Albertas ONIŪNAS
Penktadienio pavakarę Ukmergės rajono Lyduokių seniūnijos Kurėjų kaime, savo namuose, rasti 41 metų Kęstučio Dijoko ir dvejais metais vyresnės jo žmonos Ritos kūnai su šautinėmis žaizdomis galvose. Tarp kojų K. Dijokas laikė 12 kalibro medžioklinį šautuvą, kurį buvo įsigijęs nelegaliai. Beveik neabejojama, kad K. Dijokas iš pradžių šovė miegančiai žmonai į galvą, o po to, atsisėdęs ant kitos lovos, nusišovė pats. Tragedijos priežastis - alkoholis. Kol kas neaišku, ar K. Dijokas taip pasielgė suprasdamas, ką daro, ar jo sąmonė nuo pilstuko buvo aptemusi.
Degradavimas truko ilgai
Dijokai - Lyduokių apylinkių gyventojai nuo pat vaikystės. Rita gimė už dviejų kilometrų esančiame Virkščių kaime, augo su broliu ir seserimi. Kęstutis gyvenimą pradėjo Kurėjuose, o šis kaimas "suaugęs" su Lyduokiais. Susituokė Dijokai dar sovietmečiu, todėl abu turėjo darbą: Rita - kolūkyje, o Kęstutis dirbo vairuotoju, turėjo teisę važinėti visų rūšių automobiliais. Šeima gyveno normaliai, ne blogiau nei visi kiti. Atgavus Nepriklausomybę šeimos gyvenimas pasikeitė, tačiau nei iškart į blogąją pusę. Abu sutuoktiniai turėjo darbus, Rita dirbo ir bendrovėje, ir vaikų darželyje valytoja. Ritos tėvai mirė dar sovietmečiu, Kęstučio motina gyva ir gyvena Virkščiuose. Maždaug prieš ketverius metus žmonės pastebėjo, kad Dijokai, auginantys du sūnus (Edvinui dabar 18, o Žilvinui - 16 m.) ėmė gerti. Iš pradžių išgertuvės trukdavo po kelias paras, o po to sutuoktiniai, išsiblaivę, pasipuošę ir pasitempę, vaikščiodavo po kaimą, negerdami po kelis mėnesius, pusmetį ir ilgiau. Tačiau blaivybės periodai trumpėjo, išgėrimų - ilgėjo. Prieš porą metų buvo uždarytas vaikų darželis ir Rita neteko darbo. Dėl potraukio degtinei vairuotoju nebegalėjo dirbti ir Kęstutis, todėl kurį laiką darbavosi vienoje įmonėje, gaminančioje anglis šašlykams kepti. Po kelių užgėrimų vyras neteko ir šio darbo. Tai atsitiko prieš gerus metus.
Nieko neįsileisdavo
Dar prieš gerą pusmetį Dijokai gėrė paslapčia. Užsirakina namuose ir nieko neįleidžia - nei savų, nei svetimų, po kaimą girti nesišlaisto ir apskritai niekam nesirodo. Sūnūs grįžta namo - vienas iš mokyklos, kitas iš darbo, to paties, iš kurio tėvą prieš metus atleido, apsitvarko patys, pasigamina valgyti. Tokiu laikotarpiu Žilvinas ir Edvinas net pas močiutę neidavo, bijojo jai pasakyti, kad tėvai geria. Vaikai labai mylėjo tėtį ir mamą, aplinkiniams šiukštu jokio blogo žodžio apie tėvus nesakė, stengėsi savo nelaimę nuslėpti. Edvinas puikiai mokėsi, net vieną iš pradinių klasių "peršoko" - buvo visa galva pranašesnis už bendraamžius. Tačiau apie tolesnį mokymąsi berniukai galėjo tik pasvajoti - nebuvo pinigų. Blaivumo periodais Dijokai labai rūpinosi vaikais - meilė buvo abipusė.
Atidarė "tašką"
Dijokų išgertuvės labai greitai kaime tapo vieša paslaptimi. Jei kažkur vaikšto palaida karvė - Dijokų. Kaimiečius labiausiai ir piktindavo, kad dvi Dijokų karvės po kelias dienas ar net savaitę būdavo nemelžtos ir paliktos likimo valiai. Gerdami Dijokai apsimušdavo, Rita kartais vaikščiodavo su mėlynėmis, tačiau policija į jų trobą niekada nebūdavo kviečiama, todėl ir apylinkės inspektorius apie jų gyvenimą praktiškai nieko nežino. Pastarąjį pusmetį sutuoktiniai degradavo galutinai. Nuo nieko nebesislėpė, įsileisdavo visus norinčiuosius palaikyti kompaniją prie butelio. Operatyviniais duomenimis, ir patys atidarė pilstuko "tašką". Tik naudos iš to ne kažin kiek teturėjo - neretai išgerdavo ir parduoti skirtą pilstuką, o po to tekdavo eiti pirkti į kitus tokius pat "taškus". Tačiau Dijokai niekada nebuvo kvaili - pasibeldus policininkams durų neatidarydavo. Jei leidimo kratai nėra, tai nėra ko ir vaikščioti. Tik vieną vienintelį kartą R. Dijokienė įsileido pareigūnus. Tąsyk nieko aptikti taip ir nepavyko. Vėliau paaiškėjo, kad per eilines išgertuves Dijokai išgėrė viską, ką turėjo, todėl ir nebuvo pagrindo bijoti policininkų.
Padėti bandė sesuo
Daugiausia su Kęstučiu Dijoku bendravo ir padėti jam stengėsi sesuo Audronė. Jos nuomone, tragedijos priežastis buvo ta, kad pernelyg daug buvo išgerta ir Kęstutis jau nebesuprato, ką daro. Kaip žmogus, jis buvo geras, beprotiškai mylėjo sūnus, tačiau alkoholizmas - liga. A. Dijokaitė tą gerai žino, nes ilgą laiką turėjo gyventi su alkoholiku vyru. Audronė sako, kad pradžioje, kai dar galima buvo ką nors pakeisti, girtas brolis su žmona jos paprasčiausiai neįsileisdavo. O paskui jau buvo per vėlu. Kęstučio žmona Rita buvo pernelyg išdidi, nors ir nepagrįstai, todėl Audronė nedrįso jai ką nors sakyti. Stengėsi kaip nors ją paveikti per brolį. Juolab kad Audronė yra tikra, jog Rita niekada nepradėdavo gerti savo iniciatyva. Visada pradžią padarydavo Kęstutis. Pamažu Kęstučiui pavyko įrodyti, kad blaivumo periodai katastrofiškai trumpėja, reikalingas gydymas. Audronė siūlė parvežti vaistų, bet brolis atsisakinėjo, manė, kad sūnums duotas žodis negerti yra geriausi vaistai. Tačiau laikui bėgant ir tas žodis nebegelbėjo. Likus trims dienoms iki lemtingojo penktadienio Audronė paskutinį kartą susitiko su broliu. Kęstutis pripažino, kad būtina gydytis, sutiko su sesers pasiūlymu važiuoti koduotis nuo alkoholizmo. Abu sutarė, kad Audronė kasdien atvažiuos pasižiūrėti, kaip brolis laikosi įsipareigojimo negerti, mat koduotis galima tik po 10 blaivių parų. Išsiskyrė brolis su seserimi draugiškai, atrodė, vienintelis teisingas sprendimas buvo priimtas. Kaime kalbama, kad būtent tą antradienį Kęstutis pjaustėsi venas ir tokiu būdu bandė pasitraukti iš gyvenimo. Tačiau Audronė tiki brolio paaiškinimu, kad jis tiesiog girto siautulio pagautas smogė kumščiu į langą ir taip susižalojo ranką.
Atrodė miegantys
Dijokų kaimynas Feliksas Pusvaškis "Akistatai" papasakojo penktadienio pavakarę nusprendęs užeiti pas Kęstutį cigaretės. Anksčiau Kęstutis Dijokas ne kartą buvo prašęs užrūkyti, todėl ir Feliksas nusprendė užeiti pas kaimyną, o po to dviračiu numinti parduotuvės link. Dijokų lauko durys buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Feliksas įėjo vidun. Kambarių durys - atviros. Žmogus pašaukė - niekas neatsiliepia. Viename kambaryje nieko, o kitame pamatė ant lovos pusiau sėdintį Kęstutį. Feliksas pagalvojo, kad Kęstutis girtas miega, kyštelėjęs galvą ant kitos lovos pamatė ir Ritą. Atrodė, kad miega ir ji. Feliksas jau norėjo keliauti, tik, metęs paskutinį žvilgsnį į Kęstutį, pastebėjo, kad jis laiko tarp kojų tarytum kokį ilgą pagalį. Tai buvo šautuvas. Tąsyk žmogus pastebėjo, kad Kęstučio lūpos kruvinos, o ties Ritos galva ant žemės kraujo klanas. Feliksas suprato, kad Dijokai nebegyvi, ir išskubėjo kviesti policijos.
Kaimiečiai linkę manyti, kad K. Dijokui užėjo baltosios karštinės priepuolis, tačiau psichiatrai sako, kad tokiu atveju žmogus didelės agresijos nerodo. Lieka Audronės Dijokaitės versija, kad broliui aptemo protas ir jis nebesuprato, ką daro.
Dar vienas stresas giminaičiams
Tragedijos sukrėstiems Dijokų giminaičiams teko dar kartą pasinervinti. Nuvežus kūnus į Ukmergės morgą, paaiškėjo, jog teismo medicinos ekspertas atostogauja ir į darbą grįš po 4 parų. Jei vyktų į Vilnių, skrodimas būtų atliktas po trijų parų, todėl nuspręsta, kad kūnai lauks tyrimo Ukmergėje. A. Dijokaitė keliskart teiravosi, ar tikrai brolio ir žmonos kūnai bus laikomi šaldytuve, ir gavo teigiamą atsakymą. O po kurio laiko žmonės iš vieno pažįstamo ligoninės sanitaro sužinojo, kad Dijokai - ne šaldytuve. Giminaičiai patyrė šoką - kas liks iš kūnų po keturių parų ir kaip po to reikės juos šarvoti - juk vasara? Kilo skandalas ir morgo sanitaras buvo priverstas grįžti bei įdėti kūnus į šaldytuvą. "Akistatai" telefonu pavyko susisiekti su morgo sanitaru Juozu. Jis paaiškino atostogaująs, kaip ir ekspertas, o tam laikotarpiui morgo šaldytuvas paprastai išjungiamas. Dabar jau esą viskas gerai - kūnai šaldytuve, jis įjungtas. Kodėl taip nebuvo padaryta iškart, sanitaras Juozas nepaaiškino. .
