Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Statistikos departamento duomenimis, pernai santuokas su užsieniečiais Lietuvoje įregistravo 1 835 mūsų tautiečiai (371 vyras ir 1 464 moterys). Deja, šie skaičiai neatspindi realios situacijos, nes tuokiamasi ne tik Lietuvoje. Niekas neatsakys, kiek mūsų tėvynainių gyvena užsienyje, kiek iš jų tenai sukūrė šeimas arba išsiskyrė. Psichologas Gediminas Navaitis patikino, jog Vilniuje per praėjusį dešimtmetį santuokų skaičius su užsieniečiais padvigubėjo. Per metus dabar susituokia apie 150 porų. Iš jų daugiau nei pusės porų sutuoktiniais tampa Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos piliečiai.
Viltis būti visapusiškai saugiai
Kodėl ištekėti už užsieniečio trokšta moterys? Psichologo G. Navaičio teigimu, motyvas labai paprastas - jos nori visapusiško saugumo (ir ekonominio). Maždaug du trečdaliai tokių moterų yra provincijos mokytojos, medikės, išsiskyrusios, turinčios vaiką. Jos patekusios į tokią situaciją, kai visiškai nedomina niūrus ir liūdnas provincijos gyvenimas, nesulaukiama jokios pagarbos ir vertinimo, materialinė padėtis sunki, kai šalia esantys vyrai - dažniausiai prasigėrę kaimiečiai, nesugebantys išlaikyti net savęs, jau nekalbant apie šeimą. Taigi nusivylimas ir vyrais, ir gyvenimu Lietuvoje, ir apskritai galimybėmis jas verčia ieškoti būdų, kaip pakeisti susiklosčiusią ir jokių vilčių neteikiančią situaciją.
Laimę surado vokiečio glėbyje
32 metų Živilė dar prieš trejus metus gyveno viename Šakių rajono miestelyje. Inteligentiška, apsiskaičiusi moteris du kartus bandė kurti šeimą, tačiau nepasisekė. Pirmasis vyras buvo grubus, mėgo laisvą ir nepriklausomą gyvenimą. Kol šeimos galva dirbo, jaunoji moteris dar bandė susitaikyti su esama padėtimi, tačiau kai vyras darbą prarado, namuose užvirė tikras pragaras. Dėl nepriteklių buvo kaltinama tiktai Živilė. Galiausiai moteris išdrįso nunešti pareiškimą skyryboms. Šeima vaikų neturėjo, tad teismas išskyrė be didelių ginčų. Po pusmečio Živilės kelyje pasipainiojo linksmas, keleriais metais jaunesnis vyrukas. Po kiek laiko jiedu susilaukė dukters, todėl beliko įregistruoti santuoką. Deja, ir šis vyras pradėjo girtauti, savaitėmis negrįždavo į namus... Jeigu ne atsitiktinė pažintis su viena vokiete, pakvietusia paviešėti savo namuose Žemutinės Saksonijos žemėje, nežinia, koks likimas Živilę būtų ištikęs. Vokietijoje ji susipažino su paprastu, nei itin turtingu, nei išvaizdžiu tarnautoju. Nors moteris bijojo trečią kartą nusvilti nagus, vis dėlto išdrįso rizikuoti. Išsiskyrusi su antruoju vyru, susikrovusi kelionės krepšius, kartu su mažamete dukrele išvyko į Vokietiją. Netrukus ten atšventė trečiąsias vestuves. Lietuvės ir vokiečio šeima kartu gyvena jau trečius metus. Moteris tiktai čia pajuto savo vertę (tvarkingumu ir darbštumu pasižyminčiai žmonai vyras rodo nepaprastą pagarbą), išmoko kalbą, vis labiau įsitraukia į svetimos šalies gyvenimą. G. Navaičio teigimu, negalima įrodinėti, jog tik provincijos inteligentės trokšta ištekėti už užsieniečių. Yra labai daug pavyzdžių, kai už svetimtaučio teka ir visiškai nepriklausomos, gerą darbą ir tvirtą pagrindą Lietuvoje turinčios moterys...
Populiarumo viršūnėje - didžiosios valstybės
G. Navaičio duomenimis, pastaruoju metu pačios populiariausios šalys, į kurias lietuvaitės nori nutekėti, yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Anglija, Vokietija. Prancūzija taip pat galėtų patekti į šį sąrašą, tačiau būsimųjų jaunavedžių santykiams trukdo kalbos barjeras. Prancūzai labai griežti, reikalauja mokėti jų kalbą, o kadangi mūsų mokyklose daugiausia mokoma anglų bei vokiečių kalbų, moterys neturi galimybės laisvai bendrauti su Prancūzijos vyrais.
Na, o lietuviai vyrai veda gana daug moterų iš Rytų kraštų - Rusijos, Ukrainos... Kodėl taip? Ogi todėl, kad visuomet tekama į ekonomiškai pranašesnę šalį.
Į Lietuvoje esančias pažinčių tarnybas kreipiasi labai daug užsieniečių, gyvenančių provincijoje. Jiems reikalingos žmonos, kurios galėtų prižiūrėti ir tvarkyti namus, netgi melžti karves... Vienas Šveicarijoje gyvenantis labai turtingas verslininkas (turi savo viešbutį ir net kalną) labai ilgai ieškojo žmonos ir jai kėlė didžiulius reikalavimus.
Kada vaikas tampa privalumu
Psichologo teigimu, labai skirtingai moterį su vaiku vertina Lietuvos vyrai ir užsieniečiai. Šiandien Lietuvoje moteris su vaiku vidutiniam vyrui labai dažnai tampa materialine problema. Jis pats sunkiai verčiasi, todėl išlaikyti svetimą ir galbūt dar turėti bendrą vaiką vyrui gali būti ekonomiškai per sunku. Tuo tarpu užsieniečiai labai dažnai į moterį su vaiku žvelgia kaip į rimtumo, pastovumo, šeimyniškumo garantiją. Vienas šveicaras prisipažino trokštąs moters iki 40 metų amžiaus ir kad ji neturėtų vaiko arba kad tas vaikas būtų maždaug 16 metų. Ir tuoj pat paaiškino, kodėl jam mielesnis ne kokių trejų metų mažylis... Šveicaras patikino, jog jis daug dirbo, lyg ir sutvarkė savo veiklą ir po, sakykim, penkerių metų ruošiasi ją baigti. Jeigu tuomet vaikui bus kokie 8-10 metų, vyriškis dar privalės dirbti, kad tą vaiką išleistų į mokslus, visapusiškai aprūpintų, o kitu atveju buvęs paauglys jau būtų suspėjęs tvirtai įsikabinti į gyvenimą. Žinoma, iš šio pavyzdžio negalima daryti išvadų, kad visi užsieniečiai būtent tokie, tačiau tai rodo visiškai kitokį jų požiūrį į vaikus.
Neišsprendžiamos problemos
Prieš kurį laiką, kai šių eilučių autorė lankėsi Sirijoje, Damaske, vieno advokato sūnus apie ją papasakojo savo kaimynei... lietuvei. Buvusi vilnietė Lina ištekėjo už Maskvoje studijavusio vyriškio iš Sirijos sostinės ir išvyko ten gyventi. Lina ten jau buvo praleidusi vienerius metus. Ji paprašė parvežti namiškiams keletą laiškų ir priprašė neprasitarti apie sunkiai suvokiamus arabų pasaulio papročius. Be to prisipažino mananti, jog savo gyvenime padarė klaidą, o gimęs sūnus sujaukė bet kokius ateities planus viską metus bėgti į Lietuvą...
Daugiausia šeimyninių problemų kyla musulmoniškuose kraštuose, kuomet itin sudėtinga tampa grįžti į gimtinę (ypač jei atsirado vaikų), tačiau psichologas G. Navaitis patikino, jog tą patį galima pasakyti ir apie dėl vaikų kylančius konfliktus Vakaruose. Moteris dažnai atsiduria nepalankioje situacijoje, nes neturi darbo arba tas darbas būna priklausomas nuo vyro, todėl tokiais atvejais vaiko priežiūros teisės atitenka būtent jam, o ne motinai. Todėl kartais moteris pabėga su vaiku arba jį pagrobia. Vis dėlto atsiradus gundančiam pasiūlymui, galimybei geriau pagyventi, daugiau pamatyti, pavažinėti po pasaulį, moteris tuo ir pasinaudoja.
Ką slepia skelbimų eilutės?
Psichologas G.Navaitis tvirtina, jog prieš 15 metų Lietuvoje buvo įregistruojama apie 24 procentus santuokų su kitos tautybės žmonėmis. Tuomet tai neatrodė išskirtinis dalykas, juo labiau dabar. Šiandien laisvai galima keliauti po Europą, kitas pasaulio šalis, todėl susipažinti su užsieniečiais atsiranda vis daugiau galimybių. Vis dėlto vienas pagrindinių būdų užmezgant santykius (turint vienintelį tikslą - vedybas) su užsieniečiais yra pažinčių tarnybos. Ne visuomet tokios tarnybos yra patikimos, dažnai bandoma įtraukti moterį į veiklą, kuri jai tikrai nepatiks, todėl reikia įdėmiai išsistudijuoti, kokiomis sąlygomis siūloma važiuoti į užsienį. Jeigu skelbime nurodoma, jog turtingas verslininkas susipažintų su 20-40 metų gražia moterimi, galima neabejoti, jog tai besiverčiančiųjų prostitucija skelbimas. Mat tokiam "kandidatui į jaunikius" kažkodėl visiškai nerūpi moters ūgis, nei išsilavinimas, nei profesija, kalbos mokėjimas, pažiūros, ar turi ji vaikų... Nurodžius tik amžiaus ribą ir grožį, leidžiama suprasti, kokiems tikslams ta moteris bus reikalinga.
Norėdami išsiaiškinti, ar mūsų studentės trokšta vedybų su užsieniečiais, su psichologu G. Navaičiu atlikome tyrimą. Štai vienas užsienietis ieško Lietuvoje žmonos. Jam 38-eri, jis labai turtingas (turi medicinos kliniką), 180 centimetrų ūgio, sportiškas, išvaizdus. Tačiau tarp Teisės universiteto antrojo kurso studenčių neatsirado nė vienos, kuri būtų šiuo žmogumi rimčiau susidomėjusi. Vienoms kėlė įtarimą, kad pažinčių ieško tokiu būdu, kitoms nepatiko pernelyg didelis amžiaus skirtumas ir t. t. Atrodo, jog merginų visai netraukė kandidato į jaunikius turtai...
Tuščios erdvės nebūna
Ar naudingos mūsų šaliai santuokos su užsieniečiais? Šią temą padėjęs nagrinėti psichologas G. Navaitis atsakė, jog į šį demografinį reiškinį reikia žiūrėti kaip ir į kitus šeimos stabilumo, gimstamumo pokyčius, kurie Lietuvai visiškai nepalankūs. Lietuvoje yra 3,5 milijono gyventojų. Kas atsitiks, jeigu liks trys milijonai? Psichologo nuomone, toks samprotavimas atrodo gana nuoseklus. Tačiau taip pat aišku, jog tuščios erdvės nebūna - ją užpildys kitos kultūros žmonės su savomis tradicijomis, papročiais. Ir tai bus ne turtingi vokiečiai, anglai, amerikiečiai, o Kinijos, Vietnamo, Baltarusijos, Ukrainos piliečiai. Ir jeigu kalbame apie proto nutekėjimą, tai grožio, švelnumo ir meilės nutekėjimas šia prasme jau tampa problema...
