Remigijus RAINYS
Kėdainių rajone, Pernaravos kaime, gyvenančios Danutės Morozienės (37 m.) šeima pastaruoju metu didelių rūpesčių kelia ne tik rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos bei seniūnijos socialiniams darbuotojams, bet ir teisėsaugos pareigūnams. Negalima teigti, kad drauge su sugyventiniu Vytautu Kučinsku (47 m.) 11 vaikų auginanti moteris nemyli savo atžalų, tačiau dažnokai šią meilę negailestingai nustelbia alkoholis. O paragavusi naminukės, Danutė kartais ne tik pamiršta paruošti mažyliams pietus ar iškūrenti krosnį, bet ir nuvežti neatidėliotinos pagalbos stokojančius vaikus pas gydytojus.
Gyvenimas skolon
Į Pernaravos kaimą D. Morozienė, vedina keliais mažyliais, sugrįžo nesusiklosčius santuokai su pirmuoju vyru. Vietos mokykloje puse etato kiemsarge įsidarbinusi moteris apsigyveno avariniame buvusio mokyklos bendrabučio pastate ir netrukus susidėjo su netoliese gyvenusiu Vytautu, turėjusiu rimtų problemų dėl alimentų nemokėjimo pirmajai žmonai. Naujajai porai kasmet ar kas dvejus metus gimdavo vis naujas mažylis, kuris, kaip ir kitos šios šeimos atžalos, nesulaukdavo reikiamo dėmesio. Daugiadienės išgertuvės paprastai prasidėdavo, kai Danutė gaudavo algą. Žinia, tų kelių šimtų litų užtekdavo neilgam, tad moteris be didesnės graužaties naminukei leisdavo ir pašalpų, gaunamų už vaikus, lėšas. Kai seniūnijos darbuotojai pradėjo nebeduoti jai pinigų į rankas, o apmokėdavo tik pirkinius parduotuvėje, D. Morozienė pradėjo siuntinėti vaikus pas kaimynus su rašteliais, kuriuose prašydavo paskolinti pinigų. Nesulaukę grąžinamų skolų, žmonės skubėdavo į tą pačią seniūniją ir bandydavo atgauti savo pinigus iš D. Morozienei mokamų pašalpų. Vytautas Kučinskas šeimai padeda menkai, nes neturi jokio nuolatinio darbo. Šiaip jau auksines rankas turintis vyriškis, sugebantis meistriškai permūryti krosnį ar atlikti beveik visus statybinius darbus, verčiasi tik atsitiktiniais uždarbiais, o tai, ką uždirba, dažniausiai paverčia naminuke. Štai kodėl toks apleistas ir varganas šios gausios šeimynos būstas, kuriame trūksta net elementarios tvarkos ir švaros. Už gyvenimą šiame name gausiai šeimynai mokėti nereikia, gal todėl niekam ir nekyla ranka bent kiek jį paremontuoti.
Vien mokykliniais pietumis sotus nebūsi
Vyriausieji D. Morozienės dukra ir sūnus, kurie jau sulaukė pilnametystės, mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre ir į namus sugrįžta tik savaitgaliais. Dar keturios mergaitės ir du berniukai pietus gauna mokykloje. Tad Danutei namie pavalgydinti telieka tik du mažuosius sūnelius, juo labiau kad septynmetė dukra Sigutė pastaruoju metu pradėjo mokytis Kauno silpnaregių mokyklos-internato parengiamojoje klasėje. Į internatą nuo pat gimimo regos problemų turinčią mergaitę D. Morozienė sutiko išleisti tik tada, kai Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai pagrasino apriboti motinos valdžią vaikams. Mat mergaitei reikia sudėtingos operacijos, o tokios Kaune atliekamos tik kelis kartus per metus, tačiau paskirtą dieną motina buvo girta ir vaiko į ligoninę nenuvežė. Tiesa, mokyklos valgyklos maistu visą dieną sotūs nebūna ir kiti vaikai, tačiau kitos kaime gyvenančios šeimos šią problemą sprendžia laikydamos gyvulius ir sodindamos daržus. O Danutė ne tik atsisakė jai siūlytų trijų hektarų žemės, bet ir jokio daigelio neįkiša į tebeturimus 22 arus daržų. Bulvių moteriai pasodina gailestingi kaimynai, kuriems ji kartais talkina vasaros darbymečiu, o pieno mažyliams, pasak aplinkinių gyventojų, kartais įpila į surinkimo punktą iš Kauno atvažiuojančio pienovežio vairuotojas. Nors giminaičiai šeimai buvo padovanoję karvę, tačiau šioji netrukus buvo parduota. Danutė teisinasi, kad jie esą neturi tvarto, nors gailestingi žmonės siūlė užleisti savo. Mūsų lankymosi dieną išvėsusioje troboje apie didžiulę mėlynę paakyje dangstančią mamą susispietę vien kojinėmis temūvintys mažyliai tikino pietums valgę bulvinių blynų, nors ant stalo buvo tik tuščia konservų dėžutė ir šaukštas. Aiškindamasi dėl savo išvaizdos D. Morozienė tikino, kad išvakarėse ją sumušė į namus atėjęs girtas brolis, kuris norėjo, kad ji pakeltų ir lauke surikiuotų savo jau sumigusius vaikus. Kai moteris paklausė, kam to reikia, brolis atsakė, kad ketina duoti niekam nereikalingiems vaikams per galvą. D. Morozienė vaikus apgynė, tačiau nukentėjo pati. Deja, pasak seniūnijos socialinės darbuotojos Vilmos Ramanauskienės, durys į šiuos namus atviros visiems, kas tik turi butelaitį kišenėje, todėl vaikams tenka prisižiūrėti visokiausių vaizdelių. Išgėręs agresyvus tampa ir šios šeimynos galva. Kartą Vytautas grasino sumušti ir pačią socialinę darbuotoją, todėl dabar Vilma pas savo globotinius užsuka tik lydima apylinkės įgaliotinio.
O jūs, vaikai, taip darykit...
Nuo Danutės bei jos šeimos pradeda nusigręžti ir anksčiau nemažai padėję kiti Pernaravos žmonės, o vyresniojo amžiaus kaimiečiai jau rimtai baiminasi dėl paūgėjusių vaikų krečiamų eibių. Kai kurias jų aiškintis jau turi ir teisėsaugininkai. Neseniai mokyklos vadovų prašymu Kėdainių rajono policijos komisariato nepilnamečių reikalų specialistė Aušra Milkevičienė dalyvavo svarstant dešimtmečio Kęstučio elgesį. Berniukas ne tik pradėjo bėgti iš pamokų, bet buvo įtartas ir vagiliavimu. Vaikas neatsispyrė pagundai pasisavinti jam patikusią eglutės girliandą nes namuose žaislų nėra. D. Morozienė tikina žaislų vaikams neperkanti todėl, kad šie juos bematant sulaužo. Kęstutis nugvelbė ir 90 litų iš lietuvių kalbos mokytojos, įtariamas ir dar kai kuriomis vagystėmis iš klasės draugų. Pinigų vaikas nesuspėjo išleisti ir mokytojai sugrąžino. Berniukas įrašytas į rizikos grupę, jo elgesys bus kontroliuojamas, tačiau ar ne pati mama parodė jam netinkamą pavyzdį? Danutė nuoširdžiai pasisakė, kad kartą, pritrūkusi pinigų svaigalams, ji pro pravirą langą vieną savo mažylį įkėlė į Irenos Liogailienės trobą, kur šis nugvelbė ant spintelės gulėjusią šeimininkės pensiją - 300 litų. Tuokart D. Morozienės už rankos niekas nepagavo, tačiau žmonės ją, parastai po kaimą vaikštinėjančią su visu būriu mažylių, pradėjo lydėti įtariančiu žvilgsniu. Rimtų nemalonumų su Temide jau turėjo ir vyriausiasis D. Morozienės sūnus Valdas. Vaikinas pavogė iš kaimynystėje gyvenančio pagyvenusio vyriškio mobilųjį telefoną ir už tai buvo teisiamas. Teismas buvo gailestingas - jaunuoliui skyrė tik metus laisvės atėmimo lygtinai. Ar vaikinas padarys reikiamas išvadas, priklausys tik nuo jo paties, o kol kas jis įsivėlęs į dar vieną labai nemalonų incidentą drauge su savo keturiolikamete seserimi Ingrida.
Prekyba malkomis
Vieną pavakarę brolis su seserimi atėjo pas kitoje kaimo pusėje gyvenančią 81 metų amžiaus Stasę Jomantienę ir pasiūlė pirkti malkų. Kaip tik tuo metu D. Morozienės sugyventinis V. Kučinskas drauge su keliais kaimo vyrais miške talkino ruošiant kurą, todėl pensininkė patikėjo, kad netrukus į jos kiemą traktoriumi bus atgabenta 10 kubinių metrų malkų. Jaunuoliai sakė, kad už jas reikės sumokėti 300 litų, ir primygtinai reikalavo, kad pinigus senolė turėtų su savimi. Todėl Stasė reikiamą sumą, Ingridai matant, įsikišo į užsegamą striukės kišenę. Tačiau malkų niekas ilgai neatvežė ir prastai matanti moteriškė ėmė raginti vis troboje besisukiojančius atėjūnus eiti namo. Senolė baiminosi, kad tamsoje traktorius neužkabintų jos namo kampo, ir prašė, kad malkas atgabentų kitą rytą. Atsigulusi miegoti S. Jomantienė išgirdo kažką braižantis apie langus ir duris, tačiau nusprendė nesikelti. Moteris manė, jog vėlyvi ateiviai patys pasitrauks, kaip jau ne kartą yra buvę, tačiau kai maždaug po pusvalandžio sugirgždėjo atveriamos durys, negaišuodama vienais naktiniais marškiniais iššoko iš lovos ir pasislėpė virtuvėje už krosnies. Nekviesti svečiai netruks atkrapštė ir antras duris bei suėjo į kambarį. Senolė atpažino, kad tai neseniai malkų jai siūlę D. Morozienės vaikai. Ingrida pagriebė ant kėdės kabojusią jos striukę ir pradėjo kratyti. Kai Moroziukai pagaliau išsinešdino, Stasė striukės kišenėje pinigų neberado ir apie įvykį pranešė policijai. Atvykusiems pareigūnams Ingrida prisipažino, kad paėmė pinigus, tačiau kur juos paslėpė, nutylėjo. Ant kelių prieš S. Jomantienę suklupusi D. Morozienė maldavo pasigailėti dukros ir senolė sutiko atsisakyti visų pretenzijų, jei tik jai bus grąžinti pinigai. Danutė sumokėjo kaimynei 50 litų ir pažadėjo likusius sugrąžinti dalimis.
Žengiant per paskutinę ribą
Kiek senolei teks laukti savo pinigų - sunku nuspėti, nes D. Morozienė daug įsiskolinusi ne tik jai. Dar 2004 metais Danutė, neatsispyrusi sūnaus Valdo įkalbinėjimams, išsimokėtinai nusipirko du mobiliuosius telefonus, automatinę skalbimo mašiną ir muzikinį centrą. Moteris sakosi norėjusi įsigyti paprastą skalbimo mašiną, tačiau negalėjo išsiversti instrukcijos anglų kalba ir tik parsigabenusi pirkinį namo pametė, kad ji automatinė, o jos namuose vandentiekio nėra. Tačiau skalbyklės į parduotuvę negrąžino, o pardavė, taip ir neįmokėjusi nė vienos įmokos. Mobiliuosius telefonus Valdas iškeitė į motociklą. Vėliau motociklas buvo iškeistas į dar kažką, o kai D. Morozienė panoro telefonus susigražinti, naujasis savininkas paprašė iš jos 200 litų, kurių moteris taip nesukrapštė. Kurgi dingo muzikinis centras, šeimininkė net negali paaiškinti. Pradžioje labai bijojusi už per 3 000 litų perkopusią skolų sumą atsidurti areštinėje, dabar D. Morozienė nurimo. Moteris, kurios duris jau klebena antstoliai, išsiaiškino, kad nesumokėti pinigai tegali būti išskaičiuojami tik iš vos 242 litų jos atlyginimo. Ir tai ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį. Todėl dabar Danutė labiau baiminasi Vaikų teisių apsaugos darbuotojų grasinimų apgyvendinti mažuosius berniukus vaikų globos namuose. Taip pasielgti ketinama, jei D. Morozienė ir vėl nenuveš Sigutės į ligoninę. Šį kartą operacija paskirta kovo pabaigoje ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės tvirtina, kad tai jau paskutinė riba, kurios daugiavaikei motinai peržengti nevalia.
