Irena ZUBRICKIENĖ
- Sakykite, kokia yra valstybės gyvenimą reguliuojančių įstatymų paskirtis? - retoriškai paklausė į redakciją kreipusis iš Kalvarijos (Marijampolės apskr.) kilusi dabar kaunietė Vaida Bacevičiūtė (21 m.) ir tuoj pat pati atsakė. - Aš suprantu taip: įstatymai ir visokie norminiai aktai reikalingi tam, kad būtų tvarka, būtų apgintos žmogaus teisės ir pilietis jaustųsi saugus. Tuomet nuo ko gina ir saugo įstatymas mūsų dukrelę Dariją, kurią esame priversti įregistruoti mano buvusio vyro vardu, nors tikrasis Darijos tėtis yra visai kitas žmogus?! Ir jis visiškai teisus norėdamas, kad jo dukrelė jau pirmajame savo dokumente turėtų jo, o ne kokį svetimą tėvavardį.
Gimdymas - prieš skyrybas
Labai anksti pradėtas Vaidos vedybinis gyvenimas su penkeriais metais vyresniu Saulium, kurį dabar jau galima vadinti buvusiuoju arba pirmuoju Vaidos vyru, nenusisekė: dar 2001-ųjų pabaigoje jiedu pasuko visiškai skirtingais keliais. Tuomet Vaida džiaugėsi, kad šeimyninis gyvenimas nepaliko liūdinčių buvusio bendro gyvenimo liudininkų - atžalų.
Skirtingose vietovėse naują savo gyvenimo etapą pradėję bevaikiai sutuoktiniai vis neįformindavo skyrybų - nesusitikdavo, nebendraudavo. Saulius apsistojo Vilniuje, ten sukūrė naują šeimą. Tiesa, nesantuokinę - kaip dabar madinga. Naujajai Sauliaus moteriai netrukdė, kad oficialiai Saulius tebėra kitos moters - Vaidos - vyras. Tik tuomet, kai po kurio laiko ir Vaida pasijuto esanti itin artima savo naujajam širdies draugui Daividui, ji pradėjo rūpintis skyrybų procesu. Deja, moteriai nesisekė surasti Saulių. Keletą kartų jo nepasiekė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo, kuriame buvo numatyta skyrybų byla, darbuotojų siųsti šaukimai. Prakalbus, kad dėl neva nepasiekiamo atsakovo bylą teks ilgam sustabdyti, Vaidai, tuo metu jau besilaukusiai Daivido kūdikio, nieko gero nepatarė ir Marijampolėje pasisamdyta advokatė. Šiandien Vaida piktinasi, kad per savo darbo neišmanančią teisininkę skyrybų byla užtruko ir dėl to iškilusios naujos problemos tebesitęsia grandine.
Sauliui nerandant laiko (arba nenorint) atvykti į Marijampolės teismą, sutuoktiniai pagaliau buvo išskirti vyrui nedalyvaujant - pakako pas notarą pasirašyto atsakovo sutikimo, kad jis skyryboms neprieštarauja ir jokių pretenzijų Vaidai neturi. Tokį raštą (tik ne samdytos advokatės patartas) į Marijampolę atvežė Vaidos tėtis, po atkaklių paieškų pats susiradęs buvusį žentą Vilniuje. Santuoka buvo nutraukta - Vaidai buvo palikta jos mergautinė pavardė. Deja, šios skyrybos buvo įregistruotos, kai Vaida ir Daividas jau džiaugėsi prieš mėnesį gimusia savo pirmagime dukrele Darija. Taigi dukrytę Vaida pagimdė būdama oficialiai neišsituokusi su buvusiu vyru. Tai ir buvo visų jaunos poros problemų pradžia.
Įstatymų labirintuose
Žinodami, kad gimusį kūdikį reikia įregistruoti Civilinės metrikacijos įstaigoje per tris mėnesius (taip reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas - CK), laimingi tėvai Vaida ir Daividas džiūgavo, kad Vaidos ir buvusio vyro skyrybos "tilpo" į šį terminą (Darija gimė spalio mėnesį, o skyrybos įvyko gruodį). Jie tikėjosi, kad įregistruojant dukrelę bus paisoma po ką tik įvykusios ištuokos susiklosčiusios padėties: mergautinę pavardę pasilikusi Vaida Bacevičiūtė ir tikrasis kūdikio tėvas Daividas Žakas be jokių problemų įregistruos dukrelę savo pasirinktais asmenvardžiais. Juk kūdikio įregistravimo dieną Vaidos statusas buvo kaip neištekėjusios moters - vienišos motinos. O tokios moterys savo atžalas įregistruoja ir savomis, ir sugyventinių, širdies draugų pavardėmis. Tačiau Kalvarijos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje apsilankiusiems Vaidai ir Daividui (čia jie registruoti) buvo paaiškinta, kad jų dukrelė gali būti įregistruota motinos mergautine pavarde, tačiau tėvavardis privalo būti ne Daivido, o... Vaidos buvusio vyro Sauliaus! Mat duomenys esą svarbūs tie, kurie buvo ne kūdikio įregistravimo, o jo gimimo dieną.
- Mes įrodinėjome, kad Daividas nė puse procento neneigia esąs mažosios Darijos tėvas, tad kodėl negalima įrašyti jo tėvavardžio, kai mano mergautinė pavardė įrašoma, nors gimdžiau būdama dar -iene, - suabejojusi įstatymų logika guodėsi ir stebėjosi Vaida. - Pasirodo, mūsų dukrelė gali būti įregistruota tik Sauliaus - jai visiškai svetimo žmogaus - tėvavardžiu. Galų gale tai žeidžia biologinį vaiko tėvą, o esą tėvu įstatymų "pakrikštytą" Saulių įpareigoja mokėti mano dukrai alimentus. Žinoma, iki tiek neprieisime, tačiau kodėl negali viskas būti paprasčiau? Kur dingusi logika?
Kaip ir "Akistatai" paaiškino Kalvarijos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Roma Tribulienė, sugyventiniams Vaidai ir Daividui taikomas CK 3.140 straipsnis: "Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip 300 dienų (...) po santuokos pripažinimo negaliojančia (...), kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis". Jokių išlygų ar išimčių įstatymas nenumato. Anot R. Tribulienės, skyriaus darbuotojai yra tik įstatymų vykdytojai, tad negalintys jų kaitalioti, nepaisyti - nepadėsią ir aukštesni klerkai.
Įstatymus kuria teoretikai
Galop supratę, kad prieš logikos stokojantį įstatymą "nepapūs", Vaida ir Daividas susitaikė su esama padėtimi, tačiau mano, kad jų karti patirtis padės kitoms poroms išvengti panašių problemų.
Mažoji Darija kol kas bus įregistruota motinos pavarde ir motinos buvusio vyro Sauliaus tėvavardžiu. Tuomet biologinis mergytės tėvas Daividas kreipsis į teismą, spręsiantį kuriozą: vyras įrodinės, kad Darija yra jo dukra, ir prašys (!) teismo pripažinti jį mergytės tėvu, nors tai jau neginčijamai pripažinta gamtos. Tiesa, prieš tai buvęs Vaidos vyras Saulius turės kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo. Visa tai kainuos laiko, nervų ir pinigų (kelionės, teismo išlaidos, advokato paslaugos, pažymų ir išrašų kaupimas), todėl įstatymų labirintuose atsidūrusi pora nevengia vertinti, jog "savo sukurtais nelogiškais įstatymais valstybė tik įžūliai pinigaujasi". Vaida ir Daividas įsitikinę, kad kitose gyvenimo srityse įstatymai yra apeinami kaip stulpai iš visų pusių, tad linkę pasvarstyti, ar atskirų, išimtinių, gyvenimo atvejų neturėtų spręsti norminiais aktais sukurtos ir patvirtintos specialistų komisijos.
Apie Vaidos ir Daivido problemą sužinoję keli Marijampolės advokatai bei kalbinti Marijampolės savivaldybės atsakingi darbuotojai pripažino, kad įstatymų, kuriuose pasigendama logikos, yra ne vienas. Esą įstatymuose nesutalpinami visi galimi variantai, padiktuoti gyvenimo - visuomet atsiranda naujų niuansų, nenumatytų atspalvių. Anot kalbintųjų, įstatymus kuria ne praktikai, o teoretikai, todėl neretai įstatymu daroma ne tvarka, o sukuriami kuriozai. Pašnekovai juokavo, kad Vaidos ir Daivido situacijoje iki šiol turbūt nebuvo atsidūręs nė vieno seimūno šeimos narys ar šiaip pažįstamas - antraip kodekso "nurodymai" būtų jau taisyti, pildyti, gal net pakeisti.
- Reikia pripažinti kadaise viešai pasakytus vieno žinomo Seimo nario žodžius, esą mūsų teismuose logikos nėra ir nereikia ieškoti - yra įstatymai, kurių tarnai privalo juos vykdyti paraidžiui, - pašmaikštavo vienas pašnekovų. - Kam gi rūpi, kad svetimu tėvavardžiu per prievartą dabar įregistruota Darija paaugusi ras kur nors netyčia užsilikusį seną dokumentą ir galbūt rimtai susijauks savo gyvenimą: kamantinės tėvus, kodėl gimimo liudijime įrašytas Saulius, o ne Daividas, galbūt įtarinės, ar kūdikystėje nebuvo įvaikinta? Ar tai tokie įstatymai, skatinantys svarstyti, nervintis, nepasitikėti, turi ginti ir saugoti piliečius?..
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- Valdžios institucijų slenksčius mindžiojančių Vaidos ir Daivido problema - kad dukrytė gimė anksčiau nei jos tėvai spėjo "nusišluoti" kelią santuokai
