Išsėtine skleroze sergančių asmenų gydymui, reabilitacijai ir socialinei bei psichologinei pagalbai Lietuvoje skiriamas per maži lėšų ir dėmesio, teigia Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga (LISS).
Pasak LISS generalinės sekretorės Aldonos Droseikienės, šiuo metu valstybės lėšomis gydomi tik 47 pacientai, o eilėje gydymo dar laukia 157 lėtine išsėtine skleroze sergantys pacientai.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje A.Droseikienė tvirtino, jog lėšų gydymui skiriama per mažai ir kai kurie pacientai gali nebesulaukti jiems reikalingų kompensuojamų vaistų. Pasak LISS atstovės, kai liga įsisenėja, gydymas jau nebeveiksmingas.
"Negydant specifiniais vaistais šios ligos, ji sparčiai progresuoja ir žmogus tampa sunkus invalidas ir našta ne tik šeimos nariams, bet ir visuomenei", - pabrėžė A.Droseikienė.
Jos teigimu, laiku pritaikius gydymą, ligos progresavimas pristabdoma ir žmogus gali normaliai dirbti. Tuo tarpu negydant ligos po 5-10 metų jaunas žmogus dažniausiai tampa pirmos grupės invalidu.
Kalbėdama apie gydymo brangumą ir jo realius poreikius Lietuvoje, A.Droseikienė sakė, jog Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Haroldas Baubinas jai žadėjo, kad lėšos, reikalingos šios ligos gydymui, šiemet tikrai didės, tačiau iki šiol organizacija nėra gavusi jokio raštiško šių žodžių patvirtinimo.
A.Droseikienės žiniomis, per vienerius metus vieno paciento, sergančio išsėtine skleroze, gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama 39 tūkst. litų. Iš viso pernai šios ligos gydymui reikalingiems vaistams buvo skirta 1,4 mln. litų.
LISS valdybos pirmininkė Onutė Stonkuvienė be vaistų dar akcentavo reabilitacinio gydymo nepakankamumą. "Dėl kvotų nepakanka reabilitacinio gydymo ir apskritai nėra tinkamo valstybės rūpesčio šiais ligoniais", - teigė O.Stonkuvienė.
Ji pabrėžė, kad "išgirdus išsėtinės sklerozės diagnozę, žmones dažnai ištinka šokas, nes jie žino, jog tai nepagydoma liga ir gresia invalidumas".
Su išsėtine skleroze sergančiais ligoniais dirbančios gydytojos-psichologės Marijos Kurilionok nuomone, "šia liga sergantys ir jų šeimos nariai Lietuvoje gauna mažiau psichologinės ir socialinės pagalbos nei kitose šalyse".
Gydytojos pastebėjimu, dėl nepakankamos psichologinės pagalbos ligonius ištinka depresija, kuri gali baigtis savižudybe.
Tikslių skaičių, kiek šiuo metu žmonių serga išsėtine skleroze Lietuvoje nežinoma, tačiau apytiksliais specialistų skaičiavimais, manoma, jog apie 4 tūkst.
LISS susikūrė 2000 metais ir savo veiklą vykdo per draugijas. Šiuo metu veikiaaštuonios draugijos įvairiuose regionuose. Ketverius metus veikianti organizacija padeda spręsti išsėtine skleroze sergančių žmonių problemas, susijusias su gydymu bei socialinėmis garantijomis.
Lėtinė išsėtinė sklerozė - tai centrinės nervų sistemos liga, kurios metu sunaikinama nervus apsauganti medžiaga -mielinas. Priklausomai nuo dominuojančio pažeidimo, žmogus praranda kalbą, sutrinka rijimas, nevaldo rankų ir kojų.
Dažniausiai pirmieji ligos požymiai pasireiškia 20-40 metų žmonėms. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai. Ši liga neužkrečiama. Ligos diagnozė patvirtinama atlikus modernų galvos smegenų branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą.
BNS
