Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
Šalikelėje moteris bando pakeisti nuleistą automobilio ratą. Maloniai šypsodamasis prieina policininkas ir pakeičia jį... Jaunas policininkas per judrią gatvę veda žilagalvę močiutę... Svetimame mieste blaškosi turistų pora, nerasdama reikiamos gatvės. Prieina policininkai, mandagiai išsiaiškina, kas atsitiko, palydi į reikiamą vietą ir palinki geros kloties: "Fantazijos! - pasakys skaitytojas- Kur nors užsienyje tokius vaizdelius gal ir galima pamatyti, bet tik ne Lietuvoje".
Nesiginčysiu. Tikrai ne dažnai sutinkame paslaugių policininkų. Tačiau norėtųsi apginti šiek tiek dėmėtą policijos mundurą. Ar daug jaunuolių sutinka eiti dirbti pavojingą ir sunkų darbą, kai tenka budėti naktimis, kai kenčia šeima ir vaikai tik už tokį mažą 600 - 700 litų atlyginimą per mėnesį? Užtat ir pasitaiko policijoje atsitiktinių žmonių. O liaudyje ne veltui yra patarlė: "Šaukštas deguto statinę medaus pagadina". Kita vertus, kad ir nedaug, teko sutikti ir mandagių policininkų.
Vieną tokį man rekomendavo Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Regina Bučinskienė. "Vis rašot ir rašot apie netikusius policininkus. Na parašykit pagaliau ir apie tikusį!- sakė ji. - Turim tokį - viešosios policijos patrulių kuopos mobilaus būrio viršilą vyriausiąjį patrulį Virginijų Tumelį".
Į susitikimą Virginijus atskubėjo po eilinio budėjimo. 10 valandą ryto žvaliai nusiteikęs jis ruošėsi porą valandų pasportuoti. "Kiekvieną dieną prieš darbą einam į sporto klubą... - atsakė į mano klausiamą žvilgsnį. - O darbą paprastai pradedu 13 valandą".
- Mieste kalbama, kad jūs vis atsirandate ten, kur reikalinga pagalba... Net krūvą apdovanojimų turite. Ir net gana rimtų - Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių...
- Gelbėjau skęstančią moterį. Einu prieš porą metų pėsčiųjų tiltu per Nevėžį, girdžiu - už nugaros kažkas pliumptelėjo. Apsidairiau, bet nieko įtartino nepamačiau. Klausiu praeivio, kas čia buvo. Tas sako: "Moteris nuo tilto nušoko". Pradėjo rinktis žiopliai, bet niekas nedrįsta lįsti į ledinį vandenį - buvo juk vasario mėnuo. Na, galvoju, jei dar truputėlį padelsiu, ta moteris jei nenuskęs, tai mirtinai sušals. Šlaitu nusileidau iki vandens ir sugriebiau tą moterį. Dar toks vyras padėjo ją ištempti į krantą. Viską reikėjo daryti greitai, nes buvo šalta, viskas ledėjo. Ta iš vandens ištraukta moteris visą laiką verkė... Žmonės paskambino medikams ir ją išvežė į ligoninę.
- O jūs kaip? Vis tik išsimaudėt žiemą...
- Parėjau namo. Aš netoli gyvenau. Tik kol parėjau, kelnės suledėjo, vos paskui jas nusimoviau. Įlindau į karštą vonią, arbatos išgėriau. Nieko, viskas laimingai, tik sloga buvo prisikabinusi... Nei žmonos, nei vaikų tuo metu nebuvo namie, tai jie nematė, koks grįžau - tik kaimynai.
- Ar tą išgelbėtą moterį dar kada nors buvote sutikęs?
- Taip. Buvo atėjusi pas mane, dėkojo, kad išgelbėjau gyvybę. Sako, kažkas sveikatai buvo prastai pasidarę... Matyt, ką nors blogo medikai įtarė, gal pasakė jai, o moteris ir neišlaikė...
- Už skęstančios moters išgelbėjimą gavote Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, tačiau girdėjau, kad esateišgelbėjęs ir daugiau savižudžių.
- Būtų gerai, kad žmogus sugebėtum žinoti, ką vienas ar kitas žmogus sugalvojo, ir suspėtum laiku. Deja, taip nėra. Per savo darbo metus - o dirbu jau 20 metų - reikia pripažinti, daugiau tenka jau konstatuoti liūdną mirties faktą nei gelbėti.
Na, kartą gavom iškvietimą, kad garažuose vyksta muštynės. Nuvažiuojam - nieko nerandam. Pasitikrinam informaciją - gal ne ten nuvažiavom? Pasirodo, kad gerai pataikėm. Dar kartą apsukam ratą, čia prieina vyras ir sako: "Va, draugas garaže užsidarė ir neatidaro durų. Ar tik nesugalvojo ko nors negero..." Nuvažiuojam mes prie to garažo, beldžiam - niekas neatidaro. Viduje girdisi muzika... Beldžiam jau iš visų jėgų - nieko. Gaisrininkai atvažiavo, bet niekas nesiryžta durų laužti. Tai jau tada aš prisiėmiau visą atsakomybę (be prokuroro sankcijos draudžiama veržtis į privačią nuosavybę). Kai gaisrininkai, išpjovę duris, jas atidarė, tvoskė siaubingas dujų kvapas. Automobilio variklis veikė, o vyrukas gulėjo tiesiai prie išmetamųjų dujų vamzdžio ir buvo jau be sąmonės. Jautėm prieš lauždami duris, kad kažkas panašaus gali būti, tai greitoji medicinos pagalba jau laukė ir tuoj pat tą vyrą išsivežė į ligoninę. Ar liko gyvas? Nežinau, nes nebuvau daugiau sutikęs, tačiau girdėjau, kad medikai ištraukė jį iš mirties nagų. Sako, šeimyninės aplinkybės privedė prie to...
- Jūs dirbate, kaip pats sakote, " su nusikaltimais, kurie vyksta gatvėje" - plėšimai ir vagystės iš praeivių ir butų, muštynės, automobilių vagystės, išžaginimai. Juk net iš naktinių klubų apsauga meta lauk besimušančiuosiud, kad tik jiems mažiau darbo ir atsakomybės būtų.
- Kiekvieną dieną eini į darbą ir nežinai, kas tavęs laukia. Nusikaltimų nemažėja, tik gal tokių rezonansinių, kaip buvo prieš gerą dešimtmetį, nebėr. Dalis tų reketininkų jau susodinti, dalis išsišaudė, dalis išvažiavo į užsienį.
Man gal kiek lengviau dirbti, nes esu grynas panevėžietis, žinau kiekvieną miesto užkaborį, geriau nei prašalaitis suvokiu miesto chuliganų mąstyseną, įpročius. Tuo metu, kai klestėjo "tulpinių" ir kitos gaujos, buvau paauglys. Priklausiau "klaipėdiankės chebrai". O tuos žymiuosius miesto nusikaltėlius žinojom, pavydėjom jiems atseit "gero gyvenimo". Dabar iš tos mūsų "chebros" beveik nieko nebeliko - Kas kalėjime, kas po žeme. Yra ir normaliai gyvenimą susitvarkiusių. Nežinia ir kaip mano gyvenimas būtų pakrypęs, bet paėmė į kariuomenę, ir visos kvailystės iš galvos išdulkėjo. Tarnavau vidaus reikalų pulkuose Rusijos platybėse. Visko teko matyti... Po armijos suagitavo ateiti dirbti į miliciją. Kai pradėjau dirbti, Panevėžyje kraujai taškėsi (Virginijus turėjo galvoje garsųjį sprogimą "Nevėžio" viešbučio lifte apie 1993-uosius metus, - red. past.), mėtėsi lavonai.
- Tai gal dabar Panevėžyje ramiau ir jums darbo ne tiek daug?
- Būtų gerai. Deja, chuliganų gatvėse daug. Ypač kai padarė tiek daug laisvų dienų, švenčių - žmonės be saiko geria ir mušasi, pjaunasi. Vagims, kurie švarina butus, labai parankios tos ilgos šventės. Žmonės išvažiuoja, butus be priežiūros palieka, tai daryk ką nori, nešk kiek nori. Nors kaimynų paprašytų, kad nors retsykiais akį užmestų... Net keista, kad išžaginimų, ko gero, nuo pavasario nesigirdėjo. "Karštieji taškai" - bendrabučiai, parkai, naktiniai klubai. Ir girtų už vairo labai daug.
- Ar kartais neatrodo, kad jūsų darbas perniek?
- Atrodo. Pirma - stebina žmonių abejingumas. "Ne mano daržas, ne mano pupos". Nieko nemačiau, nieko negirdėjau, nors šalia stovėjau... Antra - labai jau švelnūs įstatymai. Būna, dirbi kelias dienas, surenki ir pateiki įrodymus, o nusikaltėliui tik pirštu pagrasoma ir jis paleidžiamas... Iki kito karto.
O girti už vairo? Kol automobilių iš tokių vairuotojų nepradės konfiskuoti, nieko gero nebus. Na ir kas, kad baudos didžiulės, kas, kad atimamos teisės. Automobilis tai lieka - kas gi uždraus juo važiuoti? Ypač kai girtam jūra iki kelių. Dabar vyksta diskusijos, girdi, dažnai ne savo automobiliu, o draugo ar giminaičio mašina išgėręs važinėja - kaip čia atimsi turtą žmogaus, kuris lyg ir nepažeidė įstatymų. Tačiau gal žmogus susimąstytų, neduotų automobilio ir neleistų girtam sėsti už vairo.
- Ar neteko gauti nuo chuliganų į kailį? Juk neretai tie, kuriuos sulaikote priešinasi.
- Na, dar kol kas neteko. Pasitaiko, kad gąsdina. Girdi, padarysiu taip, kad pasodins tave. Bando susižaloti, trenkti galvą kur nors ir panašiai. Todėl, jei jau ką nors sulaikome, tai esame atsakingi už jį ir turime prižiūrėti, kad nieko jam neatsitiktų, nes antraip būsime apkaltinti, tarkim, tarnybinių įgaliojimų viršijimu ar net kuo nors blogiau.
- Prie nusikaltimų gatvėje galima priskirti ir prostituciją...
- Tai, kad gatvėse nei viena nesisiūlo... O ir butuose jokių "masažų" ar "gėlių" nesigirdi... Buvo kažkada, žinojom, bet gal išvažiavo į užsienį - ten, sako, geriau moka, o gal tiesiog dirba taip, kad mes nežinom...
- Dirbate policijoj beveik 20 metų. Turbūt jau yra nusikaltėlių, kuriuos pažįstate kaip savo penkis pirštus?
- Nors vagys migruoja, kad mes pamirštume jų veidus, tačiau jau kokius 30 - 40 veidų net nežiūrėdamas į bylą atpažįstu. Neseniai Panevėžyje sumontavo nemažai kamerų, tai dirbti šiek tiek lengviau pasidarė.
- Ačiū už pokalbį ir Sėkmės darbe!
