Maisto ekspertai pareiškė, kad per kitus 50 metų, norint išmaitinti sparčiai augantį gyventojų skaičių, pasaulio šalims teks padvigubinti maisto gamybą, o geriamo vandens trūkumas ir Kinijos priklausomybė nuo grūdų importo tikriausiai dar labiau sustiprins konkurenciją dėl maisto tiekimo.
Tarptautinės tarnybos taikyti biotechnologijas žemės ūkyje (ISAAA) prezidentas Clive’as Jamesas (Klaivas Džeimsas) apskritojo stalo diskusijose sakė, kad pasauliui kyla milžiniškas iššūkis išmaitinti savo gyventojus, nes 2050 metais, palyginti su dabartiniu lygiu, dėl miestų plėtros ir erozijos žemės ūkio paskirties žemės plotas vienam gyventojui sumažės beveik trečdaliu.
"Po 50 metų turėsime gaminti dvigubai didesnį maito kiekį ir privalėsime tai daryti neišeikvodami išteklių", - Veronos žemės ūkio parodoje teigė biotechnologijų vaidmenį kovoje su badu remiančiai nepelno organizacijai vadovaujantis C. Jamesas.
Ekspertas rėmėsi prielaidomis, kad iki 2050 metų pasaulio gyventojų skaičius išaugs nuo dabartinių 6 iki 9 milijardų.
Pasak C. Jameso, vienas iš dalinių sprendimų yra naudoti biotechnologijas, kurios padidina žemės ūkio kultūrų atsparumą sausroms ir kenkėjams. Tačiau ekspertas pridūrė, kad gresiančio skurdo galima išvengti tik efektyviai skirstant maistą ir griežčiau kontroliuojant žmonių skaičiaus augimą.
Romoje įsikūrusi Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ragina iki 2015 metų perpus sumažinti šiuo metu 800 milijonų siekiantį badaujančių skaičių. Tačiau, pasak FAO, pasaulis nuo šio tikslo gerokai atsilieka, o norimų rezultatų gali nepavykti pasiekti net iki 2030 metų.
Žemės politikos instituto, kuris skatina ateities kartoms būtinų išteklių neišeikvojantį žemės ūkį, prezidentas Lesteris Brownas (Lesteris Braunas) teigė, kad grėsmę grūdų gamybos apimtims kelia daugelyje pasaulio šalių, įskaitant svarbiausias gamintojas Indiją, Kiniją ir JAV, senkančios vandens atsargos.
Mokslininko nuomone, didėjantį vandens trūkumą sukelia išaugęs vartojimas ir dyzelinių bei elektrinių siurblių plitimas.
L. Brownas minėjo, kad nepakankamą grūdų gamybą šalys bando kompensuoti vartodamos turimas atsargas, ir teigė, kad daugiausiai gyventojų turinti Kinija gali pradėti importuoti didelius grūdų kiekius, padidindama jų kainą tarptautinėse rinkose.
"Yra tikimybė, kad JAV rinkoje dėl šios šalies grūdų su vietiniais vartotojais konkuruos 1,3 milijardo Kinijos vartotojų, - apskritojo stalo diskusijose sakė L. Brownas. - Anksčiau nesame su tuo susidūrę".
Mokslininkas pažymėjo, kad užauginti 1 toną grūdų reikia 1 tūkst. tonų vandens, todėl kai kurios šalys gali nuspręsti taupyti vandens išteklius, o grūdus importuoti.
"Pasauliniai išankstiniai grūdų sandoriai artimiausiu metu iš esmės taps vandens sandoriais, - aiškino L. Brownas, pridūręs, jog dauguma iš papildomų 3 milijardų žmonių gims vandens jau ir taip stokojančiose valstybėse. - Jei nebus galima staigiai sumažinti gyventojų skaičiaus augimo daug investuojant į moterų raštingumą ir šeimos planavimą, vandens trūkumo problemai gali nelikti humaniško sprendimo".
Mokslininkas baiminosi, kad ateityje dėl vandens išteklių netgi gali kilti tarpvalstybinių konfliktų.
“Reuters”-ELTA
