Svariai prie pirmosios Lietuvos rinktinės pergalės Pasaulio čempionate prisidėjęs Jonas Mačiulis po mačo galėjo skųstis nebent Kirko Penney alkūne prakirsta lūpa.
Nepaisant kraujuojančio veido, krepšininkas tikino, jog rungtynės vyko gerai ir jokių priekaištų nei dažnus keitimus atlikusiam Kęstučiui Kemzūrai, nei kartais keistokus sprendimus priėmusiems rungtynių arbitrams jis neturi.
– Jonai, kaip vertini pirmas lietuvių rungtynes?
– Vertinu gerai. Pradžioje nebuvo startinio jaudulio, todėl rungtynes pradėjome kietai, kaip ir su amerikiečiais. Neleidome jiems „užsikabinti“ ir pirmavome visas rungtynes. Manau, mačas buvo tikrai geras, džiugu, kad pasisekė laimėti. Pradžia gera.
– Kas nutiko antroje pusėje, kai zelandai išlygino žaidimą?
– Gal ir mes truputį sustojome, tačiau žinojome, kad po didžiosios pertraukos Naujosios Zelandijos komanda visada pradeda žaisti kiečiau ir agresyviau. Gal iš pradžių truputį tam nebuvome pasiruošę, tačiau atsigavome ir daugiau priartėti jiems nebeleidome.
– Kirkas Penney sumetė beveik pusę komandos taškų. Kokios priežastys lėmė, kad jo sustabdyti taip ir nepavyko?
– Jis ir pasirengimo etape mesdavo virš trisdešimt taškų. Visi „žaidžia ant jo“, todėl jį dengti labai sunku. Kirkas – geras žaidėjas, geras metikas, bet vienas lauke ne karys, jis vienas laimėti negali.
– Dažni keitimai komandos neišmuša iš vėžių?
– Nepasakyčiau, kad tie keitimai buvo labai dažni. Robertą Javtoką teko keisti priverstinai, mane – taip pat. Aš tikrai nepastebėjau tų dažnų keitimų ir tikrai nemanau, kad tai ką nors išmušė iš vėžių.
– Lūpa kraujuoja. Kas nutiko?
– Kirkas trenkė. Ir man dar pražangą sušvilpė, kam kišu galvą. Nieko nepadarysi.
– O kaip pats teisėjavimas?
– Geras. Kol kas jokių priekaištų negalime sakyti. Kai laimi, visada gerai teisėjauja (šypsosi).
Romanas Buršteinas iš Izmiro
