Niekas iš mūsų nėra apsaugotas nuo vienokių ar kitokių traumų, nelaimingų atsitikimų. Apsideginus, nusiplikius karštu vandeniu ar garais, įsipjovus, susitrenkus, nukentėjus nuo elektros srovės, užspringus ar patekus į kitokią bėdą svarbu neprarasti savitvardos, o kaip galima greičiau sau padėti. Tvirti bei ryžtingi turėtų išlikti ir aplinkiniai, kurių pareiga - kuo skubiau kviesti medikus, o, kol šie atvyks, sugebėti nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą.
Odos nudegimas
Kaip žinia, odą sudaro keli skirtingi sluoksniai. Nusideginus ar nusiplikius odą, ji praranda apsaugines funkcijas, ir infekcijai atsiveria kelias į organizmą. Per pažeistą odą sunkiasi skysčiai, todėl tuomet, kai pažeidžiamas didesnis odos plotas, organizme sumažėja skystosios kraujo dalies (plazmos) ir gali ištikti šokas. Šoko grėsmė kyla tuomet, kai pažeidžiama dešimtadalis ar daugiau odos paviršiaus (maždaug tiek, kiek ploto užima krūtinė). Jei nudegė trečdalis kūno paviršiaus, kyla grėsmė nukentėjusiojo gyvybei.
Terminiai odos nudegimai dažniausiai pasitaiko buityje. Galima apsideginti liepsna, karštu (verdančiu) vandeniu, garais, prisilietus prie įkaitusio paviršiaus ir t. t. Priklausomai nuo to, kokia temperatūra paveikia odą, formuojasi įvairaus laipsnio nudegimai.
Pirmojo laipsnio nudegimas - pats lengviausias. Jis diagnozuojamas, kai stebimas odos paraudimas, pažeistą vietą skauda, šiek tiek išsiplečia kraujagyslės. Esant antrojo laipsnio nudegimui paraudusioje odoje susiformuoja įvairaus dydžio pūslės. Trečiojo laipsnio nudegimas nustatomas, kai pakenkiami ne tik paviršiniai, bet ir gilesnieji odos sluoksniai. Na, o kai oda ir poodiniai audiniai tampa negyvybingi (apanglėja), diagnozuojamas aukščiausio - ketvirtojo laipsnio - nudegimas. Kuo nudegimo plotas didesnis, tuo pažeidimas sunkesnis.
Pakenktą kūno dalį reikia tučtuojau pakišti po šalto tekančio vandens srove ir laikyti mažiausiai 15 minučių (taip nuo terminio poveikio apsaugosite gilesnius odos sluoksnius, sumažinsite tinimą bei skausmą). Po to ant nudegimo vietos uždedamas sterilus tvarstis. Jei pažeistas didesnis odos plotas, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusįjį nedelsiant vežti į artimiausią gydymo įstaigą. Prieš uždedant sterilų tvarstį nudegusias kūno vietas galima patepti specialiais gydomaisiais tepaliukais, tik jokiu būdu ne riebalais, sviestu, aliejumi ar tualetiniu vandeniu. Ant nudegintos vietos jokiu būdu negalima dėti pūkuotos medžiagos (vatos), negalima praplėšti (prakirpti) susiformavusių pūslių, pažeistos odos netvarstyti lipniais tvarsčiais.
Kai nudegimo plotas didelis, gali pradėti reikštis nudegiminio šoko simptomai: ligonį troškina, labai skauda pažeistą vietą. Padažnėja pulsas, sutrinka šlapinimasis (gali nebeišsiskirti šlapimas). Tokiam ligoniui būtina duoti daug gerti ir reikia kuo skubiau kviesti medikus.
Cheminius nudegimus sukelia įvairios cheminės medžiagos - rūgštys, šarmai. Dažniausiai nusideginama akumuliatoriaus skysčiu, netyčia apsipylus buityje naudojamomis didelės koncentracijos cheminėmis medžiagomis - plovikliais, šveitikliais ir pan.
Jei nusideginote rūgštimi, pažeistą odą skubiai nuplaukite silpnu šarmu (0,1 proc. sodos tirpalu), o jei nukentėjote nuo stipraus šarmo, naudokite silpną rūgštį (0,1 proc. acto skiedinį).
Ant nudegintos vietos būtina uždėti sterilų tvarstį ir ligonį vežti į gydymo įstaigą (arba kviesti greitąją medicinos pagalbą).
Nudegimus gali sukelti ir radiaciniai spinduliai, ir elektra, tiesiogiai paveikus elektros srovei.
Elektros traumą patyręs žmogus praranda sąmonę, sutrinka širdies veikla ir kvėpavimas. Tokiam nukentėjėliui būtina itin skubi ir tinkama pagalba.
Pirmiausia reikia nutraukti susiformavusią elektros srovės grandinę (išjungti elektrą, naudojantis tik sausomis, elektros srovei nelaidžiomis medžiagomis).
Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, nukentėjusiajam būtina be pertraukos daryti dirbtinį kvėpavimą (jei nėra širdies veiklos - ir išorinį širdies masažą). Kartais kontakto su elektros srove vietoje atsiranda atviros žaizdos. Jų kraštus reikia dezinfekuoti 5 proc. jodo tirpalu ir uždėti sterilų tvarstį.
Įpjovimas, įdrėskimas
Jei įpjovimas ar įdrėskimas nėra didelis, kraujas nustoja tekėti savaime. Tačiau nereikia pamiršti, jog net ir menkiausias odos pažeidimas sudaro sąlygas į organizmą patekti bakterijoms, kurios, patekę į atvirą žaizdą, ims sparčiai daugintis ir sukels infekciją. Todėl įsipjovus ar įsidrėskus būtina kuo greičiau žaizdelę išvalyti (dezinfekuoti) ir aptvarstyti.
Įpjovimą ar įdrėskimą reikia nuplauti po šalto vandens srove, po to žaizdos kraštus atsargiai apvalyti steriliais marlės taponais. Valyti reikia braukiant nuo žaizdos tolyn, po kiekvieno pavalymo tamponą būtina pakeisti nauju.
Jei įsipjovėte stiklo šukėmis, susižalojote į metalo atplaišą ar panašiai, būtinai patikrinkite, ar žaizdoje neliko stiklo (metalo) gabalėlių, kitų svetimkūnių. Žaizdą reikia dezinfekuoti 3 proc. vandenilio peroksido tirpalu.
Jei įpjovimas (įdrėskimas) nėra didelis, sužalotą vietą pakanka užklijuoti pleistru (žinoma, prieš tai žaizdelę nuvalius ir dezinfekavus). Jei sužalojimas didelis, ant pažeistos vietos reikia uždėti sterilų tvarstį ir apvynioti bintu. Jokiu būdu ant žaizdos ar šalia jos negalima dėti vatos, nes ji pridžius!
Jei didesnėje žaizdoje liko įsmigęs aštrus daiktas, jo neišimkite (mat jis gali būti užkimšęs kraujagyslę ir taip šiek tiek stabdyti kraujavimą). Tokią žaizdą reikia atsargiai apvynioti bintu ir nukentėjusįjį skubiai vežti į gydymo įstaigą.
Kraujosruvos
Susimušus (susitrenkus) po oda ar dar gilesniuose audiniuose ima kraujuoti, todėl sužalota vieta pamėlynuoja. Kraujosruvos gali susiformuoti ir iškart po susižalojimo, ir praėjus kelioms dienoms.
Iškart po susitrenkimo ant pažeistos vietos patartina uždėti šaltą kompresą - tai stabdo tinimą, mažina skausmą.
Jei buvo smūgiuota į veidą, kraujosruva susiformuoja aplink akį. Smūgio metu gali būti sužalota ne tik akis, bet ir kaukolė, todėl tokią traumą patyrusį nukentėjėlį turi apžiūrėti gydytojas. Gydytojo apžiūra būtina ir susižeidus galvą (kai kraujuoja iš žaizdos), mat gali būti sutrenktos smegenys, pažeista kaukolė.
Užspringimas
Užspringstama, kai kvėpavimo takai iš dalies ar visiškai užblokuojami prarytais daiktais ar maisto gabalėliais. Tuomet žmogus pradeda mėlynuoti, negali ištarti žodžio. Užspringęs žmogus instinktyviai rankomis stveriasi už kaklo (jį apkabina).
Pirmoji pagalba tokiam nukentėjėliui - kuo greičiau atlaisvinti kvėpavimo takus.
Įtarę, kad šalia esantis žmogus - užspringo, visų pirma pasiteiraukite, kas jam atsitiko. Jei išgirsite bent vieną žodį - žmogus tikrai nespringsta. Jei nieko neišgirsite, nelaimėlį skubiai palenkite į priekį ir penkis kartus delnu stuktelėkite tarp menčių. Jei svetimkūnio iš kvėpavimo takų pašalinti nepavyko, žmogų apkabinkite iš nugaros pusės, vienos rankos kumštį dėdami ant viršutinės pilvo dalies žemiau šonkaulių, o kita ranka suimkite tą savo kumštį ir penkis kartus paspauskite pilvą krūtinės ląstos link (į viršų). Taip spaudžiant krūtinės ląstoje esantis oras, besiverždamas pro balso plyšį, gali išstumti svetimkūnį.
Jei užspringęs žmogus yra labai storas ir jo neįmanoma apglėbti rankomis, tuomet ligonį paguldykite ant nugaros ir apžergę penkis kartus paspauskite viršutinę pilvo dalį.
Kartais šalia nebūna nė vieno žmogaus. Tuomet užspringus reikia kristi ant kėdės atlošo ir keliskart staigiai susilenkti.
Jei užspringo kūdikis, jį reikia apversti veidu ir pilvuku žemyn, ranka prilaikyti galvytę bei kaklą ir penkis kartus suduoti į nugarytę. Jei tai nepadės - penkis kartus paspausti krūtinę.
Kai savo jėgomis užspringusiajam padėti nepavyksta, būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol medikai atvyks, reikia be pertraukos daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.
