Rentgeno spinduliais tyrę dinozaurų kaulus JAV mokslininkai ne tik nustatė, kad daugelis dinozaurų sirgo vėžiu, bet ir atrado, kad jų augliai buvo panašūs į žmonių. Žurnale "Nature" paskelbtame straipsnyje Šiaurės rytų Ohajo universitetų medicinos kolegijos radiologas Bruce’as Rothschildas (Briusas Rotšildas) tvirtina, kad "ši liga nepriklauso nuo padaro" ir yra praktiškai nepakitusi per daugybę metų.
Amerikiečio vadovaujama grupė su nešiojamuoju rentgeno aparatu važiavo per JAV muziejus ir peršvietė apie 10 tūkstančių kaulų iš daugiau kaip 700 muziejinių eksponatų. Dauguma jų buvo stegozaurų, triceratopų ir tiranozaurų kaulai.
Vis dėlto vėžys buvo aptiktas tik vienoje dinozaurų grupėje - hadrozaurų, dar vadinamų ančiasnapiais dinozaurais. Rasti 29 augliai 97-iuose šių žolėdžių individuose, gyvenusiuose prieš 70 milijonų metų, kreidos periodo laikotarpiu.
Vėžiu sirgusių dinozaurų buvo aptinkama ir anksčiau, bet pirmą kartą atlikta tokia plati apžvalga.
Kol kas neišsiaiškinta, kodėl ančiasnapius puldavo vėžys. B. Rothschildas spėja, jog liga gali būti susijusi su jų mityba - šios grupės dinozaurai mito spygliuočiais, kuriuose gausu kancerogenų. Beje, jų kaulų struktūra leidžia spėti, kad šie padarai buvo šiltakraujai - ši aplinkybė yra palanki augliams susidaryti ir augti.
Kembridžo universiteto paleontologas Davidas Normanas (Deividas Normanas) mano, kad šios grupės individai pasižymėjo ilgaamžiškumu, todėl ir vėžiui išsivystyti buvo daugiau laiko.
Dažniausiai rasta vėžio rūšis buvo hemangiomos - piktybiniai kraujo indų augliai, kurie būdingi maždaug 10 procentų žmonių.
"Supratę, kaip atsiranda augliai laukinėje ir iškastinėje gyvūnijoje, kaip tokios ligos kito laikui bėgant, galėtume rasti naujų būdų ir vėžiu sergantiems žmonėms gydyti arba apsaugoti juos nuo šių ligų", - sako B. Rothschildas.
ELTA
