Apie nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) sukūrimą kalbama jau aštuonerius metus. Išleistas ne vienas milijonas, bet ar ši sistema kada nors bus sukurta, negali pasakyti niekas. Iki šiol nėra bendros jos diegimo strategijos, rašo „Respublika“.
NESS ateitis ypač daug dvejonių kelia popieriais iki ausų užverstiems nedidelių medicinos įstaigų bendrosios praktikos gydytojams. „Regime ją tik sapnuose“, - sako jie.
Gydytojai virto raštininkais
„Prišnekėti daug ko galima. Bet šnekos - lyg kremas nuo raukšlių:
pasitepei ir neva atjaunėji. Aš nė nesvajoju, kad rašysiu apie savo ligonių istorijas kompiuteryje“, - sakė Kazlų Rūdos savivaldybės individualios įmonės „Jūsų sveikata“ savininkė Vilija Kazlienė.
Pasak gydytojos, tiek rašliavos, kiek dabar turi šeimos gydytojas, į kompiuterį surašyti nepakaktų nė paros.
„Mes daugiau nieko nedarome, tik rašome. Rašome ligonių kasai, rašome prokuratūrai, medžiotojams, vairuotojams, moksleiviams dėl stovyklų, mokyklų, nedarbingumo pažymėjimus, socialinių poreikių dokumentus socialinėms įstaigoms, kam tik nori. Vien rašymas į kompensuojamųjų vaistų knygelę kiek užtrunka“, - guodėsi V.Kazlienė.
Jos įsitikinimu, bendra elektroninė sistema pasiteisintų tik tada, jei būtų kuriama tuo pačiu metu visoje šalyje, kad visi gydytojai galėtų šia informacija keistis. Kitas sistemos stabdys - pinigai. Arti 4 tūkst. ligonių turinčiai įmonei „Jūsų sveikata“ reikėtų 4 modernių kompiuterių, kuriuos įsigyti per brangu.
Trūksta informacijos
Marijampolės rajone, Igliaukos kaime, ambulatoriją įkūrusi gydytoja Lolita Samuolienė problema sako laikanti ne kompiuterius. Jos nuomone, problema yra tai, kad nėra aiškios vizijos.
„Man neaišku, kaip tą serveriuose sukauptą informaciją mes, mažos įstaigos, pajėgsime išlaikyti, kiek tai kainuos. Be Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos fondų paramos vargu ar patys sugebėsime. Turi būti sukurtas bendras modelis, o jeigu kiekvienas tempsime ant savo kurpalio, naudos nebus, negalėsime keistis duomenimis“, - sakė gydytoja.
L.Samuolienė elektroninėje sistemoje norėtų matyti visų medicinos padalinių, darbo biržos, mokyklų duomenis.
„Bendrosios praktikos gydytojui labai svarbu palaikyti ryšį ne tik su konsultacine poliklinika, bet ir su greitąja medicinos stotimi. Su šiuo padaliniu dabar bendraujame telefonu, bet geriausia būtų visą informaciją gauti vieno mygtuko paspaudimu. Labai svarbu turėti informacijos, kur tavo ligonis yra, kas jam atsitiko“, - tvirtino ji.
Pasak L.Samuolienės, elektroninė sveikatos sistema į Lietuvą turės ateiti, nes ji vienokiu ar kitokiu modeliu veikia visame pasaulyje. „Laiku gauta informacija apie ligonį šeimos gydytojui labai svarbi. Žmonės migruoja, kol „suvaikšto“ ambulatorinės kortelės, gydytojai atsiduria keblioje padėtyje. Negali žinoti, kada buvo vykdytos kas vienus, dvejus ar trejus metus valstybės finansuojamos profilaktinės priemonės nuo vėžio moterims ir vyrams. Jeigu turėtume bendrą elektroninę sistemą, išsiaiškintume nedelsdami“, - vylėsi gydytoja.
Tenka tikslinti
„Respublikos“ kalbintos Kazlų Rūdos ir Marijampolės ambulatorijų savininkės pabrėžė, kad elektroninė sveikatos sistema nebus naudinga, kol nebus aptarta duomenų apsaugos problema, kol visos grandys neveiks vieningai, kol nekils klausimų, kad duomenis kažkur dar reikia tikslinti. Su šia bėda šeimos gydytojai susiduria pirmiausia ir turi dėl to problemų.
„Turime prieigas prie ligonių kasos informacinės sistemos „Sveidra“, joje pasitikriname, ar ligonis draustas privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne, bet ir tai ne visada gali būti tikras. Kol darbo biržoje registruotas žmogus ligonių kasai to pats nepraneša, duomenys neįregistruojami“, - sakė V.Kazlienė.
L.Samuolienė tvirtino
„Sveidros“ informacinėje sistemoje pasigendanti duomenų apie studentus ir pilnamečius moksleivius.
„Dauguma dvyliktos klasės moksleivių yra vyresni nei 18 metų, ir visi sulaukę šio amžiaus informacinėje sistemoje tampa nedrausti. Kopijuojame moksleivių pažymėjimus ir nešame į ligonių kasą, kad jie būtų įrašyti į duomenų bazę. Ta pati problema kyla dėl studentų, nes aukštosios mokyklos ligonių kasai duomenų apie juos taip pat neteikia. Kol studentas nesuserga, ir pats nežino esąs nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Mano ambulatorijoje yra užsiregistravę nemažai studentų, tai yra gerai žinoma“, - sakė L.Samuolienė.
Eksperimentas
2005 m. pradėtas kurti nacionalinės elektroninės sistemos modelis praėjusiais metais išbandytas vieninteliame Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Su šia sistema dirbo septyni šeimos gydytojai. Ar ji taupė gydytojų laiką ir kiek iš to turėta naudos?
„Sunku pasakyti. Dabar viską atidėjome į šalį. Geriau neskubėti, bet padaryti profesionaliai, viską apsvarsčius“, - neabejojo Širvintų PSPC vyriausioji gydytoja Nijolė Dimšienė.
Eksperimente dalyvavę širvintiškiai dirbo dvigubą darbą - duomenis rašė į kompiuterius ir į ambulatorines korteles. Darbo metu tam trūko laiko, todėl įrašus kompiuteryje atlikdavo po darbo.
„Buvo nežmoniškai sunku, bet sukūrus sistemą medikams atkristų šūsnies popierių rašymas, jų siuntimų į laboratorijas, pas specialistus rašymas“, - tvirtino įstaigos vadovė.
Komentaras
Haroldas BAUBINAS
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius,
„Elektroninės sveikatos paslaugos“ projekto vadovas
Šiuo metu vykdomas antras projekto plėtros etapas, iš esmės finansuojamas iš Europos struktūrinių fondų. Jis susideda iš trijų projektų, kurie jau eina į pabaigą. Projekto dalyvės, Kauno ir Klaipėdos universitetinės ligoninės, įsigijo kitose šalyse jau išbandytą kompanijos „Siemens“ produktą ir bando jį sau pritaikyti, o Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pasuko kitu keliu ir pasirinko informacinės sistemos kūrimo ir diegimo sistemą. Šią užduotį Santariškių klinikose vykdo konkursą laimėjusi prancūzų kompanija „Bull consortium“. Beje, šios ligoninės už savo pinigus buvo nemažai nuveikusios jau šiek tiek anksčiau. Gana sėkmingai dirba ir kai kurios savo lėšomis elektronines sistemas kuriančios apskričių ligoninės. Paminėtinos Kauno, Šiaulių, Marijampolės ligoninės.
Šis projektas nėra paskutinis. Jeigu įstaigos pareikš norą jame dalyvauti, analogiška įranga bus aprūpintos ir jos. Kita vertus, viskam reikia laiko ir investicijų. Kai kurių ekspertų vertinimu, elektroninės sveikatos sistemos projektas Lietuvai galėtų kainuoti kelis šimtus milijonų litų. Iš tos dalies įranga sudarytų ne tokią jau didelę investicijų dalį. Šiemet vykdytoje daugiau nei 600 gydymo įstaigų apklausoje jos pačios įvertino dabar esamą padėtį ir poreikius. Apskritai reikėtų apie 26 mln. litų. Tai iš tikrųjų nėra tiek daug. Žvelgiant į ateitį, reikia numatyti, kad išlaikyti elektroninę sistemą nepigu. Užsienio ekspertų vertinimu, tai kainuotų 2,5-3,5 procento bendrųjų išlaidų.
Bendros elektroninės sistemos esmė yra sukurti standartus, kurie leistų visoms gydymo įstaigoms tarpusavyje keistis duomenimis. Toms gydymo įstaigoms, kurios savo projektuose naudoja valstybės ir savivaldybių lėšas, šį sąlyga yra privaloma.
Dalia Byčienė
