Giedrė POTELIŪNAITĖ
Remiantis Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pateiktais preliuminariais duomenimis, nuo šių metų rugsėjo pirmosios bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir konsultaciniuose bendrojo lavinimo centruose mokslo sieks apie 900 nusteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes. Kaliniai ne tik bandys baigti vidurinę mokyklą, kai kurie sieks profesinio išsilavinimo (947 nuteistieji), o penki iki gyvos galvos nuteisti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo "gyventojai" tęs studijas Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos fakultete. Jie turėtų įgyti socialinės pedagogikos specialybę. Kalinių studijos jau senokai kelia prieštaringų nuomonių ir diskusijų audrą, tačiau nuteistieji mokosi toliau, suteikdami pro šalį lekiančiam laikui nors šiokią tokią prasmę. Laisvės atėmimo vietose esantys teisingumui nusižengę asmenys gali rinktis iš maždaug 16 specialybių - nuo vytelių pynėjo iki kompiuterių operatoriaus.
Daugiausiai besimokančiųjų nuo rugsėjo pirmosios bus Alytaus pataisos namuose. Čia bendrojo išsilavinimo sieks apie 100 nuteistųjų, o profesijos dalykų mokysis net apie 210. Kiek mažiau pareiškusių norą mokytis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose - bendrojo išsilavinimo sieks 117, o į specialybės dalykus gilinsis 100 nepilnamečių.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Dmitrijus Voskresenskis teigė, jog kaliniai uždaryti nelaisvėje ne gyvena, o vegetuoja, todėl mokymasis suteikia jiems viltį ir normalaus gyvenimo iliuziją. "Atsidūrus už grotų gyvenimo nepavadinsi gyvenimu. Tai tėra beprasmiškas egzistavimas. Bet kur - ar laisvėje, ar kalėjime nieko neveikiantis žmogus yra pavojingas. Jeigu kaliniai turi noro mokytis, kodėl gi ne? - sakė D. Voskresenskis. - Tai, kad kaliniai yra pareiškę norą po studijų dirbti pagal specialybę tame pačiame kalėjime, yra visai suprantama. Oficialiai įsidarbinti jie negalės, tačiau, turėdami teorinių ar praktinių žinių, galės pagelbėti kartu kalintiems nuteistiesiems..
Knygomis apsikrovę ir per naktis įnikę į kompiuterius ‚moksliukai" - įprastas vaizdas studentų bendrabutyje, tačiau sesijos metu tokia situacija būna ir Lukiškėse. Mokytojai ateina pagal grafiką - vieną, du kartus per savaitę. O nuteistieji turi mokytis savarankiškai, atlikti paskirtas užduotis, pasiruošti paskaitoms. Šiaip kaliniams Lukiškėse yra draudžiama vaikščioti vieniems pas kitus, tačiau studijuojantiems daroma išimtis - mat nėra pakankamai knygų, todėl nuteistieji renkasi į vieną kamerą, kur visi kartu ruošiasi paskaitoms.
Nuteistas porai metų ir specialybės besimokantis jaunas vyras išėjęs į laisvę iš mokslų tikrai turės naudos - jiems lengviau bus susirasti darbą ir vėl įsilieti į pilnavertę visuomenę. Tačiau, ar tikslinga valstybės lėšas skirti iki gyvos galvos nuteistųjų mokslams?
Arvydas Ižička (49 m.), Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktorius: "Nusteistiems iki gyvos galvos asmenims įstatymas palieka šansą išeiti į laisvę. Kabindamiesi už šios vilties nuteistieji mokosi, o mokydamasis žmogus tobulėja ir laikas greičiau eina, kai turi tikslą. Žinoma, aš suprantu, kad didžiąją visuomenės dalį piktina tai, kad jiems už studijas mokėti nereikia. Iš tiesų, jie turėtų dirbti ir užsidirbti mokslams, tačiau dabar įdarbinti kalinių nėra galimybės, todėl situacija yra tokia, kokia yra".
Ramutė Navickienė (64 m.), pensininkė: "Aš tik įsivaizduoti galiu, kaip lėtai tiems žmonėms eina laikas. Turbūt jiems atrodo, kad jis iš viso stovi vietoje. Taip ir protas gali pasimaišyti. Gerai, kad tie žmonės turi galimybę mokytis ir taip prasmingiau leisti laiką. Nematau nieko bloga, o valstybei tai tikrai nekainuoja milijonų".
Deimantė Pašiškevičiūtė (24 m.), studentė: "Aš nieko nenužudžiau, nepapjoviau, neišmėsinėjau, tačiau už mokslą turiu mokėti, o kažkokie visuomenės atliekos mokosi nemokamai. Kodėl jie nedirba?! Kokia dar gali būti kalba apie teisingumą tokioje valstybėje?"
Donatas Juška (52 m.), vairuotojas: "Jeigu jiems būtų po 20 metų, tuomet sakyčiau, gal ir tikslinga mokytis. Ir tai... Dabar gi - gerokai vyresni, bet jie mat studentai. Tik laiko švaistymas. Galėtų geriau kokius nors darbus atlikti. Juk žmogus mokosi tam, kad paskui galėtų dirbti pagal specialybę. O kam mokosi jie? Net jeigu išeitų kada nors į laisvę, kažin ar atsirastų toks kuris teistus už nužudymą priimtų dirbti socialiniais darbuotojais nors ir su aukštuoju išsilavinimu. Dabar jaunimas su kelių universitetų diplomais ne taip lengvai įsidarbina, o čia... Ką ir kalbėti - išsidirbinėja žmonės kaip moka".
Zita Chmieliauskaitė (38 m.), mokytoja: "Jeigu tiems žmonėms norisi mokytis, kodėl reikėtų drausti? Juk jie jau nubausti už tai, ką padarė atimant iš jų laisvę. Kam dar kartą juos bausti atimant galimybę tobulėti ir įgyti žinių? Tiems, kurie sako, kad kalinių gyvenimas nerūpestingos atostogos, reiktų pasiūlyti taip "paatostogauti" metus, kitus. Ten atsidūręs žmogus nugrimsta į juodą emocinę, dvasinę, psichologinę duobę, o mokslas galbūt šiek tiek gelbėja ir padeda užsimiršti".
