Vilniaus apygardos teismas buvusį Lietuvos saugumo policijos valdininką Algimantą Mykolą Dailidę nuteisė už dalyvavimą nusikaltimuose prieš žydus per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupuotoje Lietuvoje. Tačiau ligotas 85 metų nuteistasis, teismo sprendimu, jau yra nepavojingas visuomenei, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas ir jo baudžiamoji byla nutraukiama.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, praėjus daugiau šešiasdešimčiai metų nuo byloje minimų įvykių, A. M. Dailidė per tą laiką daugiau nebuvo nusikaltęs ir nepatekęs į teisėsaugos akiratį. Tokį teismo sprendimą smarkiai sukritikavo nacių persekiotojas Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro Izraelyje, pareiškęs, jog tai "aiškiai parodo, kad Lietuva yra saugiausias prieglobstis vietiniams nacių karo nusikaltėliams ir yra pasityčiojimas iš pastangų patraukti nacių karo nusikaltėlius atsakomybėn".
"Mes nusivylėme, kad Algimantas Dailidė nebus nubaustas už savo nusikaltimus", - rašoma ir JAV ambasados Vilniuje spaudai išplatintame pranešime, kuriame taip pat pažymima, kad holokausto nusikaltėliai neturi likti nenubausti, "nes teisingumas, kuris vykdomas teisinio proceso metu, užkerta kelią panašiems nusikaltimams". Pranešime drauge sveikinamas Lietuvos prokuratūros siekis "įvykdyti teisingumą šioje žinomo nusikaltėlio byloje".
A. M. Dailidei Generalinė prokuratūra siūlė paskirti realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras prašė A. M. Dailidei minimalios bausmės - Baudžiamasis kodeksas už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
Minimalios bausmės prašyta atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis serga daugybe ligų ir yra senyvo amžiaus. Klausyti teismo nuosprendžio ir palaikyti A. M. Dailidės į Vilniaus apygardos teismą buvo atvykę radikalai Mindaugas Murza ir Visvaldas Mažonas, dar keletas asmenų. Teismo salėje jie laikė plakatus su užrašais "Įrodymų nėra - Dailidė teisiamas", "Pirma genocidas, po to holokaustas", "Genocidas - 200 mln. Holokaustas - 6 mln.".
Lietuvos pilietybę turintis A. M. Dailidė į teismo procesą atvyko iš Vokietijos, kur gyvena nuo to laiko, kai buvo deportuotas iš JAV.
2003-siais JAV Imigracinių apeliacijų taryba nusprendė deportuoti A. M. Dailidę, nustačius, kad per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupuotoje Lietuvoje, tarnaudamas naciams pavaldžioje Lietuvos Saugumo policijoje, dalyvavo suimant žydų vyrus, moteris ir vaikus, kurie mėgino pabėgti iš kalinimo Vilniaus gete.
Buvęs nekilnojamojo turto agentas A. M. Dailidė, iš kurio JAV pilietybė buvo atimta 1997 metais, gyveno Floridos valstijoje. 1950-siais jis atvyko į JAV, kur imigracinei valdžiai pareiškė karo metu dirbęs eiguliu. Paaiškėjus jo vaidmeniui holokauste, Ohajo teismas atėmė iš A. M. Dailidės JAV pilietybę.
1996 metais JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų skyrius pasiekė, kad JAV pilietybė būtų atimta iš buvusio Saugumo policijos Vilniaus skyriaus viršininko Aleksandro Lileikio, kuris, atvykęs į Lietuvą, čia buvo apkaltintas, teisiamas ir 2000-siais mirė netrukus po to, kai buvo pripažintas dėl ligų nebegalinčiu dalyvauti savo teismo procese.
1994 metais į Lietuvą sugrįžo ir po dvejų metų JAV pilietybės neteko buvęs A. Lileikio pavaduotojas K. Gimžauskas. 2001-ųjų vasarį Vilniaus apygardos teismas pripažino K. Gimžauską kaltu karo nusikaltimais, bet bausmės jam neskyrė, medikams nustačius, kad jis dėl senatvės ir ligų nebesuvokia savo veiksmų ir nebegali už juos atsakyti. Netrukus po Vilniaus teismo verdikto K. Gimžauskas mirė.
1998 metais JAV pilietybės neteko Adolfas Milius, kuris, kaip ir A. M. Dailidė, dalyvavo suimant civilius žydus. A. Milius persikėlė iš JAV į Lietuvą ir čia mirė 1999 metais. Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės. Masinės žudynės prasidėjo 1941-ųjų birželio 24 dieną.
