Generaliniam policijos komisarui netrūksta nei jėgų, nei idėjų...
Spalio 2-ąją visi šalies policijos pareigūnai paminės savo profesinę šventę - Angelų sargų dieną. Apie nuotaikas, kurios sklando tarp mus saugančių uniformuotų ir neuniformuotų pareigūnų, apie rūpesčius ir džiaugsmus kalbamės su Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi.
- Kokiomis nuotaikomis pasitinkate savo profesinę šventę - Angelų sargų dieną? Ar nemanote, jog bent vieną sykį metuose galima šiek tiek atsipalaiduoti ir kiek linksmiau pažvelgti į kasdienius darbus bei rūpesčius?
- Angelų sargų diena visuomet kelia malonų jaudulį, nes, man asmeniškai, tai ne tik profesinė šventė. Tarnyba policijoje - mano gyvenimo būdas.
- Esate vienas populiariausių Lietuvos žmonių (beje, iš pareigūnų turbūt vienintelis). Kaip manote, dėl ko atsidūrėte aukščiausiose reitingų eilutėse?
- Na, atsakymo reikėtų klausti žmonių, kurie taip nusprendė...Organizuodamas policijos veiklą, spręsdamas žmonių problemas, aš atiduodu didelę dalį savęs.
- Jus visą laiką persekioja įvairūs įtarumo šešėliai. Ar lengva su jais kovoti, ar nėra sunku įrodinėti, jog iš tiesų nesate toks, kokį kai kas įsivaizduoja?
- Nesistengiau ir nesistengiu kam nors ką nors įrodyti. Pakankamai seniai supratau, kad visiems mielas nebūsi, o, matyt, ir nereikia. Taip kad jokios kovos ir nėra. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, ir tai yra labai gerai.
- Jūsų asmenybė daugeliui Lietuvos žmonių neatsiejama su triuškinama pergale prieš pačias garsiausias Lietuvos nusikaltėlių gaujas. Ar iš tiesų jau galima tikėti, kad nebepakels galvų Panevėžio "tulpiniai", kad baigėsi uostamiesčio "gaidjurginių" era, visiškai savo "šlovę" bei turėtas galias prarado Kauno "daktarai" su Henriku Daktaru priešakyje, nuslopinta kitų nusikalstamų grupių veikla?
- Pergalė, kaip Jūs sakote, prieš pačias garsiausias Lietuvos nusikaltėlių gaujas būtų buvusi neįmanoma be puikaus komandinio didžiulės pareigūnų grupės darbo. O kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, tai niekuomet negalima atsipalaiduoti ir įsivaizduoti, kad, išnaikinus vieną ar kitą grupuotę, jos vietoje nebandys atsirasti kita. Bet policijoje tam ir dirba profesionalai, aukojantys darbui asmeninį laiką, kad naujų grupuočių formavimuisi būtų užkirstas kelias.
- Vis dėlto ar Jums neatrodo, jog senąsias "užkietėjusių" nusikaltėlių vietas jau baigia užimti dar labai jauni, vos spėję "apsiplunksnuoti" jaunuoliai. Beje, daugelis jų yra labai agresyvūs, negailestingi, linkę į labai žiaurius nusikaltimus....Kaip manote, kas ir kokiomis priemonėmis gali juos sutramdyti?
- Taip, iš tiesų fiksuojame situaciją, kai linkusių nusikalsti žmonių amžius vis jaunėja. Policijos pareigūnai visoje šalyje atlieka didžiulį darbą, rengdami įvairiausias prevencines priemones, tačiau norėtųsi, kad ši problema būtų sprendžiama kompleksiškai: kuriama veiksminga jaunimo užimtumo programa, formuojama palanki socialinė aplinka. Tai nėra atskiros bendruomenės ar policijos rūpestis - tai jau visos visuomenės sopulys.
- Neretai paprasti kaimo gyventojai didelių turtų nesusikrovę senukai ar pasiligojusios, sveikatą praradusios moterėlės, kiekvieną naktį guldamos į lovą, - nežino, ar ryte iš jos pakils. Ar nemanote, kad pastaruoju metu išpuoliai prieš kaimo žmones tampa sunkiai išsprendžiama problema?
- Taip, padėtis kaimuose, ypač vienkiemiuose, yra sudėtinga. Tačiau kol bendruomenių nariai bus abejingi vienas kitam, kol, kaip sakoma, "džiaugsis degančiu kaimyno tvartu", tikėtis, kad tik policija savo išgalėmis suformuos nepakantumą blogiui, yra nelabai realu. Todėl asmeniškai prašyčiau žmonių, pamačius savo kaimeliuose įtartinus asmenis, nematytus automobilius ar pan., pranešti apie tai į artimiausią policijos įstaigą.
- Kokia kita nusikalstama veikla Jums šiuo metu kelia susirūpinimą?
- Tikrai nenorėčiau išskirti vieno ar keleto nusikaltimų. Jie visi yra svarbūs, jiems yra skiriamas vienodas dėmesys. Kiekvienu atveju, iš pirmo žvilgsnio, už sausos nusikaltimų suvestinės eilutės slypi nukentėjusieji.
- Tenka išgirsti ne vieną priekaištą pareigūnų atžvilgiu. Ar galite, pridėjęs ranką prie širdies, pripažinti, jog šioje sistemoje ne viskas yra gerai...
- Žinoma, kad policijoje yra dar nemažai sričių, kurias reikia tobulinti. Tačiau pokyčiai į gerąją pusę jau yra gana ryškūs. Pirmiausia, keičiasi pačių pareigūnų požiūris į atliekamą darbą, į žmones, kuriems jie dirba, tačiau kardinalūs pokyčiai, kaip Jūs patys suprantate, per vieną dieną neįvyksta.
- Jūsų kadencija eina į pabaigą - tai priminė kai kurie gana drastiški įvykiai, kuriuos drąsiai galima sieti su politika. Esate prisipažinęs, jog, jeigu būtų politikų palaikymas, galėtumėte ir toliau eiti šias pareigas. Ar iš tiesų manote, jog Jums pakaks jėgų, valios ir stiprybės? Juk, kaip parodė gyvenimas, Jums teko vienu metu kovoti keliais frontais...
- Jėgų, energijos ir idėjų turiu pakankamai, o kaip viskas klostysis ateityje - pamatysim. Nereikia bandyti įvykiams bėgti už akių. Pirmiausia aš noriu sąžiningai baigti paskutinius kadencijos mėnesius.
- Profesinės šventės išvakarėse Jums bei kolegoms visuose Lietuvos policijos komisariatuose galima linkėti daug ko: sėkmės, užkertant kelią nusikaltimams, sėkmės, gaudant įvairaus plauko nusikaltėlius, ginant žmones ir jų teises. Gerbiamas komisare, pratęskite šiuos linkėjimus savo pavaldiniams...
- Norėtųsi visiems savo kolegoms palinkėti vidinės stiprybės, atkaklumo, artimųjų ir bendruomenės palaikymo bei supratimo, taip pat visokeriopos sėkmės!