Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas pasiuntė daugiavaikės šeimos tėvą Marių N. (33 m.) kalėti 10 metų ir 6 mėnesius. (Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras siūlė iškrypėlį nuteisti net 16 metų laisvės atėmimo bausme.) Nuošaliame Suvalkijos vienkiemyje iki kilusio skandalo gyvenęs vyras pripažintas dukters Editos (12 m.) prievartautoju, pasikėsinusiu seksuliai išnaudoti ir kiek vyresnę savo podukrą. (Visi vardai šioje istorijoje pakeisti, siekiant apsaugoti lytinio nusikaltimo mažametę auką.) Nuteistasis nepripažino savo kaltės.
Grojant akordeonu - smūgis keptuve
Kadaise mieste užaugusių Mariaus ir metais jaunesnės Irmos namai - mažame, apleistame, remontuotiname namelyje, nuo kurio artimiausi gyventojai - bemaž už šimto metrų. Netvarkinga pastogė jau iki sekso skandalo buvo išgarsėjusi triukšmingomis kompanijomis, muštynėmis, dažnais sutuoktinių barniais. Šeima augino tris vienerių - dvylikos metų vaikus. Pas gimines auga paauglė Irmos pirmagimė. Kaimynų teigimu, Marius buvo nagingas vyras, tačiau nerūpestingas - jam būdavo smagiau padrybsoti, išgerti. Vyras versdavosi atsitiktiniais uždarbiais. Pastaruoju metu talkininkauti žmonėms išeidavo ir Irma, prižiūrėti mažamečius vaikus palikdama Mariui. Moteris sakė, kad blaivus vyras jai nekeldavo jokių rūpesčių, o su girtu "būdavę problemėlių". Kartais su vyru į kompanijas mielai įsijungdavo ir pati Irma, tačiau vaikais ir namais rūpindavosi.
Lemtingąjį praėjusių metų spalio 3-iosios vakarą visi trys vaikai buvo eilinio tėvų barnio, kilusio po talkos, liudininkai. Anot Irmos, išgėręs Marius vakare pradėjo garsiai groti akordeonu. Moteris bandė vyrą nutildyti: kai nepavyko žodžiais, griebėsi keptuvės ir trenkė ja sutuoktiniui per veidą. Pamačiusi, kad Mariui sužalojo žandikaulį, išsigandusi Irma išbėgo nakvoti pas kaimynus. Moteris guodėsi jiems ir atėjusiems savo vaikams, kad nebepajėgia toliau taip gyventi. Tuomet vienas iš vaikų motinai pasakė, kad esą atėjo laikas jai sužinoti ir daugiau. Tas "daugiau" Irmą nutvilkė kaip elektros smūgis: Marius neretai dalindavęsis šeimyniniu guoliu su dvylikamete Editėle, tikra savo dukterimi! Moteris nenorėjo tuo patikėti, bet vaikai ją dar labiau pritrenkė - esą tai vyksta jau bene penkerius metus! Edita ir pati motinai tai patvirtino. Šias kalbas nugirdęs kaimynas patarė moteriai iškart kreiptis į policiją ir su tokiu niekšu nebegyventi. Irma dar tą patį vakarą apie savo bėdą pranešė pareigūnams, kurie, atvykę vidurnaktį, Marių išvežė į policiją.
"Toks visų moterų likimas"
Paaiškėjo, kad tėvas visai netėviškai lytėti Editą pradėjo, kai dukrelei tebuvo septyneri. Jis prilįsdavo, kai namuose nebūdavo mamos. Šioji tomis dienomis atsikeldavo anksti ir išvykdavo talkininkauti. Marius skubiai stengdavosi išnaudoti lauktą progą. Mergaitė sakė, kad tėtis ją prievartaudavo būdamas girtas arba kai jį kankindavo pagirios. Tada besidrovėdavusiai ir pasipriešindavusiai dukrelei tėvas sakydavo, kad toks esą visų moterų likimas - reikia pratintis. Blaivus jis neišsiduodavo ir tarsi nieko neprisimindavo. Po to, kai namuose kilo kitas panašus skandalas (buvo įtariama, kad išniekinta Irmos pirmagimė), Marius paliko Editą ramybėje. Tai truko daugiau nei ketverius metus.
Praėjusių metų vasarą Marius vėl pradėjo guldytis į savo guolį dukterį Editą. Manoma, kad iškrypėlišką vyro aistrą pažadino į namus parsineštas pornografinis filmas. Iš pradžių jį žiūrėjo abu sutuoktiniai, o vieną rytą Marius pasikvietė į lovą dukterį ir liepė jai žiūrėti filmą bei "daryti tą patį". Kad jų niekas neįtartų, tėvas liepė dukrai būti be kelnaičių, bet segėti sijonėliu.
Keleriais metais už Editą jaunesnis brolis ir vyresnioji sesuo žinojo apie iškrypėliškus tėvo "žaidimus", tačiau suokalbiškai tylėjo, nes jo labai bijojo. Marius dukterį prievartaudavo "protingai" (neišžagino), nes turbūt tikėjosi, kad šitaip jo paslaptis niekada nepaaiškės arba paaiškėjus nebus įrodyta.
Išniekinta ir vyresnioji mergaitė
Prieš penkerius metus Irma įtarė, kad jos pirmagimę dukterį Gretą, kuriai tuomet buvo devyneri, išžagino ketveriais metais už ją vyresnis kaimynų sūnus. Moteris teigė pati pastebėjusi, kad "dukteriai negerai", ir tuoj išsiaiškinusi, jog mergaitės bėdos kaltininkas - kluone ant šieno kartu žaisdavęs paauglys. Apkaltintas vaikas kategoriškai neigė buvęs prisiartinęs prie devynmetės, o Irma tik stebėjosi, kaip berniukas galėjęs taip pasielgti, kai taip dažnai būdavęs priimamas prie bendro stalo kartu su šeimos vaikais. Tuo metu Marius, tuokart aplankytas mūsų korespondentės, tvirtino, kad mažamečiam kaimynų vaikui neteks atsakyti už nusikaltimą pagal įstatymus (nes per jaunas), bet "po akim daugiau tai jis ir nesišlaistys". Pats įkalinimo įstaigoje gyvenęs Marius tikino nelinkįs berniukui kalėjimo, nes esą jis žmogaus vis tiek nepataiso. Nuskriaustos Gretos patėvis buvo linkęs geriau padaryti blogiečiui savo teismą ir tvirtino tikrai nedovanosiąs.
Tuokart pareigūnams nepavyko įrodyti paauglio kaltės. Net ekspertas patikino, kad 13-metis dar nepajėgus atlikti lytinį aktą. Pareigūnams buvo kilusi mintis, kad podukrą galėjęs išniekinti jos patėvis Marius. Mergaitės motinai pagarsinta ši mintis sukėlė šoką: moteris tvirtino negalinti nė minties apie tai įsileisti - esą reikia turėti proto! Tuokart neišnarpliotas sekso skandalas taip ir pasiliko... Tik nuskriausta mergaitė buvo apgyvendinta pas gimines, ją lankydavo motina.
Greta pas tetą gyvena ir dabar. Pernai pradėjus tyrimą dėl sesutės Editos bėdų, vyresnėlė ne iš karto, bet vis dėlto teismui prisipažino, kad ją tuokart "po kaimyno žaidimėlių bandė išprievartauti ir patėvis". Ši Mariaus kaltė dabar irgi buvo pripažinta teisme kaip vienas epizodas iš bene dvylikos, kuriais jis buvo kaltinamas.
Motina nusigręžė nuo dukters
Visą laiką neigdamas savo kaltę dėl dukters ir podukros prievartavimo, Marius N. tikino nesąs toks kvailas, nes žinąs, kas laukia "zonoje" už tokius nusikaltimus. Būdamas suimtas jis pradėjo rašyti žmonai meilius ir graudžius laiškus. Juose vyras dievino Irmą ir prašė "atvesti į protą" Editą. Marius kaltino dukterį išardžius šeimą, pasmerkus jį kančiai, o kitus du šeimos vaikus - vaikystei be tėvo. Marius laiške reikalavo dukters atsikvošėti ir liautis meluoti, o jos parodymus vadino sapnais. Galiausiai tėvas gėdijo dukterį, kad šioji pasakoja "tokius" dalykus, gąsdino, kad šeimos nariai jai niekada "šito" neatleis, ir grasino neva būsiančiu žiauriu likimo pirštu. Editai sunku buvo skaityti, kad ją barantis tėvas visus kitus šeimos narius labai myli ir karštai bučiuoja...
Žiauriam laiškui patekus į teisėsaugininkų rankas (Edita tuo metu jau buvo laikinai įkurdinta globos namuose, bendravo su psichologe), šie drausmino mergaitės motiną, kad nenešiotų dukteriai įtariamojo laiškų. Galiausiai Irma pareiškė, kad ji nebetiki dukters neva prasimanymais ir stoja mylinčio ir mylimo sutuoktinio pusėn, kuriam jos, kaip moters, visada užtekdavę! Ir ji, ir vyro motina teisme pasakojo, kokia melagė būdavusi Edita, kaip apsimesdavusi ligone, kaip daug skaitydavusi nešvankių knygų ir per giliai viskuo besidomėdavusi. Vadinasi, protinga mergaitė tiek prifantazavo, kad tėvas atsidūrė už grotų! Vardan ko? Anot Irmos, Edita visada tingėdavo dirbti ir norėdavo gyventi mieste. Esą ji ir sukurpė planą, kaip ištrūkti iš skurdžios aplinkos. Kokia to plano kaina, gudri mažametė esą nemąstė. Kadangi mergaitę "pridengė" esą globos pinigų norinčios Irmos sesuo ir motina, neva nuo seno griežiančios dantį Irmos ir Mariaus adresu, todėl "sukurpta istorija" ir pasiekė teismą...
Irma mokėjo paaiškinti teismo proceso dalyviams ir sunkiau suvokiamus dalykus - iš kur mažametė žino tiek daug intymaus gyvenimo detalių, kurios gali būti žinomos tik patyrusiam žmogui? Teisiamo vyro pusėn stojusi žmona "paatviravo", kad namuose buvusią pornografinę vaizdajuostę smalsioji Edita buvo nusigvelbusi slapta ir tyrinėjo...
Tėvui dukra - "amžiną atilsį"
Marius, negalėdamas įrodyti savo tiesos, keletą kartų areštinėje nesėkmingai bandė nusižudyti. Buvo parašęs ir atsisveikinimo laišką, kuriame vėl dievino žmoną bei du savo vaikus ir šiurpiai kaltino Editą. Tokios pozicijos vyras laikėsi ir teisme. Keliolika kilogramų sulysęs, apskuręs, suvargęs Marius sukurpė ilgai trukusį paskutinįjį žodį, kuriame ne tik vėl įrodinėjo savo tiesas, bet ir, minėdamas dukterį Editą, įterpė: "Man ji dabar - amžiną atilsį". Mergaitė to negirdėjo, nes teismo salėje jos nebuvo. Tris kartus jau teistas vyras buvo linksmas, maloniai akimis bendravo su atvykusia žmona. Jis kiek sutriko tik tada, kai nuskambėjo teismo nuosprendis. Jį vyras suprato ne iš karto. Tada nuteistasis nuleido akis ir tepratarė: "Krapai..." Šis žodis galėjo reikšti nuteistojo neviltį ir sielvartą, kad taip ilgai teks gyventi už grotų. Tikėtina, kad pagal kalinių nerašytus "įstatymus", perduodamus iš kartos į kartą, dukters tvirkintojas "zonoje" kremta sprangią duoną...
Kodėl tėvai renkasi dukteris?
Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojus, gerai pažįstančius Editos šeimą, nustebino Irmos elgesys: sunkiai suvokiama, kaip galėjo motina dukterį iškeisti į vyrą ir auką skelbti esant kone kaltinamąja. Tiesa, šiuo metu mergaite labai rūpinamasi, bet tai daro ne mama. Edita perkelta į kitą mokyklą, kol kas gyvena globos namuose, tačiau jos teta, mamos sesuo, jau tvarkosi reikiamus dokumentus ir ruošiasi oficialiai globoti tėvų paniekintą dukterėčią. (Edita augs kartu su sese Greta.) Ar gudri, protinga mergaitė tebesijaučia kalta dėl graudaus tėvo ir iširusios šeimos likimo, nereikia net spėlioti. Tikėtina, kad sielos žaizdą kiek apgydys laikas, tetos bei močiutės rūpestis ir nauja aplinka.
Pastaruoju metu šalyje pastebimai padaugėjo atvejų, kai iškrypėliai vyrai meilės guoliui renkasi savo ar sugyventinių dukteris. (O gal anksčiau tik mažiau būdavo išdrįstančiųjų pasiskųsti...) Anot vieno dienraščio žurnalistės, savo šeimoje "apsisuka" gudresnieji, kurie jau įsisąmoninę, jog nusikaltimui išaiškėjus, kaip reikalauja įstatymas, jų pavardės nebus paviešintos, nes kartu būtų paskelbta ir aukos - dukters ar podukros - pavardė. Esą todėl lytinių nusikaltėlių-tėvų (ir nuteistųjų, ir įtariamųjų) pavardes reikia skelbti, o jų aukoms garantuoti ilgalaikę psichologinę pagalbą.
VTAS darbuotojas Gintautas Pajaujis linkęs sukritikuoti tokią nuomonę ir mano, kad tvirkintojo ar žagintojo pavardės paviešinimas čia niekuo dėtas (o aukos asmenybę būtina slėpti). Esą ir be paviešinimo "zonoje" greitai iššifruojamos visų kaltės - lytiniai nusikaltėliai skriaudžiami ir baudžiami, tampa atstumtaisiais. Anot G. Pajaujo, iškrypėliai aukų savo šeimose ieško todėl, kad tikisi likti nenubausti. Mat savos aplinkos vaiką lengviau paveikti ir, turint jį visuomet po ranka, kontroliuoti. Stebint lytiškai išnaudojamo namiškio kasdienybę nusikaltėliui lengva "pririnkti" įvairių argumentų "prieš", jeigu išaiškėtų tiesa. G. Pajaujo teigimu, seksualiai išnaudojamas mažas vaikas tyli, nes jį lengva prigąsdinti, šantažuoti ir melagingai įtikinėti. Paaugęs vaikas jau galėtų prabilti ir išsiduoti, tačiau tada jis jau pradeda gėdytis, mąstyti apie galimas pasekmes, apie ateitį, todėl išsikalbėti nelinkęs.
- Be viso to, kiekvienas nusikaltėlis, darydamas nusikaltimą, tikisi, kad nebus išaiškintas, todėl ir veikia, - sakė G. Pajaujis. - Manyti, jog neskelbsima pavardė nuteistajam bus privalumas, manau, absurdiška. Juk demaskuotas nusikaltėlis atsiduria už grotų - argi tai geriau negu paviešinta jo pavardė?..
Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:
- VTAS darbuotojas Gintautas Pajaujis mano, kad lytinius nusikaltimus šeimoje darantys asmenys kurį laiką jaučiasi saugiai, todėl ir "įsismagina"
