Irena ZUBRICKIENĖ
Praėjusių metų rugpjūčio pradžioje nuo teisėsaugininkų pasislėpęs Baraginės kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Donatas Černelis savo 24-ąjį gimtadienį (gegužės 1-ąją) sutiks būdamas už grotų. Prieš kelias dienas jis buvo surastas Marijampolės pareigūnų po septynis mėnesius trukusių paieškų ir iš karto suimtas dviem mėnesiams. Už nužudymą jau kalėjęs vaikinas dabar įkliuvo vėl dėl tokio paties nusikaltimo - jis įtariamas nužudęs tos pačios savivaldybės Narto kaime gyvenusį Egidijų Misiukonį (29 m.).
Sumušė ir paliko numirti
Savo šeimos nesukūręs Egidijus gyveno kartu su tėvais ir dar dviejų brolių šeimomis tame pačiame name kaimo centre. Lemtingojo rugpjūčio pirmadienio vakarą jis su keliais užėjusiais draugais išėjo iš namų, nors prieš tai buvo atsigulęs ir nusprendęs laiką leisti prie televizoriaus. Per visą naktį Egidijus į namus neparėjo. Tėvai panikos nekėlė, nes sūnus ir anksčiau taip padarydavo.
Ankstyvą antradienio rytą pas Misiukonius atbėgo kaimynė ir pranešė, kad leisgyvis Egidijus guli kaimo centre esančiame beržynėlyje, prie kelio. Nuskubėję tėvai ir brolis aptiko Egidijų nereaguojantį į aplinką. Aplinkui buvo ištrypti keli ploteliai - lyg išgertuvių, lyg muštynių žymės. Vos tik dar kvėpavęs nelaimėlis buvo parvežtas į savo namų kiemą, netrukus atvykę medikai tegalėjo pareikšti užuojautą. Buvo nustatyta, kad Egidijaus mirtis smurtinė - sulaužytas šonkaulis, trūkusios kepenys, vidinis nukraujavimas. Beveik neabejojama, kad laiku suteikta pagalba nelaimėliui būtų išgelbėjusi gyvybę.
Pradėjus įvykio tyrimą buvo nustatyta, kad išvakarėse Egidijus ir jo bičiuliai, vaišindamiesi alkoholiu, buvo susidūrę su kita panašia, kiek jaunesne, kompanija. Įvyko konfliktas - Egidijus buvo sumuštas. Nors įvykis greitai buvo apipintas įvairiausiais gandais, nužudytojo artimieji nuolat kartojo vienintelį priekaištą žmonėms, kurie matė muštynes ar jose dalyvavo: kodėl sumuštas Egidijus buvo paliktas likimo valiai per visą naktį, kodėl niekas nepranešė jo tėvams, kad vyrui reikalinga pagalba.
Vienas įtariamasis pasislėpė
Tuoj po įvykio buvo sulaikyti keturi 17-23 metų vaikinai, tragedijos išvakarėse ilgiau ar trumpiau bendravę su Egidijum. Vėliau apklausta dar daugiau asmenų. Iš jų parodymų pareigūnai sudėliojo šiokį tokį tragiškojo vakaro vaizdą. Paaiškėjo, kad Egidijus buvo mušamas kelių tą vakarą prisistačiusių asmenų. Kai kurie liudytojai pareigūnams tvirtino nesupratę, dėl ko kilo ginčas. Keli kiti liudytojai sakė, kad piktumai prasidėjo nuo paties Egidijaus, kuris, savo kaime netikėtai pamatęs nuo "zonos" laikų pažįstamą Donatą Černelį, pavadino jį "gaidžiu" ir labai įžeidė. Po kaimą greitai pasklido dar viena galima kruvino ginčo versija: esą Egidijų sumušė netolimame Liudvinavo miestelyje gyvenančios jaunos ištekėjusios moters užsiundyti vaikinai (ir tas pats Donatas, pastaruoju metu dirbęs pas minėtą liudvinaviškę) - neva toji moteris kerštavo Egidijui už paskleistas paskalas apie ją.
Įvykį tyrę pareigūnai, apibendrinę pirminius apklausų duomenis, neskubėjo skelbti E. Misiukonio žudiku tapusio asmens. Jie teigė, kad tikroji tiesa paaiškės tik apklausus D. Černelį, kuris, liudininkų teigimu, stipriai spyrė Egidijui kažkur į šoną ar krūtinę. Deja, Donatas iškart pradingo iš teisėsaugininkų akiračio. Ar dėl to, kad jautėsi kaltas, ar dėl to, kad tą vakarą pažeidė teismo nurodymą nuo 22 valandos būti namuose (jis į laisvę išleistas likus beveik ketverių metų "uodegai" po ankstesniojo teistumo), pareigūnai tegalėjo spėlioti.
"Radinys" - išbridus iš pusnių
Pareigūnams nesisekė užklupti D. Černelį daugiau nei septynis mėnesius. Jokių rezultatų nedavė kurį laiką prie ieškomojo namų, Baraginės kaime, organizuotos pasalos. Donato motina, su kuria jis gyveno, tikino nežinanti, kur sūnus, ir tikrai nebendraujanti su juo per jokius "ryšininkus". Policininkai manė, kad vasarą ir rudenį Donatas dar sugebės pragyventi slapstydamasis, tačiau vėliau pats išlįsiąs dėl atvėsusių orų. Jų spėlionės iš dalies pasitvirtino.
Prieš kelias dienas Marijampolės kriminalistai sužinojo, kad D. Černelis gali būti apsistojęs viename atokiame vienkiemyje, esančiame ant Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybių ribos. Jame gyvena viena moteris. Buvo nutarta patikrinti gautą informaciją. Pareigūnai, pasilikę tarnybinį automobilį toli nuo juos dominusios sodybos, kad Donatas pastebėjęs nepaspruktų, gerą kelio gabalą įveikė pėsčiomis - brido per sniegą nenumintu keliu, kapstėsi pusnyse. Priartėję prie sodybos, kurios langai apkalti polietilenu, jie išgirdo garsiai grojant muziką. Įėję į vidų pareigūnai iškart pamatė kambario centre ant kėdės pasilypėjusį Donatą, kuris kažką krapštė prie elektros lemputės. Netikėtai išvydęs jam jau pažįstamus policininkus Donatas sutriko - liko ant kėdės tokia poza, tarsi būtų suakmenėjęs. Jis nesipriešino, nes suprato, kad tai beprasmiška.
Sulaikytas Donatas tikino žinojęs, kad nuo vasaros yra apkaltintas dėl E. Misiukonio nužudymo, todėl ir pasislėpęs, nes tvirtino esąs nekaltas. Paties teigimu, kurį laiką jis kaitaliojo savo slaptavietes, o pastaruosius mėnesius prisiglaudė sodyboje pas draugę. Donatas ragino pareigūnus ieškoti tikrojo žudiko. Vaikinas užsiminė, kad vasarą ir be rimtų kaltinimų iškart būtų buvęs sugrąžintas į "zoną", nes iki tol jau kelis kartus buvo pažeidęs nurodymą registruotis Pataisos inspekcijoje ir nurodytu laiku būti namuose. Vaikinas neneigė, kad lemtingąjį vakarą tarp jo, tespėjusio lengvai pasivaišinti šampanu, ir gerokai apsvaigusio Egidijaus kilo konfliktas: nartiškis jį pavadinęs "gaidžiu". Tačiau Donatas tvirtino, kad ne jis užmušė nelaimėlį, nes teigė vieną kartą smogęs Egidijui tik į veidą (ir slapstydamasis įtariamasis sužinojo, kad mirtis Egidijų ištikusi dėl vidaus organų traumos po stipraus smūgio į šoną). Anot pareigūnų, dabar per du mėnesius, kol Donatas suimtas, tikimasi sudėlioti visus taškus šioje tragiškai pasibaigusioje istorijoje. Nužudytojo artimieji taip pat tikino norintys kuo greičiau išgirsti tikrąją tiesą, nes nuo nežinios jie jau pavargę.
Žudiko etiketė - antrąkart?
D. Černelis yra gerai pažįstamas Marijampolės teisėsaugininkams: jeigu įtarimai, kad jis kaltas dėl E. Misiukonio mirties, pasitvirtins, jį bus galima vadinti dukart žudiku (dar teistas už vagystę ir plėšimą). 1998 metų sausio 13-osios naktį Donatas kartu su grupe bendrų įžūliai ir žiauriai nužudė pačiame Marijampolės centre eančios Jaunimo mokyklos sargę pensininkę Oną K. ir pagrobė daugybę šios įstaigos vertingų daiktų. Tuomet vos 16-metis vaikinas buvo nuteistas pačia griežčiausia bausme, skiriama nepilnamečiams - kalėti dešimt metų. Lietuvoje veikiant "glostantiems" baudžiamiesiems įstatymams, D. Černelis buvo išleistas į laisvę užpraėjusių metų vasarą, atlikęs vos daugiau nei pusę paskirtosios bausmės. Metus jis, gyvendamas kaime pas motiną, sugebėjo nepakliūti į teisėsaugininkų akiratį. Beje, dabar pareigūnams priminus sargės kraupaus nužudymo faktą, Donatas tikino, kad apie tai rašę žurnalistai gerokai "persūdė" - esą nei taip žiauriai buvo, nei ką. Nors vaikinas pasirodė esąs kur kas kultūringesnis ir ramesnis nei prieš septynerius metus, kai buvo teisiamas, pareigūnai teigia, jog jo elgesys neprognozuojamas.
- Mums nesvarbu, ar sūnaus žudiku bus įvardintas vienas asmuo, ar kitas - svarbiausia, kad policija išaiškintų nusikaltimą ir nustatytų tikrąjį žudiką, - iškart po tragedijos "Akistatai" sakė Egidijaus tėvai Monika ir Justinas Misiukoniai, palaidoję vieną iš trijų savo sūnų. - Kol kas tikime policija - negi pareigūnai nesugebės ištirti teisingai?
Suėmus D. Černelį, Misiukoniai mano, kad policininkai vis dėlto pateisins jų lūkesčius.
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- Egidijus Misiukonis tapo netikėtai kilusio konflikto mirtina auka
Nuotrauka iš policijos archyvo:
- Tvarkingos motinos užaugintas Donatas Černelis žudiku tapo vos 16-kos
