Šiemet per 10 mėnesių šalyje užregistruoti 59 904 nusikaltimai, o tai net 7 231, arba 10,8 procento, mažiau nei pernai. Džiugina ir tai, kad padidėjo išaiškinamumo rodiklis. Pernai per 10 mėnesių buvo išaiškinta 42,5, o šiemet - 46,3 procento visų nusikaltimų. Nuo 35,6 iki 37,3 procento pagerėjo ir kriminalinių nusikaltimų išaiškinamumas.
Nors, atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, didelį nedarbą, buvo prognozuojama, kad šiemet didės vagysčių, plėšimų vienkiemiuose, smurtinių nusikaltimų viešosiose vietose skaičius, nepilnamečių nusikalstamumas, tačiau ne visos prognozės išsipildė. Užregistruota net 12,8 procento mažiau kriminalinių, tačiau šiek tiek padidėjo sunkių nusikaltimų. Daugėja vagysčių sunkinančiomis aplinkybėmis, vis dar daug pavagiama automobilių. Dėl didėjančio automobilių vagysčių skaičiaus vidaus reikalų ministras ant kilimėlio buvo pasikvietęs policijos generalinį komisarą. Pastaruoju metu automobilių vagysčių kiek sumažėjo ir tikimasi, kad iki metų pabaigos šių nusikaltimų rodiklis stabilizuosis.
Turimais duomenimis, per 10 šių metų mėnesių net 877 apvogtieji patys susirado savo automobilius, dalis jų atgauta už išpirką. Išpirkos už pavogtus automobilius dažniausiai mokamos Kauno, Vilniaus, Panevėžio miestuose, Marijampolės savivaldybėje, Panevėžio ir Kėdainių rajonuose. Tai nenuostabu, nes automobilių vagysčių išaiškinamumo rodiklis (14,5 proc.) lieka žemiausias, palyginti su kitų nusikaltimų išaiškinamumu.
Atsirado net nauja nusikaltimo rūšis, kai sukčiai iš nukentėjusių žmonių mėgina išgauti pinigus už tariamą automobilio išpirką. Paprastai po automobilio vagystės apgavikai skambina nukentėjusiajam ir, prisistatę vagimis ar tarpininkais, siūlo automobilį išsipirkti. Kurį laiką sukčiai derasi su apvogtuoju dėl išpirkos dydžio ir pinigų perdavimo būdo. Jų prašoma suma siekia nuo 1 000 iki 4 000 litų. Gali būti reikalaujama už sutartą sumą nupirkti mobiliojo ryšio telefonų išankstinio apmokėjimo papildymo kortelių, kurių numerius reikia padiktuoti telefonu. Kartais prašoma pinigus pervesti į banko sąskaitą (atidarytą pagal pamestą ar pavogtą pasą). Kitais atvejais pinigus, įdėtus į cigarečių pakelį ar voką, siūloma palikti sutartoje vietoje. Jei nukentėjusysis laiku kreipiasi į policiją, tokį nusikaltimą pavyksta bent sustabdyti, tačiau apgautieji apie išpirkas dažniausiai praneša jau sumokėję pinigus ir neatgavę pavogto automobilio. Apgavikai yra patyrę, dažniausiai skambina praėjus 1-2 paroms po vagystės ir, naudodamiesi stresine būkle, apgauna automobilių savininkus. Per kelis pastaruosius mėnesius policija užfiksavo daugiau kaip 100 atvejų, kai sukčiai mėgino gauti išpirką.
Kadangi ekonominė situacija gerėja tik valdininkų popieriuose, nėra ko laukti ir ženklaus nusikalstamumo sumažėjimo. Nors didieji reketininkai ieško dirvos kitose valstybėse ir pasitraukė iš Lietuvos kartu su ieškančiaisiais darbo užsienyje, tačiau paskelbus amnestiją iš kolonijų išeis išalkusiųjų minia. Po kiekvienos amnestijos nusikalstamumas padidėja, tad nebus išimtis ir ši. Buvę kaliniai, ypač tie, kurių niekas nelaukia, darbo negaus ir puls vogti, plėšikauti. Tol, kol vėl pateks už grotų.
