Negalutiniais "Eurostat" duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Europos Sąjungoje (ES) gyveno 380,8 mln. žmonių, o dešimties valstybių - būsimųjų ES narių bendras gyventojų skaičius sudarė 74,1 mln., praneša Estijos leidinys "Delovyje Vedomosti".
2003 metais prie kiekvieno ES gyventojų tūkstančio prisidėjo po 3,4 statistinio žmogaus. Gyventojų skaičiaus padidėjimą lėmė ir natūralus prieaugis, ir imigracija, tačiau pastarajai priežasčiai tenka net trys ketvirtadaliai teigiamo pokyčio.
Tuo tarpu būsimosiose ES narėse neigiamas natūralaus prieaugio rodiklis sumažino gyventojų skaičių 0,8 proc. Ypač ženkliai gyventojų sumažėjo Latvijoje - net 5,6 proc. Lietuva eina po kaimynės - čia gyventojų sumažėjo 4,5 proc. Teigiamą natūralų gyventojų prieaugį tarp būsimųjų ES narių turi tik Kipras ir Malta.
Vidutinis ES šalių gimstamumo rodiklis siekia 10,6 gimusiojo skaičiuojant tūkstančiui gyventojų. Šis rodiklis tarp ES šalių didžiausias yra Airijoje - 15,57, o mažiausias - Vokietijoje - 8,67. Tarp būsimųjų ES narių šiuo požiūriu pirmauja Kipras (11,17), o labiausiai atsilieka Slovėnija (8,67).
ES šalių vidutinis mirtingumo rodiklis yra 9,8 mirčių tūkstančiui gyventojų. Didžiausias mirtingumas užfiksuotas Danijoje (10,7), mažiausias - Airijoje (7,3). Tarp būsimųjų ES narių daugiausia mirčių skaičiuojant tūkstančiui gyventojų tenka Latvijoje (14,17), o mažiausiai - Kipre (6,8).
"Eurostat" duomenimis, keturiose būsimosiose ES narėse emigravusiųjų žmonių skaičius viršija atvykusiųjų. Lietuvoje dėl šios priežasties gyventojų skaičius sumažėjo 1,4 proc. O štai Kipro bei Maltos gyventojų skaičius imigracijos dėka padidėjo atitinkamai 14,1 proc. ir 3,9 proc.
ELTA
