haroldas baubinas

Tęsdama tyrimą dėl elektroninės sveikatos sistemos, Seimo Antikorupcijos komisija apklausė su projekto įgyvendinimu susijusius žmones. Vienas jų, Haroldas Baubnys, formaliai laikomas pirmųjų e. sveikatos etapų žlugimo kaltininku, gynėsi, kad sklandžiam darbui trūko laiko. Sistema pradėta kurti 2005 m., projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau 2011 m. projekto imtasi iš naujo. Šis projektas valstybei iki šiol kainavo 40 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sumažintas brangių diagnostinių tyrimų apmokėjimas. Didėjant biudžeto skylėms gresia ir kitų išlaidų karpymas, bet žadama, kad pacientai nuo to nenukentės. Brangius magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos bei kitus tyrimus gydymo įstaigos iki šiol atlikdavo pagal poreikį. Pastaruoju metu jis nuolat augo. Be to, dažna ligoninė įsigijo modernios, itin brangios aparatūros.

Seimui, Valstybės kontrolei ir Generalinei prokuratūrai ieškant nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos projekto žlugdymo kaltininko, patyliukais suniokotas ir antrasis jo etapas. Dar praėjusių metų kovą „Respublika“ perspėjo, kad už Pasaulio banko pinigus kuriamo nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) projekto priešininkų būtina ieškoti premjero Gedimino Kirkilo komandoje.

Apie nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) sukūrimą kalbama jau aštuonerius metus. Išleistas ne vienas milijonas, bet ar ši sistema kada nors bus sukurta, negali pasakyti niekas. Iki šiol nėra bendros jos diegimo strategijos, rašo „Respublika“. NESS ateitis ypač daug dvejonių kelia popieriais iki ausų užverstiems nedidelių medicinos įstaigų bendrosios praktikos gydytojams. „Regime ją tik sapnuose“, - sako jie. Gydytojai virto raštininkais „Prišnekėti daug ko galima.

Europos Komisija (EK) parengė direktyvą, kuria vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai, nusprendę, kad kitoje šalyje sveikatos apsaugos sistema yra geresnės kokybės, galės laisviau rinktis gydymo paslaugas užsienyje. Tuo tarpu Lietuvai tai gresia beveik visos sveikatos sistemos įstatymų bazės keitimu, rašo „Respublika“. Skaičiai įgaus kitokią prasmę Šiuo metu Europos šalių gyventojams svečiose šalyse nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Dėl lėšų trūkumo nuolat dejuojančiai Lietuvos medicinai veriasi nauja verslo niša – paslaugos pacientams iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Vadinamąjį sveikatos turizmą, manoma, paskatins nauja ES direktyva. „Visi užsieniečiai čia važiuos, nes Lietuvos medicina yra aukšto lygio ir visos sritys yra patrauklios“, - tikina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. Tiesa, politikai nusiteikę ne taip optimistiškai.

Naująjį sveikatos apsaugos ministrą Gediminą Černiauską užgriuvo pacientų interesams atstovaujančių visuomeninių organizacijų kritikos lavina. Pacientų atstovai skundžiasi Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio stoka ir prašo juos aktyviau įtraukti į veiklą. Ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė susikvietė nevyriausybinių pacientus vienijančių organizacijų atstovus.

Net nuolat mokesčius valstybei mokantys piliečiai, prireikus skubios medikų pagalbos, neretai susiduria su valdiškos sveikatos sistemos abejingumu - paaiškėja, kad už medikų duotą Hipokrato priesaiką kur kas svarbiau valdininkų surašyti popierėliai. Susidūrę su liga žmonės atakuoja "Respubliką" skundais, neva gydytojai atsisako atvykti pas pacientą į namus, o greitoji pagalba atsisako vykti pagal iškvietimą, net jei ligoniui aukšta temperatūra ir jis jaučiasi labai prastai.

Išmokę naudoti sudėtingiausią medicinos įrangą, atlikti ypatingo preciziškumo reikalaujančias operacijas, gydytojai dar neišmoko... rašyti. O gal ir nebeišmoks - po keleto metų jų darbą palengvins elektroniniai dokumentų šablonai. „Rašai kaip gydytojas“, - nuo senų laikų liaudies pamėgtas palyginimas aktualumo neprarado ir šiandien. Šifruodami daktarų raštą, vargsta ir pyksta pacientai, vaistininkai, net vertėjai.