Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Valio, atostogos! Tegul daugelis mūsų vis dar negali sau leisti brangių kruizų ar skrydžių prie šiltųjų jūrų, tačiau su palapine į Palangą ar prie ežero savaitgaliui tikrai važiuojame. Aš taip pat šiemet dar tikiuosi pabuvoti kelių artimiausių šalių kempinguose. Po keleto tokio turizmo metų pagaliau galiu apibūdinti kitų šalių turistus kempinguose: kaip išpūsta prabanga kitus nori priblokšti vokiečiai, kokie stropūs instrukcijų vergai olandai, dėl ko smirdi prancūzo palapinė, kokius darbus moka italai ir ispanai. Ir, žinoma - kaip kempinguose atrodo mūsų broliai lietuviai.
Apsidairęs kempinge vokiečius atskirsi iš tolo. Vokiečiai savo šalį laiko seniausiojo kontinento širdimi bei Europos sąjungos ekonomika (o susėdę tarpusavyje prie alaus vokiečiai pasiguodžia, jog Vokietija, nors nepripažinta, tačiau tikrai stipriausios pasaulio ekonomikos šalis). Kiekvieno keliaujančio vokiečio slaptas troškimas - kempinge atrodyti "kiečiausiai". Tad jei nori sužinoti, kas turizmo srityje naujausia, geriausia ir brangiausia, ieškok kempinge automobilio su vokiškais numeriais. Pastaruosius kelerius metus vokiečiai pamėgę keliauti su specialiais autobusėliais - viešbučiais ant ratų. Šioje mašinoje yra ir patogios lovos, tualetas, stalai, spintelės, viryklė. Savaime suprantama, būtinas televizorius, kondicionierius bei šildytuvai, visokiausi grotuvai, šaldytuvas.
"Ne, mes negalime sau leisti įsigyti tokį kelioninį autobusą, pagaliau neturėtume kur jį laikyti, - Lenkijos kempinge išsiplepa turistų pora iš Štutgarto. - Mes jį išsinuomojome. Už kiek? Tai brangoka, trims savaitėms - pusantro tūkstančio eurų".
Po velnių - juk tai daugiau kaip 5000 litų! Statistinis lietuvis už tokią sumą perka dešimties metų automobilį ir juo dar dešimtmetį važinėja. Tačiau vokiečiui turistui svarbiausia, kad bet kuriame Europos kempinge jo autobusiukas atrodytų naujausias ir gražiausias. Tam, jog visi matytų, kas šitą grožybę atvairavo, vokietis apsimaus šortus su petnešomis ir išdidus vaikščios po kempingą, demonstruodamas savo plaukuotas kojas.
Mano palapinė netoli štutgartiečių, tad vakare pro plyšį juos stebiu. Akivaizdu, jog jų atostogų puikybė kiek ne pagal kišenę - vokietis su šortais, parsinešęs dėžę paties prasčiausio lenkiško alaus, rijo jį godžiai užsikąsdamas pigiausia lenkiška dešra. Po to žmona liko skaityti knygos, o vyras nužirgliojo pas kitą vokietį, atvykusį dar gražesniu autobusėliu. Iš pokalbių nuotrupų supratau, jog vyksta karšta diskusija apkalbant kempingo kaimynus. Galiausiai vokiečiai nutaria, kad buvo klaida į Europos Sąjungą priimti Rytų Europos šalis, nes visų jų gyventojai - tinginiai, kuriems būtina paimti "gute Knute" - gerą bizūną. Antrąją pokalbio valandą buvo dar karščiau diskutuojama, kas geriau - BMW ar mersedesas.
Olandą kempinge pažinsi iš priekabos ant ratų, kurias jie vadina anglišku žargonu "caravan". "Karavanas" paskui olando mašiną rieda ant dviejų ašių. Net stebiesi, kaip automobilis tokią sunkenybę iš viso patempia.
Atvykusi į kempingą olandų pora iš priekabos išskleidžia impregnuotos medžiagos prieangį, kuris dar didesnis nei pati priekaba. Tad keliaujančio olando šeima kempinge užima plotą, kuriame sovietmečiu tilpdavo lietuviškas silikatinių plytų namukas "grybukas" su visu daržu ir ūkiniu pastatu. Ištyrinėjęs vieno olando priekabą apstulbau pamatęs, jog keliautojas atsivežė kelias tonas daiktų. Prieangyje pora pasitiesė kilimą, kurį kas rytą valydavo dulkių siurbliu. Savaime suprantama, ant kilimo stovėjo stalas su kėdėmis, televizorius, DVD grotuvas. Šalia viso šito gėrio - pripučiama valtis su benzino varikliu, motoroleris, keli dviračiai, radijo stotis ir dar velniai žino kokie kalnai kitokio brangaus gero.
Olandas man papasakoja, kad "karavanas" - jo nuosavybė, pirkta iš kaimyno už 7000 eurų. Grįžęs iš kelionės jis savo priekabą nutemps pas ūkininką, kuris už mokestį namukus saugo iki kito sezono.
Ne kartą turėjau progos įsitikinti, kad apsukrumas - olandams nebūdinga savybė. Tai išaiškėjo olandui prasitarus, jog daugelio šalių įstatymai nakvoti "karavane" leidžia tik kempingo teritorijoje. Žodžiu, jei važiuodamas nepasiekei kempingo, privalai sukti į viešbutį ir mokėti už kambarį, nors pats gal dar geresnį tempi paskui savo mašiną. O kaip policininkas sužino, kad šalikelėje stovinčiame "karavane" kažkas miega? Olandas noriai paaiškina, kad pagal instrukciją, prieš apsinakvojant, privaliu nuleisti jo atramines kojas. Tad priėjęs pareigūnas pamato kojas, beldžia miegantiems turistams, juos pažadina ir... nubaudžia.
- O kodėl "karavane" negalite nakvoti, nenuleidę atraminių kojų? - paklausiau pašnekovo. - Jis gi tvirtai laikosi ant ratų. Na, gal labai stiprus vėjo gūsis ir sujudintų, bet ne daugiau".
- Teoriškai gal ir taip, - nuo netikėtos minties sutrikęs olandas ėmė kasytis pakaušį. - Niekad apie tokią galimybę net nepagalvojau. Mat instrukcijoje parašyta, jog prieš nakvynę privalu nuleisti kojas, tai ir nesusimąsčiau...
Tam, kad kempinge pažintum anglą, reikia kelionių patirties. Kokybiška ir nemaža, tačiau kukli palapinė, protingas atsivežtų daiktų skaičius, kuklus automobilis rodo racionalią anglų prigimtį. Atvykėlis iš ūkanotojo Albiono išsiduoda tuo, kad tampa įsitempęs,, vos tik kas nors netoliese ima kurti laužą ar kepsninę. Anglai ne šiaip sau vadinami "žaliausiais iš visų turistų". Anglas į numestą malką, laužavietę ar žarijomis besispjaudančią kepsninę žiūrės su pasidygėjimu. Atvykęs į kempingą italas ir ispanas pirma paklaus, kur kavinė su šokiais, vokietis teirausis aludės. O anglas neskleis palapinės, kol neįsitikins, kad čia švaru, kokybiškas geriamasis vanduo, neužterštas gruntas, nejuoduoja senų laužaviečių dėmės.
Italas kempinge priblokš netikėtumais. Greičiausiai jis į kempingą atvažiuos kraujo spalvos nematyto modelio sportiniu "Alfa Romeo". Arba pasistatys palapinę ant savo seno autobusėlio... stogo. Apie ispanus ir italus sunku ką nors pasakyti - jie iš savo saulėtų šalių retai atvažiuoja į Europos šiaurę.
Jei tualete dingo rulonas popieriaus, italas nesusimąstęs apkaltins ispaną (ir atvirkščiai), pridurdamas, jog ispanai gerai daro tik tris darbus: masturbuojasi, kraipydami užpakalius šoka flamenką ir kaunasi su buliais. Ispanai savo ruožtu neliks italams skolingi: pašaipiai primins, jog italai - trumpiausio sekso Europoje čempionai, šiam maloniam užsiėmimui, anot mokslininkų, vidutiniškai skiriantys vos 100 sekundžių (įskaitant pasiruošimą). Gal ir gerai, jei moteris skuba į darbą ar namo pas sutuoktinį. Tačiau, anot ispanų, seksas - tai vienintelis darbas, kurį italai daro greitai. Net pas savo ūsuotas mamytes visi italai vyrai skuba nerangiai, pakeliui išsiplepėdami, ir atvyksta spagečiams jau atšalus.
Prancūzo palapinę kempinge atskirsi pagal triukšmingą šeimininkų būdą arba iš kvapo, kuris panašus į šlapimo. Tačiau tokį užuodęs prie prancūzo palapinės, neskubėk manyti, jog žmogus paryčiais tingėjo bėgti iki tualeto. Pasak pačių prancūzų, tai kvepia sūris, kurio jie turi net 238 rūšis.
O skandinavas kempinge niekuo neišsiskirs. Suomis, danas ar kempingo retas svečias norvegas kukliai kiurksos prie savo palapinės, akmeniniais veidais nužiūrinėdami praeinančias moteris (dažnas švedas spindinčiomis akutėmis lydi tik vyrus). Jei tamstos užkalbintas skandinavas ims trauktis atatupstas, nemanyk, jog jis tavęs išsigando. Visoje Skandinavijoje priimta stovėti nuo pašnekovo per gerą žingsnį. O štai Europos pietuose bendraujama stovint per sprindį, tampant pašnekovą už sagos ir rėkiant, lyg jis būtų apykurtis.
Na, o apie brolius lietuvius kempinge, ko gero, nereikia nė pasakoti. Lietuvis čia nevažiuos be dėžės alaus ir kibiro šašlykų, kurie kepami nebūtinai šašlykinėje. Neretai tokios nėra, tad pačioje gražiausioje kempingo vietoje sukuriamas laužas. Maždaug trečią valandą ryto kempinge aplinkiniai sužino, kad mūsų nacionalinis gėrimas visgi ne alus, o degtinė. Girtiems mūsų tautiečiams ima atrodyti, jog šalia stovinčių palapinių medžiaga nelaidi garsui kaip betonas, nes visa gerkle bliaunama, rusiškai keikiamasi ir dainuojama iki aušros. Kompanijoje būtinai bus toks, kuris tą pačią dainą (dažnai rusišką) leis 50 kartų per naktį. Jei į tamstos palapinę ims barbenti lašai, neskubėk manyti, kad užėjo lietus - gali būti, kad girtas tautietis neberado tualeto. Viena paguoda - taip pat triukšmingai elgiasi ir lenkai, kurių Europos kempinguose žymiai daugiau. Tad labiausiai prityrę vokiečių ir anglų turistai, atvykę į bet kurį arčiau mūsų esantį kempingą, baugščiai teiraujasi, ar daug apsistoję lenkų.
Petro Naruševičiaus nuotr.
Vokietijoje viešbučio ant ratų nuoma trims savaitėms - per 5000 litų
(Camping-1);
Pastaruoju metu Vakarų turistai kartu vežasi ne tik dviračius, bet ir motorines valtis, motorolerius
(Camping-2);
Vokiečiai turistai labiausiai vertina prabangą, solidumą bei ramią kaimynystę
(Camping-3);
Olandai savo nameliuose ant ratų gyvena patogiau nei daugelis lietuvių namuose
(Camping-4);
Kartais stebiesi, kiek Vakarų turistai į kempingą atsiveža daiktų
(Camping-5);
Turisto čeko namelio stogas kiauras - nuo lietaus saugos polietilenas
(Camping-6);
Jaunieji berlyniečiai išsinuomojo tik tokį keliautojų autobusiuką
(Camping-7);
Viešbučiu galima paversti net paprastą autobusiuką
(Camping-8);
Kai kurie nameliai ant ratų itin dideli ir sunkūs. Tokius ypač mėgsta olandai
(Camping-9);
Namelio prieangis neretai didesnis už patį namuką ant ratų
(Camping-10);
Apylinkes keliautojai apvažiuoja dviračiais
(Camping-11);
Italo palapinė - ant stogo. Patogu ir originalu
(Camping-12);
Olandai aklai vykdo instrukciją: sustojus nakvynei, nuleisti namelio kojas
(Camping-13);
