Ukmergės rajono apylinkės teismas penkiolikai parų leido suimti 33 metų ukmergiškį Valentiną Pivorą. Jis įtariamas sunkiu savo motinos sužalojimu. Dar prieš sulaikymą Valentinas aplinkiniams bandė įrodinėti, jog paskutinę gimdytojos gyvenimo dieną jos nemušė...
Iš tiesų Stasės Pivorienės jau nebėra gyvos. Pirminiais teismo eksperto duomenimis, moteris mirė nuo bendro kūno atšalimo, tačiau ant kūno rasta daugybė sužalojimų, sulaužyti šonkauliai, ranka... Gali būti, jog S. Pivorienę iš tiesų sumušė sūnus, nes apžiūrėdami butą, pareigūnai rado stipriai sukruvintą moters patalynę, buvo matyti, jog bandyta valyti bute pritaškyto kraujo dėmes...
Greitąją pagalbą į savo namus Valentinas iškvietė auštant pirmadienio rytui. Vėliau jis tikino radęs savo motiną iškritusią ant grindų, kai apie ketvirtą ryto grįžo girtas į namus. Iš centrinės ligoninės atvykusi medikų brigada apžiūrėjusi moterį nusprendė, jog ją jau apėmusi priešmirtinė agonija, todėl pasiūlė sūnui skambinti rajono medikams ir išvažiavo. Pastarasis antrą sykį kvietė greitąją pagalbą jau gerokai įdienojus, tiktai apie 11 valandą. Štai tada S. Pivorienė buvo išvežta į ligoninę, kur netrukus buvo konstatuota jos mirtis. Taigi šios moters kelionė Anapilin gerokai užtruko. Mat atrodo, jog gydytojai net keletą kartų konstatavo jos mirtį, tačiau moteris staiga "atsikeldavo iš numirusiųjų", nes medikai vėl užčiuopdavo jos pulsą... Gali būti, jog pareigūnai dar atskirai pasidomės, kaip medikai atlieka savo pareigas...
S. Pivorienės kaimynystėje gyvenantis Jonas B. neslėpė, jog dažnai girdėdavo iš Stasės buto sklindantį šauksmą, dejones, tačiau ten neidavo - buvo nusprendęs, jog jam nedera kištis į kaimynų reikalus. Aplinkiniai jautė, jog kartu gyvenantis, nuolatinio darbo neturintis ir į stikliuką nespjaunantis sūnus savo motiną skriaudžia, ypač kai baigiasi jos pensija... Beje, Valentinas buvo vedęs, turi dukrą, tačiau prieš kurį laiką su žmona išsiskyrė ir apsigyveno pas motiną.
Niekam ne paslaptis, jog ir pati S. Pivorienė dažnokai išgerdavo. Dažniausiai - viena, kad daugiau tektų alkoholio, kad butelio nereikėtų dalintis su kitais sugėrovais. Beje, būtent dėl šio žalingo pomėgio ji būdavo dažnai atleidžiama iš darbo, nors kitados turėjo gana neblogas pareigas buitinio aptarnavimo kombinate, autotransporto įmonėje. Paskutiniu metu dėl stuburo traumų bei kelis kartus lūžusių kojų S. Pivorienė sunkiai vaikščiojo, nuolat sirguliavo. Jau maždaug pusmetį niekas nematė jos išeinančios į kiemą. Moteris guosdavosi kaimynams, jog dėl silpnų kojų dažnai nugriūvanti, todėl susižalojanti veidą ir vaikščiojanti išmarginta mėlynėmis. Tačiau ją pažinoję gyventojai manė kitaip - jie nujautė, kad moterį skriaudžia sūnus.
Pasakodami apie S. Pivorienės likimą, žmonės prisiminė tragiškus jos šeimos narių likimus. Stasės tėvas, kuris taip pat buvo didelis stikliuko mėgėjas, pasikorė, vienas Stasės brolis, grįžęs iš armijos, nuskendo besimaudydamas upėje, kitas brolis nušalo kojas. Iš pradžių jam dėl to teko amputuoti pirštus, vėliau nupjauti ir visą koją. Tačiau po kurio laiko amputavus ir antrąją koją, vyriškis po keleto dienų mirė. Likimas buvo negailestingas ne vienam šios didelės šeimos nariui. Beje, Darbininkų gatvės 4-uoju numeriu pažymėtas keleto butų namas, kuriame gyveno Stasė su sūnumi, vadinamas prakeiktu. Žmonių teigimu, čia po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo nužudyta apie 20 žmonių.
