Vida VENCLOVIENĖ
Ši tema aktuali daugeliui vyrų, ypač dabartiniais nuolatinių stresų, pašėlusio tempo, rinkos ekonomikos ir poilsio stygiaus laikais.
Ši tema - neišsenkantis anekdotų, liūdnų istorijų ir reprizų šaltinis. Moksliškai tai vadinama erekcijos disfunkcija. Neretai koks klestintis verslininkas į draugo klausimą "Kaip reikalai?" atrėžia tiesiai "Blogai... stovi blogai... o visa kita einasi puikiai." Neretai toks vyras dėl savo "nepaklusnaus draugužio" kandžią ir skausmingai sarkastišką repliką išgirsta ir iš moters lūpų.
"Malonumų organas" vyrams problemų kėlė visais laikais. Ir visuomet vyrai būdavo pasiryžę bet kam, kad tik prikeltų savo "draugužį". Istorikai mano, jog dėl impotencijos stiprioji lytis kentėjo ir viduramžiais. Paaiškinimą tam rado bažnyčia. Hierarchai teigė, jog kaltininkų reikia ieškoti tarp moterų, kurios tiesiogiai bendrauja su pačiu velniu ir jo padedamos vyrams užtraukia nesėkmes. Tam, kad išvalytų iš Europos raganas, pakeltų vyrų potenciją ir padidintų gimstamumą, inkvizicija sumanė siaubingą būdą: nuodėmingąsias sudegindavo ant laužo. Tolesnė istorijos eiga parodė, kad didžioji dauguma nukentėjo visai be reikalo.
Dvidešimtojo amžiaus pabaiga padovanojo vyrams nuostabų preparatą "nepaklusniam draugužiui" sudrausminti - "Viagrą". Blogai tik tai, kad ji brangiai kainuoja.
O kas gi vyrams padėdavo gerokai anksčiau, kol pasaulis nežinojo "Viagros"?
Senovės Romoje potencijai atkurti žiniuonės naudojo įvairiausias žoles, augalų sėklų aliejus, antpilus, pipirus. Iš jų mišinių būdavo ruošiami stipriai odą dirginantys ir deginantys tepalai, kuriais vyrai būdavo "gydomi" tiek iš išorės, tiek iš vidaus (odiniu falu per išeinamąją angą). Dažniausiai tokie "gydymai" sukeldavo tik dar daugiau rimtų susirgimų.
Senovės graikai sugalvojo "afrodiziakus" ir, atsiradus lytinio gyvenimo sutrikimams, pirmenybę teikė būtent šioms priemonėms.
Afrodiziakais jie vadino priemones, stimuliuojančias lytinį potraukį. Tradiciškai tai buvo gyvulinės ir augalinės kilmės medžiagos. Prieš meilės naktį graikai valgė alyvuoges ir šutintus miežius. Buvo manoma, kad toks derinys vyrui suteikia stebuklingų galių.
"Kama Sutra" rekomenduoja patiekalą iš ryžių, žvirblių kiaušinių, troškinto svogūno ir medaus.
Korėjiečiai labiausiai vertina nuodingųjų gyvačių mėsą, japonai - midijas, egiptiečiai - česnakus, kinai - ženšenį.
Tantristai mano, kad vyrą į "devintą dangų" pakylėti gali pati moteris. Geriausia priemonė - moters makšties sultys. Efektyvus ir skystis, išsiskiriantis iš moters krūtų prieš gimdymą.
Prancūzijos karalius Henrikas IV prieš meilės orgijas išgerdavo taurelę konjako su kiaušinio tryniu. Senovės keltai minėtame kokteilyje konjaką pakeisdavo tamsiu alumi.
Šiuolaikiniai prancūzai medaus mėnesį praleidžia maitindamiesi jūros gėrybėmis: austrėmis, krevetėmis, krabais, nėgėmis, lašišinėmis žuvimis. Populiarus Europoje ir obuolių sidras. Šis silpnas alkoholinis obuolių vynas pasižymi stimuliuojančiu poveikiu.
Meilės reikaluose nenuilstantis Kazanova vakarienei valgydavo austres. Neva tai padėdavo suvilioti net vienuoles.
Rusijoje nuo seno garbinamos keptos bulvės. Jų luobelėje yra alkaloido solanino, mažinančio odos jautrumą ir leidžiančio prailginti lytinio akto trukmę. Šiuolaikiniai "naujieji rusai" gali sau leisti ikrus ir šampaną.
Daugelyje tautų kaip afrodiziakas naudojamas medus - ypač jis veiksmingas, jei valgomas kartu su riešutais.
Teigiamai potenciją veikia ir grikių kruopos.
Žymusis Zigmundas Froidas veiksmingiausiais laikė grybus, ruginę duoną bei moliūgų sėklas.
Ispanai seksualinių galių padidinimui valgo jautienos kumpį - organizmas prisotindamas gyvulinės kilmės baltymais.
Kartais, siekiant sustiprinti vyriškąsias galias, padaroma neatitaisoma žala gamtai.
Sakoma, kad potenciją stiprina patiekalai iš tigro lytinių organų. Tokios "mados" rezultatas - ryškus tigrų sumažėjimas. Lėkštę sriubos iš tigro lytinio organo galima suvalgyti pačiuose brangiausiuose pasaulio restoranuose. Tokio patiekalo kaina - 600 - 700 JAV dolerių. Niekas negali garantuoti, jog po tokių pietų galėsite mėgautis sekso malonumais ilgai ir ne kartą, tačiau frazė "Aš suvalgiau "tigro kiaušinių sriubos" porciją!" pašnekovams tikrai paliks įspūdį.
Negalima teigti, jog oficiali medicina nesistengė padėti nelaimingiems vyrams.
1877 metais amerikietis chirurgas Semiuelis Grosas nusprendė, jog dėl erekcijos sutrikimų kaltas onanizmas. Pasak chirurgo, "rankų darbas" atima nervinę energiją, todėl išsivysto impotencija. Savo pacientams jis griežtai patarė atsisakyti masturbacijos, skirdavo preparatų, mažinančių lytinį potraukį, o atskirais atvejais pacientams į varpos kanalą įverdavo specialius plėtiklius, kurie, nevykėlio daktaro nuomone, turėjo trukdyti onanizuotis.
Austrų gydytojas Steinachas atlikinėjo eksperimentus - senesniems gyvūnams persodindavo jauniklių lyties organus. Kuomet jo eksperimentai atsidūrė aklavietėje, daktaras iškėlė idėją, jog chirurginis sėklos kanalų pašalinimas gali sustiprinti potenciją.
Ne visi medikų bandymai buvo nesėkmingi.
1914 metais daktaras Alvinas Eičas potencijos sustiprinimui pasiūlė vakuumo terapiją. Lyties organas buvo patalpinamas į specialią kamerą, kurioje susidarydavo vakuumas. Dėl to į varpą priplūsdavo kraujo ir įvykdavo erekcija.
Injekcinė terapija pradėta taikyti Anglijoje. Fiziologas Brindlis pirmasis pats išbandė šį metodą ir su didžiuliu susižavėjimu demonstravo kolegoms preparato poveikį. Kolegų reakcijos į šį reginį istorikai nekomentuoja, tačiau su teiginiu, jog pusė visų vyrų seksualinių problemų kyla pirmiausiai dėl psichologinių priežasčių, sutinka dauguma medikų.
Būtent dėl kompleksų, fobijų, stresų, abejonių ir baimių vyrai neretai patiria fiasko. Ir tuomet kiekvienas ieško sau priimtinų afrodiziakų. Tai gali būti ir erotiniai filmai, žurnalai, atvirukai, muzika... Gali būti pripučiama guminė moteris arba - audringa jūra ar rami aušra... Kiekvienam gali pagelbėti individualios, net pačios neįprasčiausios priemonės. Jei nesi pats sau priešas, atrask savąjį afrodiziaką.
