Vidas Mikulënas 2005. Nr. 50. P. 59–70 / Lietuvos mokslų akademija.
7. Ataskaita „ Ichtiofaunos monitoringas lietuvos upėse, ežeruose ir žuvų rodiklių ežerų ekologinei būklei vertinti parinkimas“ (Moksliniai tyrimai pagal sutartį Nr. 4F 07-75 su Aplinkos apsaugos agentūra) Parengė dr. Tomas Virbickas
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
