Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Krymas - tai jūra, saulė, didingi kalnai, nepaprasto gaivumo oras, vynuogynai, persikų sodai, tai ilgai nepamirštami įspūdžiai ir dar daug netikėtų, neįprastų dalykų... Čia ilsėdavosi net Rusijos carai, o dabar jis prieinamas visiems. Būtent taip turistinės agentūros pristato šią autonominę respubliką, nuo 1954 metų įeinančią į Ukrainos sudėtį. Krymas turi ne tik savo herbą, vėliavą ir himną, bet ir Konstituciją. Čia yra net trys valstybinės kalbos - ukrainiečių, Krymo totorių ir rusų. Krymo pusiasalis, kuriame gyvena apie pustrečio milijono gyventojų, užima 26 000 kvadratinių kilometrų.
Jubiliejinė kelionė
Daugelis iš mūsų šį kraštą prisimena su nostalgija. Dar prieš dešimtmetį mums tai buvo viena iš egzotiškiausių poilsio ir turizmo vietų, į kurią, susitaupę neypatingai didelę sumą pinigų, galėjome nuklysti niekieno nevaržomi. Vėliau, atsivėrus sienoms, lietuvaičiai "atrado" nė kiek ne prastesnius klimato ir gamtos atžvilgiu, bet nepalyginamai aukštesnio išsivystymo lygio kraštus - Ispaniją, Italiją, Graikiją, Turkiją ir t. t. Tačiau dabar, tarsi prisimindami savo jaunystę, daugelis vėl grįžta į kitados aplankytas vietas. Panašių minčių genamas į Krymą su šeima rugpjūčio pradžioje išsiruošė ir Skirmantas. Jis paskutinį kartą Kryme buvo prieš 10 metų. Na o ši kelionė jam buvo jau dešimtoji...
Maži žingsneliai į kapitalizmą
Skirmanto nuomone, dabar Krymas labai panašus į tą laikotarpį, koks Lietuvoje buvo pirmaisiais kooperatyvų kūrimosi metais - čia kuriasi privačios parduotuvėlės, daug firmų firmelių. Kryme jaučiami pirmieji žingsniai laukinio kapitalizmo link... Ši autonominė respublika priklauso Ukrainai, nors tarp vietinių gyventojų vyksta nuolatinė diskusija - ar ne geriau būtų prisijungus prie Rusijos... Didžioji gyventojų dauguma pusiasalyje yra rusai, ukrainiečių - mažuma.
Išlipus iš lėktuvo Simferopolio oro uoste (skrydis iš Vilniaus trunka 2 valandas 20 minučių), devintą valandą vakaro jau visiškai tamsu ir ko nors ypatingo nepamatysi. Tiktai nuvažiavęs į Eupatoriją, įsikūrusią už 68 kilometrų nuo Simferopolio, pradedi suvokti, jog šis kraštas savo išsivystymo lygiu labai skiriasi nuo Lietuvos. Maždaug 85 procentai automobilių - volgos, moskvičiai, žiguliai. Skirmantui teko matyti net zaporožietį su taksi ženklu ant stogo... Visuomeninis transportas - šimto metų senumo tramvajai. Autobusai - pusiau privatūs, jų nedaug...
Sanatorija lyginama su 5 žvaigždučių viešbučiais
Keliauninkas su šeima apsigyveno sanatorijoje "Oren-Krym". Šis kurorto centre esantis septynių aukštų pastatas priklauso vienai iš Sibiro naftos bendrovių, galbūt todėl yra uždaras ir saugomas. Čia nepateks joks pašalinis žmogus, todėl poilsiautojai jaučiasi gana saugiai. Panašiai kaip tarybiniais laikais - sanatorijos teritorija didžiulė, čia daug erdvės, gausu gėlynų, sodų, žalumos. Viskas idealiai prižiūrima. Dviejuose poilsiautojams skirtuose korpusuose yra valgykla, kavinė-baras, sauna. Kieme - didžiausias mieste baseinas. Nors sanatorijos vadovai jį laiko prestižiniu ir tuo labai didžiuojasi, tačiau, lietuvių akimis, baseinas nėra tokio aukšto lygio, kaip įsivaizduojama. Jis išklotas senomis dažytomis plytelėmis ir pripildytas vandens. Šalia vaikams įrengta žaidimų aikštelė, kurioje kiekvieną vakarą organizuojama valandos trukmės programa mažiesiems poilsiautojams. Jai pasibaigus prasideda diskoteka suaugusiesiems...
"Oren-Kryme", kuris vadovų įvardijamas kaip penkių žvaigždučių viešbutis, poilsiautojai apgyvendinami penkių lygių kambariuose, kurie skiriasi nebent tik kainomis (parai dvivietis kambarys kainuoja apie 18 dolerių, o vadinamieji apartamentai - net iki 200 dolerių). Juose yra televizoriai, šaldytuvai, vonios kambariai su dušais... Brangiausi kambariai galbūt tiktai prabangiau suremontuoti, juose - šiek tiek geresni baldai... Beje, šioje sanatorijoje karštas vanduo tiekiamas visą parą, tuo tarpu poilsiaujantieji kitur bei vietiniai gyventojai tokiu malonumu džiaugtis negali. Jie karšto vandens gauna tiktai nustatytomis valandomis, pagal atitinkamą grafiką. Panašiai ir su elektros tiekimu, nors, vietinių teigimu, šiemet šie klausimai sprendžiami daug sėkmingiau.
Medikai dirba sąžiningai
Poilsį Kryme Skirmantas pirmiausia pasirinko todėl, jog čia galima ne tik pailsėti, bet ir pasinaudoti visomis sanatorijose teikiamomis procedūromis. Tai tarsi gydymo ir reabilitacijos centrai su mineralinio vandens bei gydomojo purvo gydyklomis, gydomaisiais ir diagnostiniais kabinetais. Čia atliekami įvairūs masažai, fizioterapija, inhaliacijos ir t. t. Mes puikiai žinome, kiek Lietuvoje kainuoja panašūs dalykai, todėl vien dėl šių procedūrų verta keliauti į Krymo poilsio namus. Juolab jog papildomai už jas mokėti nereikia - viskas įskaičiuota į kelialapio kainą. Atvykusį į sanatoriją poilsiautoją apžiūri gydytojas ir paskiria tai, ko jam reikia arba ko jis nori. Medikai labai malonūs, paslaugūs, o jei dar juos apdovanosi šypsena, šokolado plytele ar lietuvišku suvenyru - pajusi ypatingą dėmesį. Sanatorijos darbuotojai džiaugėsi lietuvių dosnumu ir to neslėpė. Beje, pragyvenimo lygis čia gana žemas. Vidutinė pensija - 45 litai. Gydytojai vidutiniškai uždirba tiktai apie 115 litų. Taigi bet kokia dovanėlė čia labai vertinama. Lietuvius šiek tiek nustebino nepaprastai aukšto lygio procedūros. Tam tikrą vaidmenį galbūt suvaidina tas faktas, jog čia dirba seni, didelę patirtį turintys specialistai. Jie nenoriai užleidžia vietas jaunesniems, bijo prarasti darbą.
Eupatorijos paplūdimys - švariausias Europoje?
Pusę dienos praleidus įvairiuose kabinetuose, atlikus visas procedūras, likusią dienos dalį malonu pabūti prie jūros. Minėta sanatorija turi savo pliažą, kuris yra maždaug už 600 metrų. Čia poilsiautojams taip pat garantuojamas saugumas, ramybė. Tačiau norintiesiems kelią iki jūros sutrumpinti perpus, galima įsikurti bendrame miesto paplūdimyje. Smėlis (aišku, ne toks baltas ir šiek tiek stambesnis nei Palangoje), švarus Juodosios jūros vanduo (medūzos poilsiautojų nepuola, tačiau kuo toliau nuo kranto, tuo jų daugiau) išskiria Eupatoriją iš kitų buvusios sąjungos kurortų. Pastarasis pripažįstamas kaip švariausias. Beje, Juodojoje jūroje yra visi cheminiai Mendelejevo elementai. Poilsiautojams siūloma nemažai įvairių pramogų - vandens dviračiai, "bananai", vandens motociklai. Nuo gegužės vidurio iki pat spalio pabaigos čia nepaprastai šilta - vidutinė oro temperatūra - 24 laipsniai šilumos. Krymas pasižymimi tuo, jog čia 280 dienų per metus - saulėtos. Klimatas švelnus, sausas, be ryškių temperatūros svyravimų. Specialistai Eupatorijos klimatą lygina su Prancūzijos bei Italijos kurortų klimatu. Per dvi savaites, praleistas Eupatorijoje, lijo tik tris kartus - vieną sykį pusvalandį, kitus du - po 5 minutes...
Maitinimas - kaip prieš 20 metų
Klimatas čia tikrai žavus, o štai apie maistą lietuvaičiai to pasakyti negalėjo. Sanatorijos valgykloje jie buvo maitinami 3 kartus per dieną ir dar gaudavo pavakarius. Skirmanto teigimu, maitinimas beveik niekuo nesiskyrė nuo to, ką šiame krašte teko valgyti prieš 20 metų. Tie patys kotletai, guliašas. Ir taip - kiekvieną mielą dieną. Jokios patiekalų įvairovės, jokio serviravimo. Atrodė, jog net lėkštės ir šakutės likusios dar nuo tarybinių laikų... Miesto restoranuose vaizdas kiek kitoks. Čia bent buvo galima prisivalgyti iki soties įvairiausios žuvies. Pavyzdžiui, už 250-350 gramų eršketo gabalą ir bokalą alaus tekdavo sumokėti tiktai apie 20-24 litus. Panašaus dydžio paprasčiausiai iškeptos (bet labai skanios) plekšnės porcija - 7-8 litai. Tiesa, pasitaikė ir nemalonių nutikimų. Vieną vakarą, grįždami iš koncerto, lietuvaičiai pasijuto gerokai praalkę ir nusprendė pavakarieniauti. Skirmantas buvo nusiteikęs sukirsti avienos šašlyką, tačiau atnešto patiekalo valgyti negalėjo. Mėsa buvo perrūgusi... Užtai buvo galima atsigriebti kitur - gėrimų kainos čia nedidelės. Butelis alaus (nesvarbu - vietinės gamybos ar čekiško, vokiško) - litas ar litas dešimt, 0,7 litro talpos butelį degtinės parduotuvėje galima nusipirkti už 4-5 litus. Apskritai nuo gėrimų parduotuvių lentynos lūžte lūžta, todėl nenuostabu, jog alkoholis čia labai mėgstamas.
Vaisius išstūmė kailiai
Lietuvaičiams didelę nuostabą kėlė tai, jog Kryme labai mažai vaisių, daržovių. Eupatorijoje, kur gyvena apie 140 000 gyventojų, nėra nė vienos vaisių bei daržovių parduotuvės. Šių žemės ūkio produktų galima nusipirkti tiktai turguje, o nuo "Oren-Krym" sanatorijos iki jo tekdavo 15 minučių važiuoti taksi. Tačiau labai geros kokybės persikų, kitų vaisių kainos gana aukštos - panašiai kaip pas mus. Bananų išvis beveik neteko matyti... Užtai buvo galima iki soties prisivalgyti arbūzų, kurių kilogramas kainavo tiktai 15 centų... Sanatorijos valgykloje poilsiautojai natūraliais vitaminais taip pat nebuvo lepinami. Prie kotleto ar guliašo porcijos - keli griežinėliai ne geriausios kokybės agurkėlio, pomidoro. Porąkart per savaitę buvo patiekta persikų, arbūzų... Kalbėdamasis su vietiniais verslininkais Skirmantas klausė, kodėl šie, privatizavę mažas parduotuvėles, ėmė prekiauti kailiais, odos dirbiniais, o ne vaisiais ir daržovėmis (tokia prekyba garantuotų gerą pelną) - juk vasaros sezono metu, kuomet gyventojų skaičius (poilsiautojų dėka) išauga iki 700 000 - 800 000, prie vaisių ir daržovių prekystalių nusidriektų eilės. Tačiau pradedantieji vietos verslininkai mano kitaip - jiems svarbiau per mėnesį parduoti bent vienerius brangius kailinius negu domėtis rinka, prekių paklausa. Žodžiu, kol kas sėkmingo biznio suvokimas čia dar labai ribotas, dar nesugebama imtis tos veiklos, kuri duotų didžiausią naudą...
Į Rusijos "grandų" koncertą - tik už 20 litų
Eupatorijoje nėra ir normalių maisto produktų parduotuvių. Jose - panašiai kaip sovietiniais laikais - viskas chaotiškai sudėta, sumesta, sumaišyta, labai jaučiama tvarkingumo stoka. Užtai kioskų - kaip grybų po lietaus. Kelis kilometrus besidriekianti pėsčiųjų gatvė, vedanti jūros link, panaši į J. Basanavičiaus Palangoje. Abejose pusėse pilna kioskų, kavinių, restoranėlių. Jie visiškai neprašmatnūs, paprastai įrengti, dažnai panėši į palapines. Tačiau pagrindinėje miesto gatvėje tokios paskirties pastatai jau rimtesni, panašūs į mūsiškius. Kiekvieną vakarą iki gilios nakties restoranuose, kavinėse ir baruose garsiai groja muzika, daug triukšmo, trunkančio iki ryto - penktos šeštos valandos. Skirmantui teko lankytis ir naktiniuose baruose, išbandyti savo laimę kazino. Šios laisvalaikio praleidimo vietos kol kas gana primityvios, tačiau vis dėlto tai jau rimtų barų, lošimo namų ir t. t. užuomazgos. Beje, čia kiekvienas poilsiautojas gali sau leisti tokį malonumą kaip garsių estrados meistrų koncertas. Pavyzdžiui, bilietas į lauko estradoje vykusį Filipo Kirkorovo, Valerijaus Leontjevo, Maksimo Galkino, Kristinos Orbakaitės ir kitų Rusijos estrados "grandų" koncertą kainavo tiktai 20 litų. Renginys buvo nepaprastai aukšto meistriškumo lygio, dainininkų pasirodymus paįvairino įspūdingos baleto bei kabareto grupės. Beje, koncertas prasidėjo tik tada, kai atsisėdo paskutinis žiūrovas. Vietinių gyventojų teigimu, pastaruoju metu į Krymą sugrįžta vis daugiau poilsiautojų. Tikras antplūdis jaučiamas jau antri metai. Vasaros sezono metu, kuris tęsiasi maždaug 5 mėnesius, vien Eupatorijoje apsilanko iki 650 000 turistų bei poilsiautojų. O dar prieš kelerius metus jų atvykdavo perpus mažiau.
Mero žmona pasistengė
Rugpjūčio 16-ąją Eupatorija šventė gana įspūdingą - 2 500 metų - jubiliejų, tad poilsiautojai pamatė, kaip miestelėnai ruošėsi šiai šventei. Miestą pagavo tvarkymosi bumas - su dideliu entuziazmu buvo tvarkomi gėlynai, aplinka, kažkur iš centro vežamos šiukšlės (dauguma jų buvo suverstos tiesiai už geležinkelio stoties pastato). Daugiau Europos mačiusiems atvykėliams šios "smulkmenos" nepraslydo pro akis, nors vietinės valdžios atstovai į tai kreipė mažai dėmesio. Iškilmių proga viena gatvelė buvo išklota trinkelėmis. Paaiškėjo, jog miesto mero žmona turi statybinę firmą, todėl pasistengė prisidėti prie miesto gražinimo ir tvarkymo darbų. Lietuviai nesibrovė pro minias žmonių, kad išgirstų oficialias kalbas. Vakare gatves užtvindė minios įkaušusių žmonių. Linksmybės tęsėsi. Tiesa, lietuviams gana keistas pasirodė valdžios nurodymas tą dieną kavinėse bei restoranuose negroti "gyvos muzikos". Tiktai vienintelis naktinis klubas leido sau pažeisti tokį nurodymą, todėl čia žmonės šoko ir linksminosi iki pat ryto, o tiksliau - girtavo be jokio saiko. Beje, toks žmonių pomėgis alkoholiui kėlė siaubą. Kitą vakarą Skirmantas su šeima išplaukė į jūrą laivu, kuriame buvo numatyta diskoteka. Poros valandų išvyka virto tikru košmaru, nes aplink siautėjo girti nemalonios išvaizdos, neprognozuojamo elgesio jaunuoliai bei suaugusieji. Norėjosi kuo greičiau grįžti į krantą...
Verta pavargti
Poilsiaujantiesiems Krymo kurortuose organizuojama nemažai ekskursijų. Iš tiesų pusiasalyje yra ką aplankyti, atgaivinti prisiminimus. Visų pirma verta pakeliauti po pietinį Krymą. Tiesa, visą dieną trunkanti ekskursija (pavyzdžiui, iš Eupatorijos išvykstama apie pusę šeštos ryto, o atgal į sanatoriją poilsiautojai parvežami tiktai vėlų vakarą, maždaug dešimtą valandą) gerokai išvargina. Per dieną tenka sukarti apie 500 kilometrų. Vis dėlto verta ir šiek tiek pakentėti, nes nuovargį puikiai kompensuoja patirti įspūdžiai.
Meno šedevrai
Tik už trijų kilometrų nuo Jaltos nutolusioje Livadijoje, vaizdingo parko prieglobstyje,turistų laukia įžymus architektūrinio meno paminklas - balti Livadijos rūmai. Jų statybai 1911 metais vadovavo talentingas Jaltos architektas N. Krasnovas. Tai ne tik viena iš svarbiausių Jaltos įžymybių, bet ir paskutinė rusų imperatoriaus Nikolajaus II vasaros rezidencija. Livadija tapo pačia mėgstamiausia trijų carų - Aleksandro II, Aleksandro III ir Nikolajaus II - poilsio vieta. Poilsiautojams labai malonu nuo alinančios vasaros saulės spindulių kuriam laikui pasislėpti ne tik Livadijos rūmuose, bet ir paklaidžioti pavėsingais, tris hektarus Magabio kalno šlaito užimančio parko takais. Čia - amžinai žaliuojantys medžiai ir krūmai, nepaprastai turtinga augalija, įspūdingi gėlynai, kuriuose įrengtos jaukios pavėsinės. Mėgstantieji pasportuoti gali nusileisti laiptukais iki paplūdimio. Tie, kuriems metų našta ar sveikatos problemos neleidžia įveikti kelis šimtus laiptelių, gali pasinaudoti šalia, poilsio namuose, įrengtu liftu. Aišku, už jį teks sumokėti...
Kiekvienas, kuriam yra tekę lankytis Kryme, gerai prisimena "Kregždutės lizdą"- nuostabųjį statinį ant Auroros uolos krašto. Šis architektūrinis paminklas, primenantis romantinę viduramžių riterių pilį, sukurtas 1911 - 1912 metais pagal architekto L. V. Šervudo projektą ir pastatytas baronui Šneigeliui, Baku naftos magnatui. Šis pastatas itin stipriai nukentėjo 1927 metais per žemės drebėjimą, tačiau po 1971-aisiais atliktos rekonstrukcijos vėl žavi visus atvykėlius... Beje, į savotiška pietinio Krymo emblema tapusį "Kregždutės lizdą", kuriame įrengtas puikus restoranas (apie tai, kokius vaizdus galima matyti pro langus, papasakoti neįmanoma, o šalia - garsusis švyturys "Monastyrburun", galima patekti nuo Livadijos žingsniuojant vadinamuoju Saulės turistiniu keliu. Jis prasideda iškart už Livadijos rūmų. Ši ekskursija pėsčiomis įmanoma tik tuo atveju, jei turistai turi pakankami laiko, tačiau keliaujant su vietinėmis turizmo firmomis tokio malonumo sau leisti negalima, nes suskaičiuota kiekviena minutė. Atrodo, jog turizmo organizatoriams svarbu tiktai padėti "paukštuką", tuo pažymint, jog ekskursija įvyko, o nepasistengti dėl poilsiautojų. Lietuvaičiai tuo nebuvo patenkinti, tačiau kitokio pasirinkimo neturėjo. Jei nori pietiniame Kryme praleisti daugiau laiko (žinoma, kuomet poilsiauji už šimto ar daugiau kilometrų), turi ieškotis privataus transporto, tačiau tokį rasti beveik neįmanoma...
Atkakus į Krymą nevertėtų aplenkti ir garsiųjų generalgubernatoriaus M. S. Voroncovo rūmų Alupkoje. Sunku būtų rasti kitą romantiškesnį architektūrinį paminklą, pastatytą 1828 - 1846 metais pagal vieno geriausių Anglijos architektų E. Bloro projektą. Savotiško originalumo šiam didingam statiniui suteikia marmurinės liūtų skulptūros. Nepaprastai graži ir vidinė rūmų dalis - svetainės (Mažoji ir Melsvoji), valgomasis, biblioteka. Iš visų pusių šiuos didingus rūmus supa didžiausias ir vienas gražiausių pietinės pakrantės parkų...
Botanikos sodo įžymybės
Valstybinis Nikitskio botanikos sodas laikomas seniausiu tokiu sodu šalyje. Dar 1812 metais jį įkūrė žymus botanikas H. Stevenas. Šiame sode auginama apie 15 000 įvairių rūšių ir formų augalų, atvežtų iš visų pasaulio žemynų. Beje, čia yra ir savotiškų įžymybių. Argi ne įdomu pamatyti 500 metų ąžuolą arba pasigrožėti didžiausia rožių kolekcija (ją sudaro 12 000 rūšių rožių), įspūdingais rečiausių rūšių kaktusais... Nikitskio botanikos sodas yra seniausias mokslinis augalų tyrimo centras. Skirmantui ir jo šeimos nariams buvo labai apmaudu, jog visoms šioms grožybėms buvo skirta pernelyg mažai laiko...
Iš rojaus - į pragarą
Augalų mėgėjai patirs puikių įspūdžių minėtoje augalų karalijoje, o štai aštresnių pojūčių mėgėjai neturėtų praleisti progos paklaidžioti po Krymo urvus. Populiariausi ir labiausiai turistų lankomi - Kizil-Koba (raudonasis urvas), Marmurinis ir Emine-bair-Chasaras. Kizil-Koba - pats ilgiausias ir didžiausias. Jį sudaro maždaug 800 urvų, o bendras ilgis siekia apie 17 kilometrų. Tai gan sudėtingas šešių aukštų labintas. Kitas, Marmurinis, urvas pripažintas vienu gražiausių ir lankomiausių visoje Europoje...
Krymas - legendų kraštas
Pasakojimui artėjant į pabaigą tiesiog negalima nepapasakoti bent vienos legendos, kuriomis apipintas visas šis kraštas. Savo legendą turi ir kiekvienas aukštesnis kalnas. Turizmo agentūrų darbuotojai mielai jas pasakoja turistams. Iš jų poilsiautojai išgirdo ir didžiausio kalno, Ai Petri, legendą. Pasakojama, jog viena turtinga mergina įsimylėjo jaunuolį, tačiau tėvai norėjo ją ištekinti už chano. Kadangi ši nenorėjo tapti viena iš dvidešimties chano žmonų, kartu su savo mylimuoju pabėgo nuo savo tėvų. Pastarieji įsakė jaunuolius vytis. Tuomet įsimylėjėliai nusprendė kartu nušokti nuo aukšto kalno, į kurį buvo įkopę. Paskutinę akimirką mergina vis dėlto pabūgo ir pasiūlė pirmam šokti vaikinui. Kai šio kūnas ištiško ant uolų, mergina sudejavo: "Ai Petri" ("Ai, Petrai" - toks buvo jo vardas) ir nusprendė, jog dėl mylimojo neverta aukoti savo jaunystės ir grožio...
Paklaustas, ar yra kokių nors dėmesio vertų dalykų, suvenyrų, kurių būtų galima parsivežti iš Krymo, Skirmantas patikino, jog nieko ypatingo, be didžiulio "Zepter" puodų komplekto už juokingai žemą kainą, jis daugiau neparsivežė. Pasirodo, tai pati paklausiausia prekė Simferopolio oro uosto "Duty Free" parduotuvėje. Kai kurie tautiečiai namo iš Krymo grįžta su 5-6 tokiais komplektais... Tačiau ir be jų galima nusipirkti įvairiausių suvenyrų, odos dirbinių. Moterys prisipirko puikios kokybės itališkos avalynės, kuri Krymo pusiasalyje perpus pigesnė nei Lietuvoje. Aukso dirbiniai lietuvaičių nesužavėjo...
