Vakar Šiaurės Osetijoje buvo gedulo diena, skirta stichijos nelaimės aukoms atminti. Šiandien gelbėtojai dar dirba Kaukazo kalnuose - ieško žmonių, kuriuos palaidojo milžiniškas ledynas, tačiau tikimybė rasti gyvųjų kiekvieną dieną vis mažesnė. Ledynas pajudėjo praėjusio penktadienio vakarą. Pasekmės skaudžios - visiškai sugriautas "Karmadono" sanatorijos trijų aukštų korpusas, Šiaurės Osetijos valstybinio universiteto ir Respublikinės justicijos ministerijos poilsio bazės, nutrauktos elektros linijos. Karmadono kaimelyje ledo mase užversta apie 15 namų.
Oficialiai žinoma apie 97 dingusiuosius be žinios. Aukų paieška gali užsitęsti kelias savaites. Gelbėjimo darbus dirba 450 žmonių, 94 technikos priemonės, 3 lėktuvai.
Viską griaunantis "ekspresas"
Sunku įsivaizduoti, kas yra nuslinkęs ledynas. Tai - katastrofa. Jėga, greitis, neįtikėtinas triukšmas. Gigantiškas ledo luitas (21 milijono kubinių metrų) nuo Kaukazo kalnagūbrio leidžiasi tarsi nuo vaikiškos čiuožyklos, vietomis pasiekdamas 1 kilometro per minutę greitį. Per kelias minutes ledynas pasislinko 16 kilometrų.
Į Karmadono tarpeklį žmonės važiuodavo pailsėti. Čia atsiverdavo nuostabūs vaizdai, tekėjo upės, spindėjo snieguotos viršukalnės. Čia buvo dvi šventos vietos, pro kurias niekas nepravažiuodavo - būtinai sustodavo pagerbti dvasių, kad apsaugotų kelyje. Kiek žmonių buvo tarpeklyje praeito penktadienio vakarą, nežinoma. Kiek gyvybių prislėgė šis ledynas, kol kas niekas negali pasakyti.
- Po penkių valandų darbo mes radome vos vieną plytą, - pasakojo gelbėtojas Andrejus Voroninas.
Atsiranda ir gyvų
Šeštoji Karmadono pasienio užkarda saugo Šiaurės Osetijos ir Gruzijos sieną. Du pasieniečiai - Eugenijus Ščelakovas ir Eugenijus Proninas - per griūtį budėjo. Kaip tik budėjimo vietoje ir atitrūko ledynas. Šie vaikinai buvo laikomi dingusiais be žinios ir įtraukti į žuvusiųjų sąrašus, tačiau praėjus keturioms paroms po katastrofos jaunesnysis seržantas ir eilinis atsiliepė - vaikinai paleido kelias signalines raketas. Atsiliepė ir alpinistas iš Stavropolio. Buvo manoma, kad jie žuvo, tačiau, pasirodo, vyrai kopė visai kitoje vietoje. Gelbėtojai sako, kad pasieniečių ir alpinistų gali atsirasti ir daugiau, nes jie yra apmokyti, kaip elgtis slenkant lavinai.
- Aš tuo metu kaip tik grįžau iš gretimo kaimo, - sakė pasienietis Andrejus Čerepanovas. - Staiga labai aukštai visas tarpeklis tarsi suspindėjo, pakilo kažkokių dūmų kamuolys. Pamaniau: na ir filmuoja, kokia pirotechnika! O, pasirodo, griūtis per kelias sekundes išrovė aukštos įtampos stulpus.
Kai pasieniečiai suskubo žiūrėti, iš kur tas griausmas, iškart net nesuprato, kas atsitiko. Tik vėliau pamatė, kad tarpeklis kažkoks ne toks, kad nebematyti kaimelio namelių. Tebuvo tik upė, prasiveržusi iš po ledo.
Prieštaringos žinios
Labai intensyviai ieškoma aktoriaus ir režisieriaus S. Bodrovo grupės, tačiau kol kas paieškos bevaisės. Režisierius Sergejus Bodrovas jaunesnysis labai mėgsta Kaukazą. Pastaruoju metu jis čia filmavo mistinį detektyvą, tad pasirinko atitinkamą peizažą. Gilus tarpeklis, akinantis mėlynas dangus ir saulė, tarsi šokinėjanti ant snieguotų viršūnių.
Kai tą dieną suplanuota scena buvo nufilmuota, režisierius filmavimo grupę paleido. Operatoriai, grimeriai ir visi kiti pasirengė leistis žemyn. Kalnuose anksti temsta ir atvėsta oras, tad delsti nebuvo ko. Dalis filmavimo grupės bazėje jau laukė likusiųjų. Autokolona su apsaugininkais turėjo pajudėti į Vladikaukazą.
Vienas vairuotojas, kurio mašinoje buvo sukrauta filmavimo aparatūra, pasiūlė norintiesiems važiuoti. Taigi į kabiną įlipo trys žmonės ir apsaugininkas (pagal sutartį, Sergejaus Bodrovo grupę, kad ko neatsitiktų, turėjo lydėti omonininkai).
Mašina nusileido serpantinu, o po kelių minučių kalnuose tarsi nugriaudėjo. Tą triukšmą sukėlė atitrūkęs ledynas. Liudininkai sako, kad filmuotojų automobilis iš tos vietos išvažiavo kelios minutės iki katastrofos, tačiau ir tą kelią, kuriuo jis važiavo, šiuo metu dengia 100 metrų storio ledas. Apskritai, informacija apie artistus labai prieštaringa - vieni teigia juos matę jau po katastrofos, kiti "laidoja" visus 24 filmavimo grupės ir 25 apsaugos narius.
Judantis ledynas
Kolko ledynas jau slinko. 1902-aisiais jis pasislinko pusantro kilometro, 1969-aisiais 300 metrų per valandą greičiu - 5 kilometrus. Artimiausių kaimų gyventojai skubos tvarka buvo evakuoti. Tuomet ištirti geodezinę situaciją buvo pakviesti mokslininkai iš Japonijos. Jie patvirtino, kad jei jau ledynas pajudėjo, tai kada nors atitrūks galutinai. Net buvo nustatyta, kad po 15 metų. Tačiau jis išsilaikė net 33 metus.
Skaičiai. Ledyno aukštis - iki 80 metrų, ilgis - beveik 22 kilometrai, tūris - iki 80 milijonų kubinių metrų.
Aplinkiniams kaimams vis dar gresia didžiulis pavojus, nes ledynas pradėjo labai sparčiai tirpti.
