Remigijus RAINYS
Lazdijų rajono apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti Veisiejų miestelio gyventoją Domantą Marazą (29 m.), kuris įtariamas savo sugyventinės Laimos Franckevičiūtės (31 m.) nužudymu.
Veijiesiškiai Domantas ir Laima drauge gyveno jau keletas metų. Pora susilaukė dabar jau ikimokyklinio paruošimo klasę lankančios mergaitės ir dviejų pametinukų berniukų, kurių mažesniajam vos kiek daugiau nei 2 metukai.
Nors savo vaikų motinos D. Marazas nebuvo vedęs, visi vaikai turėjo jo pavardę. Tačiau mažyliai iš tėvo daugiau beveik nieko ir negavo, nes niekur nedirbančiam vyriškiui labiau rūpėjo "susiorganizuoti" svaigalų, nei pasirūpinti savo šeima. O kadangi tokį pat gyvenimą gyveno ir tik iš pašalpų už vaikus besivertusi L. Franckevičiūtė, tai dar šių metų vasarą iš sugyventinių buvo atimtos tėvų teisės.
Vaiko teisių globėjai tokiam žingsniui ryžosi ne iš karto. L. Franckevičiūtės bute Vytauto gatvėje savivaldybės socialinė darbuotoja Aida Kerienė lankydavosi po tris kartus per savaitę, tačiau sugyventiniai nė neketino keisti savo įpročių. Į probleminių šeimų sąrašą įtrauktos poros mažylis buvo išvežtas į kūdikių namus, o vyresnysis berniukas ir mergaitė apgyvendinti vaikų globos namuose.
Akratę būtinybės net minimaliai rūpintis savo mažyliais Laima ir Domantas visiškai paleido vadžias. Išgertuvės jų bute prasidėdavo nuo ankstyvo ryto ir neretai baigdavosi susipykusių sugyventinių peštynėmis. Nors jų bute netruko su butelaičiu užklystančių prašalaičių, moteris vis dažniau išeidavo pas kitus sugėrovus ir namuose pasirodydavo tik po kelių parų.
Tačiau spalio pabaigoje Laima kažkur pradingo ilgam. Socialinė darbuotoja A. Kerienė kelis kartus bandė aplankyti L. Franckevičiūtę, tačiau jos buto duris visuomet būdavo užrakintos. Veisiejų gatvėse sutiktas D. Marazas Aidai sakė, kad Laima išvyko pas savo draugus Druskininkuose ir netrukus turi sugrįžti.
Dienos bėgo, o jaunoji moteris namuose vis nesirodė. Po kelių savaičių iš sugyventinės buto pas toje pačioje Vytauto gatvėje gyvenančią motiną bei senelius parsikraustė ir Domantas, prieš tai kruopščiai užrakinęs L. Franckevičiūtės butą. Tad mediniame savivaldybei priklausančiame tribučiame name, kurio du butai ir anksčiau buvo negyvenami, o trečiasis L. Franckevičiūtės daugiavaikei šeimai buvo suteiktas kaip socialinis būstas, gyventojų nebeliko.
Gruodžio 18 dieną A. Kerienė dar kartą pabandė apsilankyti Laimos bute, tačiau ir šį kartą ją pasitiko ant durų kabanti spyna. Socialinė darbuotoja apie savo įtarimus pranešė vietos teisėsaugos darbuotojams ir šie, gavę atitinkamus leidimus, nusprendė juos patikrinti. Pro atplėštą langą į L. Franckevičiūtės butą įlipęs apylinkės įgaliotinis ir ugniagesys gelbėtojas iš karto užuodė bute tvyrančią smarvę, o kambaryje rado lovoje antklode iki pat akių užklotą beirstantį šeimininkės lavoną. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad veikiausiai dar spalio mėnesio pabaigoje moteris mirė dėl patirto smurto. D. Marazas, kuris tuo metu jau buvo sulaikytas už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam, pradžioje gynėsi, jog savo moters nelietė nei pirštu, tačiau vėliau prisipažino, jog "persistengė" bausdamas sugyventinę dėl jos nuolatinių "gastrolių".
Pasak įtariamojo, jis nesusivaldė, kai neblaivi Laima į namus iš kažkur sugrįžo tik po kelių parų, ir kelis kartus jai smogė ranka, įspyrė į pilvą. Nelaimėlė kelias savaites kentė didelius skausmus, tačiau jokios pagalbos nesulaukė. D. Marazas ir neketino kreiptis į medikus, o kai sugyventinė pagaliau mirė, Domantas užklojo ją anklode ir užrakinęs duris išėjo. Nors nužudytosios kūnas jau gerokai suiręs, neatmetama, jog ekspertizės išvadose bus užfiksuota gerokai daugiau smūgių ir spyrių, nei teigia įtariamasis.
