Maždaug prieš dvejus metus Kryžių kalnas buvo apspistas tikrų ir netikrų duoneliautojų, tarp kurių vyko savotiška konkurencija. Turistų dažnai lankoma vieta sutraukdavo įvairiausio plauko elgetas: gyvenimo nuskriaustus benamius, luošius bei invalidus, kuriems krikščioniška artimo pagalba galbūt iš tiesų buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Tarp tikrų elgetų įsimaišydavo ir "elgetautojai verslininkai", Kryžių kalno papėdėje aptikę neblogą pasipinigavimo nišą.
Apdriskę poteriaujantys vargetos, savaime aišku, nepuošė viso pasaulio turistų lankomos vietos, kėlė kitokių problemų.
Prieš porą metų Šiaulių rajono taryba patvirtino naujas kalno lankymo taisykles. Prie Kryžių kalno uždrausta rūkyti, vartoti alkoholį, palikti degančių žvakių. Atsirado ir elgetauti draudžiantis ženklas, kuriame klūpantis žmogus su ištiesta sauja - perbrauktas.
Tvarkos daryti ilgai nereikėjo. Dažniau pasisukiojo policija ir elgetas nuo Kryžių kalno kaip vėjas nupūtė.
Nebeliko ir prieštaringai vertintų aukų dėžučių kalno prieigose ir prie Švenčiausios mergelės Marijos skulptūros. Dabar aplankę šventą vietą ir norintys čia paaukoti monetas deda tiesiog ant granito akmens, ant kurio padėtas rožinis. Kas ir kada tas monetas surenka, neaišku, nes elgetaujančių prie Kryžių kalno nebėra.
Prie Kryžių kalno pakalbinti turistai valdžios draudimą čia elgetauti vertina nevienareikšmiškai. Panevėžietėms Laimai Vaičiulienei ir Vitalijai Gliaudenienei "ubagai" nekliudo. Atvirkščiai, moterys mano, kad vargšų išgujimas iš šventos vietos kertasi su krikščioniškosiomis tiesomis. "Kiekvienas esame kitoks ir kiekvienas kitaip mąstome. Jų problema, kaip jie užsidirba duonai. Kita vertus, kodėl šventoje vietoje negalima atsiklaupti ir poteriauti? Šventame rašte pasakyta: "Neskriausk vargšo, nes jis yra vargšas, ir nestumdyk elgetos prie miesto vartų", - pacitavo ponia Laima. - Mūsų, krikščionių, pareiga padėti prašančiam, o auką jis, kur nori, ten ir tededa." Moterų nuomone, elgetų nereikėtų gėdytis: "Ar mes turtingesni atrodysim, jei ubagų nesimatys? Mūsų bėdos kitur."
Kalno papėdėje sutikta viešnia iš Suomijos Tuula Ruusunen daug keliauja po pasaulį, o elgetų sutinka visose šalyse. Sustojusi prie simbolio su perbraukta ištiesta sauja, svarstė diplomatiškai - šiuo klausimu vienareikšmiškos nuomonės neturi. Tiesa, ji mano, kad atvykę į šią vietą dalis Kryžių kalno lankytojų specialiai norėtų paaukoti: "Labai daug žmonių turi daug pinigų ir labai daug kam jų trūksta. Galėtų būti aukų dėžutės tiems, kurie nori čia paaukoti".
Pasak Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vedėjos Sigitos Tauterienės, rajono taryboje, be kita ko, nuspręsta, kad Kryžių kalnas - ne vieta elgetoms, kurie dažnai čia elgdavosi įžūliai ir nekultūringai. Vilnius, pasak vedėjos, jau susitvarkė su elgetomis, jų nebeliko net prie bažnyčių.
