Mantas LIDEIKIS
Šiemet šalies teismuose jau išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos, kuriose apkaltinti sukčiavimu ir nuteisti už kitus nusikaltimus jau nelaisvėje esantys asmenys. Vienas toks teismas vyko Šiauliuose, kitas - Panevėžyje. Ir nors Marijampolės pataisos namuose kalintys kaltinamieji neigė vykdę nusikaltimus, teisėsaugininkams pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad jie būtų nuteisti.
Pardavinėjo, ko neturįs
Marijampolės pataisos namuose už nužudymą kalintis Šiaulių miesto gyventojas Rimvydas Vaznys (29 m.) net ir būdamas už grotų sugebėjo ir toliau vykdyti nusikalstamą veiklą - mulkino automobilius praradusius šiauliečius ir iš to pelnėsi. Šiaulių miesto apylinkės teismas prieš mėnesį baigė nagrinėti naujus jo nusikaltimus ir paskelbė nuosprendį. Vyras pripažintas kaltu dėl 2 sukčiavimo atvejų ir 3 pasikėsinimų sukčiauti. Už tai jam teismas skyrė 2 metus ir 9 mėnesius nelaisvės. Tačiau bausmę subendrinus su dalimi ankstesnės, skirtos už nužudymą, R. Vazniui pataisos namuose teks kalėti dar 5 metus.
Nustatyta, jog R. Vaznys, apsimesdamas, jog yra vienas iš automobilių vagių, skambindavo transporto priemonių netekusiems šiauliečiams ir siūlydavo juos išsipirkti. Taip jam pavyko apgauti du žmones: iš vieno jis išviliojo 2000 litų, iš kito - 2300 litų. Nesulaukę pavogtų automobilių šiauliečiai netrukus apie tai pranešė policijai. Teismo sprendimu, iš aukų išviliotus pinigus vyras taip pat turės grąžinti.
R. Vaznio sukčiavimą Šiaulių policija pradėjo tirti 2005-ųjų pavasarį. Gavę pranešimą apie sukčiavimą iš vieno nukentėjusiųjų, Šiaulių VPK Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų skyriaus operatyvininkai patys nutarė perimti į rankas tolesnes derybas su sukčiumi. Po kelias savaites trukusių pokalbių įsitikinta, kad kalbamasi ne su automobilių vagimi, o su Marijampolės pataisos namuose jau kalinčiu ir, žinoma, nė nenumanančiu, kur iš tiesų galėtų būti iš šiauliečių pagrobti automobiliai, R.Vazniu. Galų gale ilgokai derėjęsis sukčius su juo nuolat bendravusiam prarasto automobilio savininku apsimetusiam pareigūnui nurodė vietą Gumbinės gatvėje, kur jis turėjo įmesti sutartą sumą į pašto dėžutę ir tuomet neatsigręžęs patraukti šalin. Netrukus po to jam mašina esą ir bus sugrąžinta. Bendraudamas su tariamu mašinos savininku, sukčius buvo itin atsargus ir įtarus. Tačiau galų gale patikėjo, kad kalbasi su tikrąja "auka". Pabaigoje jis netgi paklausė, kodėl automobilį norima išsipirkti, o ne kreiptasi į policiją. Tuomet jam atsakyta, kad policininkai mašinų dažniausiai nesuranda.
Kaip su nusikaltėliu "susitarė", taip pareigūnai ir elgėsi. Vienas iš operatyvininkų apsimetė pinigus nešančiu norinčiuoju išsipirkti automobilį, tuo tarpu kita grupė įsirengė pasalą netoli nurodytos pinigų perdavimo vietos ir ėmė laukti, kas bus. Netrukus po to, kai į dėžutę buvo įmesti pinigai, pareigūnai išvydo, kaip iš už tvoros, prie kurios buvo pritvirtintos dėžutės, išėjo moteris. Ji išsitraukė voką su pinigais ir pasileido atgal. Tačiau kaip tik tuo metu moteriškei kelią užkirto policininkas ir pasiūlė papasakoti, ką ji su tais pinigais veiks. Beje, vos išvydę moterį pareigūnai pažino, jog tai ne kas kitas, o kalinčiojo R. Vaznio žmona Ligita. Beje, kaip tik šioje vietoje ji buvo išsinuomojusi butą. Manoma, jog ir butas galėjo būti išnuomotas neatsitiktinai, mat pro jo langus labai gerai matyti ir pašto dėžutės, ir visi, kas prie jų prieina. Netrukus ji papasakojo, jog pinigų čia pasiimti atėjo savo vyro nurodymu ir darė tai jau kelis kartus. Ji pareigūnus tikino nežinanti, kas šiuos pinigus čia meta ir kodėl.
Atlikus kratas R. Vaznio kameroje čia aptiktas mobiliojo ryšio telefonas bei atitinkami užrašai. Tuo tarpu net ir spaudžiamas įrodymų, R. Vaznys neprisipažino sukčiavęs. Toks atkaklumas iš tiesų stebina, tačiau kalėjimo duonos jau ragavęs vyriškis, regis, žinojo ką daro. Tiriant šį nusikaltimą atvežtas į Šiaulius vyras nė nemėgino padėti teisėsaugininkams. Atvirkščiai - jiems trukdė, atsisakė duoti įrašyti savo balso pavyzdį, kad būtų galima palyginti su skambinusiojo sukčiaus.
Tirdami šią bylą pareigūnai nustatė, kad į jo žmonos Ligitos sąskaitą buvo pervestos įvairos pinigų sumos iš daugelio Lietuvos rajonų - Šiaulių, Panevėžio, Elektrėnų, Kėdainių, Telšių, Vilniaus, Švenčionių, Akmenės, Kauno, Radviliškio, Šalčininkų, Klaipėdos. Todėl pagrįstai manoma, jog kalėjime tupinčio gudreivos "darbai" neapsiribojo vien Šiauliais. Atliekant kratas jo kameroje, be mobiliojo telefono, aptikta išankstinio mokėjimo už mobilaus ryšio paslaugas kortelė bei skelbimų laikraštis, kuriame buvo skelbimų apie dingusius ir ieškomus daiktus. Manoma, jog vyriškis, pasinaudodamas informacija spaudoje bei kitais asmenimis laisvėje, kaupė žinias apie galimas apgauti aukas ir netrukus tuo pasinaudodavo.
Šį kartą prokurorams teisme pavyko įrodyti 5 bylos epizodus - 2 sukčiavimo ir 3 pasikėsinimo sukčiauti. Tačiau kiek šis asmuo su savo pagalbininkais iš tiesų yra apgavęs žmonių, tikriausiai niekas taip ir nesuskaičiuos.
Reketo gaivintojas
Labai panaši telefoninio turto prievartavimo byla kovo mėnesį pasiekė ir Panevėžio apygardos teismą. Taip pat Marijampolėje dėl turto prievartavimo bausmę atliekantis Zarasų rajono gyventojas Auris Kunickas (27 m.) sugebėjo mulkinti ir net reketuoti žmones. Už vieną naują nusikaltimą, atliktą sėdint už grotų, šis jaunas vyras ir nuteistas. Kiti jo įvykdyti sukčiavimai dar tiriami.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Marijampolėje kalintis A. Kunickas praėjusiais metais vasario mėnesį ne kartą skambino vienai Panevėžio verslininkei ir grasino susidoroti su ja ir jos šeima, jeigu ji kiekvieną mėnesį į nurodytą sąskaitą neperves 200 eurų sumos arba nesumokės vienkartinio 5 tūkst. litų mokesčio už tai, kad nenukentėtų jos verslas. Kitaip tariant, reketininkų žargonu siūlė "apsaugą" nuo savęs. Moteris reketininkų "paslaugų" nutarė atsisakyti ir mokėti pinigų nesutiko. Tada kuriam laikui ji buvo palikta ramybėje. Tačiau maždaug po 2 mėnesių, praėjusių metų balandį įvykdytas išpuolis - nusikaltėliai padegė moters parduotuvės duris ir apsaugines žaliuzes. Patirtas nuostolis buvo įvertintas kaip tik 5 tūkst. litų. Po to ir vėl apsireiškė "apsaugos" siūlytojai ir ėmė reikalauti susimokėti duoklę.
Pradėjusi tyrimą Panevėžio policija netrukus nustatė įtariamuosius padegimu. Išsiaiškinta, jog šie patys neorganizavo šios nusikalstamos veiklos, o vykdė A. Kunicko nurodymus. Reketuoti verslininkę nelaisvėje esančiam vyrukui mintis šovė po to, kai jam pasiskundė šios moters parduotuvėje dirbusi ir netrukus buvusi atleista A. Kunicko panevėžietė draugė.
Šiuo atveju A. Kunickas taip pat nenorėjo prisipažinti vykdęs jam inkriminuojamo nusikaltimo. Tačiau Panevėžio apygardos teismo manymu, ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai surinko pakankamai svarių įdorymų, kad A. Kunickas būtų pagrįstai nuteistas. Kaltinimą teisme palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ramūnas Vilimavičius kaltinamąjį A. Kunicką už turto prievartavimą prašė nuteisti 7 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas skyrė A. Kunickui 5 metus nelaisvės.
Tačiau manoma, jog netrukus prieš teismą stos ir kiti A.Kunicko suburtos telefoninių sukčių gaujos nariai - jie yra išaiškinti ir sulaikyti. Manoma, jog ši gauja galėjo įvykdyti ne vieną sukčiavimą, pasinaudodama šiuo metu populiariomis klišėmis - pranešimas apie neva į nelaimę patekusius artimuosius ir panašiai.
