Įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos dėl sulaikymo - gyventojų teisinio sąmoningumo išbandymas
Prieš mėnesį įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso pataisa, nustatanti, kad ne tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, bet kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos padarymo. Toks pakeitimas priimtas tam, kad piliečiai galėtų aktyviau ir teisėtai ginti savo ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą, nuosavybę ir kitas teises.
"Demokratinė valstybė nėra policinė valstybė, kur kiekvieną vėlyvu metu viešumoje esantį pilietį lydėtų pareigūnas. Žmonės turi būti atsargūs patys, patys nelikti abejingi, matydami, jog kažkas nusižengia įstatymui, tačiau valstybės ir atsakingų institucijų pareiga - sukurti teisinę bazę ir priemones, kaip gyventojai galėtų ginti savo teises. Aišku, prokurorai ir policijos pareigūnai savo pareigų nežada apleisti", - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Generalinio prokuroro pavaduotojas pastebėjo, kad teisė naudoti prievartos priemones reikalauja didesnės pačių piliečių atsakomybės: "norintieji pasinaudoti šia teise turi žinoti, kokios veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o už kokius nusižengimus taikoma administracinė ar kitos rūšies atsakomybė. Taip pat gyventojai, sulaikę asmenis, užkluptus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, turi nedelsiant apie tai pranešti policijai", - kalbėjo G. Jasaitis.
"Gintis nuo nusikalstamų veikų yra prigimtinė ir konstitucinė piliečių teisė, tačiau kažin ar tai reikėjo įvesti į Baudžiamojo proceso kodeksą, nes tokiu piliečių vykdomu sulaikymu baudžiamasis procesas dar nepradedamas ir nebūtinai jis visais atvejais bus pradėtas, nes galimi neteisėti sulaikymai", - kiek skeptiškai naująją Baudžiamojo proceso kodekso pataisą vertino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka. Pasak prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai asmenis dėl nusikalstamų veikų sulaikyti gali, kai nustatyti nusikalstamos veikos požymiai ir kai yra pagrindas įtarti asmenis padarius nusikalstamą veiką. Būtina įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, ar nustatyta asmens tapatybė ir atlikti būtini proceso tyrimo veiksmai, ar asmuo gali pabėgti, pasislėpti, trukdyti tyrimui, daryti kitus nusikaltimus. Jei asmuo neužkluptas nusikalstamos veikos darymo vietoje ar tuoj po jos padarymo, jį sulaikyti galima tik esant suėmimo pagrindams bei sąlygoms, o procesinį sulaikymą gali vykdyti tik prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Šiuo atveju nepažeidžiant žmogaus teisių ir įstatymo reikalavimų, sulaikyti galima tik tiriant nusikaltimą, už kurį numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
"Sveikintinas piliečių noras ir didesnės teisinės garantijos patiems ginti savo teises ir padėti teisėsaugos pareigūnams. Tačiau nenorėčiau, kad ši pataisa paskatintų gyventojus sulaikinėti ne tik tikrus, bet ir tariamus nusikaltėlius - savivaldžiauti. Negalima neteisėtai žmogui atimti laisvės, jo atžvilgiu neteisėtai vartoti smurtą, nes tokio neteisėto sulaikymo vykdytojams patiems grėstų baudžiamoji atsakomybė", - sakė prokuroras A. Kliunka.
Generalinė prokuratūra informuoja, kad, be minėtos naujovės, pakito ir asmenų, kai jie neužklupti nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po jos padarymo, laikino sulaikymo pagrindai ir tvarka. Svarbu, kad sulaikymo laikas pradedamas skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento. Tyrėjams primenama, kad apie kiekvieną ikiteisminio tyrimo pareigūno ar kito asmens sulaikytą asmenį per įmanomai trumpiausią laiką turi būti pranešta prokurorui išsiunčiant laikino sulaikymo protokolo nuorašą.
Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Maksimalus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos. Jei sulaikomas asmuo anksčiau procese buvo apklaustas kaip įtariamasis, laikinas sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip 24 valandas ir tik prokuroro nutarimu šis terminas gali būti pratęstas iki maksimalaus laikino sulaikymo termino. Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti suėmimą, jis ne vėliau kaip per 48 valandas turi būti pristatytas teisėjui. Laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje.
"Sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas, jeigu nepasitvirtino įtarimas, kad jis padarė nusikalstamą veiką, jeigu nustatyta, kad nėra suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų ar suėmimas nėra būtinas arba jeigu baigėsi įstatymo numatytas sulaikymo terminas ar teismas priėmė nutartį atsisakyti skirti suėmimą", - įtariamų asmenų teises baudžiamajame procese komentavo prokuroras A. Kliunka.
Kadangi Generalinei prokuratūrai tenka dalyvauti bylose dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, pastebėtos neigiamos tendencijos. "Kasmet didėjo tiek tokių ieškinių skaičius, tiek prašoma atlyginti žalos suma. Praktika parodė, kad kiekviena papildoma neteisėto laikino sulaikymo valanda, ypač tuo atveju, jei procesas baigiasi išteisinamojo nuosprendžio priėmimu ar ikiteisminio tyrimo nutraukimu, valstybei brangiai kainuoja", - Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimų atsiradimo priežastis komentavo generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis.
Generalinės prokuratūros duomenimis, 2006 m. asmenų pateiktuose ieškiniuose nurodyta, kad žala ieškovams atsirado dėl ikiteisminiame tyrime neteisėtai taikytų kardomųjų ir kitokių procesinių prievartos priemonių - net 13 kartų dėl laikinojo sulaikymo, 18 - dėl suėmimo ir 4 - dėl namų arešto. 2006 m. teismams pateiktų ieškinių dėl žalos atlyginimo bendra suma viršijo 19 mln. litų. Verta atkreipti dėmesį, kad 2006 m. išnagrinėtose bylose ieškovams priteista atlyginti tik šiek tiek daugiau nei 312 tūkst. litų. Iš jų įsiteisėjusiais teismų sprendimais - 26,2 tūkst. litų.
