Daugiau nei pusmetį savo bendraamžių ir vyresnių jų bendrininkų persekiotas, baugintas ir smurtą kentęs nepilnametis galiausiai visiškai psichiškai palūžo ir atsidūrė ligoninėje... Motinai, labai išgyvenusiai dėl to, kad taip negailestingai terorizuojamas sūnus, nieko kito nebeliko, kaip tiktai kreiptis į teisėsaugos organus. Ikiteisminis tyrimas baigėsi teismo procesu. Du įtariamieji, iš kurių vienas tik liepos pabaigoje taps pilnamečiu, buvo nuteisti. Tiesa, iš jų į pataisos namus iškeliavo tik vienas, vyresnysis...
Vienos Kauno vidurinės mokyklos moksleivis Evaldas (vardas pakeistas) net ir mokyklos suole nesijautė saugus - čia jis buvo visaip skriaudžiamas, žeminamas, spardomas. Kad paauglys yra jautrus ir silpnesnis už kitus, negalįs apsiginti, sužinojo visame Kalniečių mikrorajone reketininkų gaujos vadeiva vadintas dvidešimtmetis Aurimas Kavaliauskas, beje, turintis Ptičkos pravardę. Jis kartu su savo bendrais nuolat gąsdino paauglius, nurodinėdavo jiems vogti bei grobti iš moksleivių mobiliuosius telefonus bei atiduoti jam, reikalaudavo nešti iš namų pinigus. Jei šie nepaklusdavo, grasindavo smurtu bei tikindavo, jog bus visada persekiojami ir ramiai gyventi negalės... Iš pradžių Evaldui, kaip ir kitiems panašaus likimo vaikinukams (beje, pastarieji pripažino patyrę prievartą ir grasinimus, tačiau dėl savo saugumo atsisakė pateikti kaltinimus policijai), Prička nurodė atiminėti mobiliuosius telefonus ir nešti jam. Pastarasis išsigando, todėl, kaip vėliau prisipažins teismo proceso metu, A. Kavaliausko verčiamas pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Deja, po šios vagystės paauglys buvo toliau terorizuojamas ir persekiojamas, iš jo reikalauta pinigų.
2003 metų vasario 4-ąją namo einančiam Evaldui vėl kelią pastojęs A. Kavaliauskas ir tuomet dar tiktai šešiolikmetis Daumantas Vaškevičius, išvadino skundiku, o paskui, į kelius įrėmę kažkokį daiktą, kuris buvo labai panašus į ginklą, reikalavo parodyti kišenes. Patys jas išvertę ir radę raktus, Evaldą "palydėjo" iki jo buto ir sugriuvę vidun iškart puolė viską versti ir patys ieškoti pinigų. Visą tą laiką Evaldui buvo grasinama - Ptička net buvo jam į kaklą įrėmęs peilį. Pinigų neradę nusikaltėliai pasiėmė muzikinį centrą "Panasonic" su papildoma jungtimi bei fotoaparatą "Samsung". Vaikinuko mama vėliau nuostolius įvertino 1 490 litų.
Po šio įvykio kelis mėnesius Evaldui buvo suteikta ramybė - niekas jam nestojo skersai kelio, negrasino, neapiplėšinėjo. Tačiau vasaros pradžioje jis vėl buvo "klupdomas ant kelių". Apkaltinę apkalbų skleidimu, tie patys "reketininkai" iš Evaldo ėmė reikalauti 1 000 litų. 2003-iųjų birželio 4 dieną, apie 13 valandą, vaikinas su draugu ėjo namo. Prie laiptinės jį pasitiko A. Kavaliauskas su D. Vaškevičiumi. Šiedu ėmė Evaldą kaltinti, jog pastarasis juos apkalba ir už tokį įžeidimą turįs sumokėti pinigus. Jaunuoliai jėga įsibrovė į Evaldo namus. Ptička, grasindamas peiliu, ėmė versti kambarius (ieškojo pinigų), o jo bendras prisėdo prie kompiuterio. Neradus pinigų, nusikaltėliai liepė Evaldui atiduoti procesorių arba monitorių ir dar pareikalavo krepšio. Čiupę skystųjų kristalų monitorių, kainavusį 2 000 litų bei pagrasinę niekam nesiskųsti, plėšikai išsinešdino.
Dar vienas išpuolis prieš nepilnametį buvo įvykdytas tų pačių metų rugsėjo 16-ąją. Prie mokyklos privažiavęs automobiliu, kurį vairavo T. Vencius, A. Kavaliauskas prievarta įsisodino Evaldą. Automobilių aikštelėje prie Dainavos poliklinikos, grasindamas smurtu, iškratė savo aukos kišenes, pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną "Nokia 5110", po to nusivežė į Kleboniškio miške esantį Briedžių taką, kur vėl grasindamas peiliu jį iškratė. A. Kavaliauskas vaikinui tiesiai šviesiai išrėžė, jog jeigu norįs ramiai gyventi, turįs jam "dirbti" - vogti iš automobilių, atiminėti iš nepilnamečių mobiliuosius telefonus...
Patyręs tokią žiaurią prievartą ir grasinimus, vaikinas visiškai palūžo, labai pablogėjo jo psichinė būsena. Jis tikino panašią prievartą patyręs ir iš kitų asmenų. Bijodama, kad nusikaltėliai nesusidorotų su sūnumi, nukentėjėlio motina iš pradžių nesikreipė į policiją, tačiau po visų šių išpuolių suprato, jog daugiau delsti negalima. Beje, moters nuojauta pasitvirtino, nes jau prasidėjus teismo procesui, šių metų sausį, Evaldą, einantį iš mokyklos, užpuolė nepažįstami asmenys ir stipriai sumušė beisbolo lazda. Vaikinukas net du kartus buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose. Medikai jam nustatė galvos sumušimą, smegenų sutrenkimą. Nukentėjėlio motina įsitikinusi, jog užpuolimas nebuvo atsitiktinis - kažkas iš teisiamų nusikaltėlių bendrininkų stengėsi sužaloti jos sūnų, kad šis nedalyvautų teismo posėdyje arba pakeistų parodymus. Vaikino likimas skaudus tuo, jog dėl nuolatinio persekiojimo, smurto ir bauginimų jis susirgo depresija, kurią išgydyti gana sunku. Beje, galima manyti, jog silpnesnis už kitus vaikinas tapo nusikaltėlių taikiniu dar ir dėl to, jog gyveno su motina, kuri viena negalėjo jo apginti. Evaldo tėvai seniai išsiskyrę, tėtis išvykęs gyventi į Ameriką.
Atsidūręs teisiamųjų suole, A. Kavaliauskas savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis laikėsi versijos, jog Evaldas buvo išvadinęs jį negražiais žodžiais, o paskui, bandant išsiaiškinti, nukentėjėlis atsiprašinėdavo ir susitaikymui pats pasiūlė visus anksčiau minėtus daiktus - fotoaparatą, muzikinį centrą, monitorių ir t. t. Teisiamasis neigė kada nors grasinęs savo aukai. A. Kavaliauskas ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, tyčinį turto sunaikinimą, policijos pareigūnų įžeidinėjimą, pastarųjų nurodymų nevykdymą, nedidelį chuliganizmą, tyčinį kūno sužalojimą, teistas už vagystę... Teismo posėdžio metu daug atviresnis buvo A. Kavaliausko kolega D. Vaškevičius. Jis prisipažino, jog su bendrininku iš anksto buvo sutaręs, kad iš Evaldo reikalaus pinigų už tariamas apkalbas...
Kauno apygardos teismas A. Kavaliauskui paskyrė trejų metų nelaisvės Bausmę pataisos namuose. Na, o jaunesniajam pastarojo "kolegai" teismas paskyrė dvejų metų ir 5 mėnesių nelaisvės bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo.
