Vida KRUČKIENĖ
Dozė, miegas, abstinencija ir nuolatinis galvosūkis, ką pavogti, kad gautum pinigų kvaišalams. Tokia narkomanų kasdienybė.
Jų kriminalinis gyvenimas dažniausiai prasideda vagystėmis iš namų. Pirmiausiai vagiamos tėvų ir giminaičių santaupos, paskui parduodami savi daiktai ir drabužiai, artimųjų papuošalai, buitinė technika, dar vėliau - viskas, kas dar liko. Kai iš namų nebelieka ko nešti, grobiama, kas papuola, tačiau pirmiausiai apvagiami pažįstami žmonės, vėliau - svetimi butai, automobiliai, panaudojant smurtą gatvėse atiminėjami mobilieji telefonai ir rankinės, vagiama parduotuvėse. O pavogtus daiktus, pasak pačių narkomanų, parduoti nėra sudėtinga - juos už nedidelę sumą mielai priglaudžia turgaviečių ir kioskų prekeiviai, taksistai.
"Jei neduoda, pats pasiimu"
Tokia ir 32 metų alytiškio narkomano Rolando (vardas pakeistas) kasdienybė. "Niekada netikėkite narkomanu, kuris teigia, kad pinigų kvaišalams užsidirba sąžiningai. Tai neįmanoma, nes, nuolat vartodamas narkotikus, darbe ilgai neišsilaikysi. Narkotikai tavęs nepalieka nė minutei. Daug pastangų reikia norint jų gauti. Kasdien privalai vogti, kad sukrapštytum mažiausiai 60 litų", - "Akistatai" pasakojo beveik 15 metų intraveninius narkotikus vartojantis vyriškis, bandęs studijuoti ir vienoje aukštojoje mokykloje.
Dabar jis - keletą kartų už vagystes ir plėšimus teistas benamis, neretai kaulijantis pinigų iš praeivių Alytaus gatvėse ir prie prekybos centrų. "Kai neduoda, pats pasiimu tamsiu paros metu. Atimu "mobiliaką" ar rankinę, vertingą jos turinį parduodu ir nusiperku dozę heroino", - atvirai pasakoja Rolandas ir prisipažįsta, jog dėl tokio pinigų gavimo būdo sąžinė jau seniai jo negraužia. Nebijo jis ir kalėjimo, nors ten narkotikai patenka vis sudėtingiau. "Kai sėdi, mažiau badaisi, atsigauni, o laisvėje - vėl viskas iš pradžių", - sako jis.
Tokių kaip Rolandas Dzūkijos sostinėje yra nemažai, tačiau tikslios statistikos apie vartojančiuosius narkotikus pateikti negali nei policija, nei medikai.
Vietoj naudotų švirkštų - nauji
Beveik 5 metus veikiančiame "Raudonojo kryžiaus" Alytaus komiteto anoniminiame konsultavimo kabinete "Pasitikėjimas" kasmet lankosi apie 400 vadinamųjų intraveninių narkomanų. Kabinetas vykdo žalos mažinimo programą, kurią finansuoja "Raudonasis kryžius" ir Alytaus miesto savivaldybė, ir, pasak čia dirbančių dviejų darbuotojų, pasigirti galima bent jau tuo, kad pasiteisino jo pavadinimas - narkomanų pasitikėjimas įgytas.
"Mes, ko gero, pasiekėme didžiąją intraveninių narkotikų vartotojų dalį, nes naujų klientų kasmet mažėja. Pavyzdžiui, pernai pirmąkart atėjo tik 24, tarp kurių buvo 2 moterys. Apie čia teikiamas paslaugas narkomanai sužino iš savo likimo draugų. Šiandien jau retas pasiima kieme ar laiptinėje rastą švirkštą ir juo susileidžia narkotikų. Džiaugiamės ir tuo, kad tarp mūsų klientų neišplito ŽIV virusas. Pas mus ateinančius narkomanus mes paskatiname, jeigu jie nemėto kur papuola panaudotų švirkštų, o rastus gatvėse, kiemuose ar namų laiptinėse surenka ir atneša į kabinetą. Naudotus švirkštus ir adatas dedame į konteinerius ir vežame į AIDS centro laboratoriją, kad sunaikintų", - pasakoja projekto vadovė Raimonda Cikanienė.
Anot pašnekovės, Alytuje šiuo metu populiariausi narkotikai - heroinas. Šių kvaišalų 2 mililitrų dozė kainuoja nuo 6 iki 10 litų. Antrąją vietą užima amfetaminas. Maždaug prieš metus paklausiausi buvę iš aguonų pagaminti opijatai iš rinkos išnyko.
Kabinete "Pasitikėjimas" narkomanams ne tik keičiami vienkartiniai švirkštai ir adatos, jiems duodama dezinfekuojančių medžiagų, teikiama pirmoji medicinos pagalba, išvalomos, sutvarstomos ir perrišamos žaizdos, pirmą kartą apsilankiusiems aiškinama, kodėl reikia atsisakyti narkotikų arba vartoti juos rečiau, mažesniais kiekiais, kokį pavojų kelia jau panaudoti švirkštai ir indai. Taip pat čia atliekami testai dėl ŽIV viruso, hepatitų B ir C, lytiškai plintančių ligų. Vartojantieji narkotikus šiame kabinete konsultuojami, kur gali gauti socialines paslaugas, nes Alytuje nėra narkomanų toksikacijos, stacionaro, reabilitacijos. Deja, retas tuo susidomi, nes kelionėms į Kauną ar Vilnių reikia pinigų. Be to, kai kurios paslaugos yra mokamos.
Beveik visi yra teisti ir užsikrėtę hepatitu C
Pasak R.Cikanienės, pakaktų abiejų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek narkomanų beveik per 5 darbo metus visiškai atsisakė kvaišalų. Bene labiausiai jos atmintyje išliko jauna sutuoktinių pora, kuri visą laiką kalbėjo apie blaivybę, bet nesugebėjo liautis badytis, net ir gimus jų kūdikiui. "Buvau sutikusi vieno iš jų mamą. Ji džiaugėsi, kad vaikai atsisakė narkotikų ir išvažiavo gyventi į kitą miestą. Motina slepia dabartinę jų gyvenamąją vietą, nes tik tokiu būdu įmanoma išvengti kitų alytiškių narkomanų įtakos. Paprastai visus, atsisakiusius narkotikų, artimieji išveža iš Alytaus, neretai ir į užsienį", - sako projekto vadovė.
Beveik visi "Pasitikėjimo" klientai - anksčiau keletą kartų teisti ir užsikrėtę hepatitu C, keturi - ŽIV virusu, daug sergančiųjų atvira tuberkulioze. Daugiausia intraveninius narkotikus vartoja trisdešimtmečiai ir keleriais metais vyresni žmonės. Daugelis prisipažįsta narkotikus pradėję vartoti atlikdami bausmę įkalinimo įstaigose. Per 5 metus 11 alytiškių narkomanų mirė dėl perdozavimo, praėjusios liepos naktį mirtis ištiko du toje pačioje vietoje kvaišalus vartojusius vaikinus. Vienas narkomanas nudurtas kalėjime. Vienam amputuota koja, tačiau narkotikų jis, atrodo, neatsisakė.
Alytaus narkomanai neretai važiuoja vogti į kitus miestus - sako, ten jiems saugiau, jų nepažįsta. Ypač populiaru keliauti, kai kur nors atidaromos naujos parduotuvės arba kai savame mieste stinga produkcijos, rengiami policijos reidai. Apie pavojaus signalus vieni iš kitų sužino.
Ir lankymosi popietę kabinete beveik dvi valandas tvyrojo ramybė. Pasak darbuotojų, alytiškės merginos buvo išvažiavusios vogti į Marijampolę, o vyrai - apsipirkti į Vilniaus čigonų taborą. Paprastai jie keliauja grupėmis, dažniausiai - autostopu, kad nereikėtų mokėti už kelionę. Pasiekia ir Klaipėdą, kur bene daugiausia narkomanų, o šiomis dienomis pasklido kalbos, kad ten dėl lėšų stygiaus uždaryti švirkštų keitimo punktai ir kyla grėsmė išplisti ŽIV virusui. Tačiau dažniausiai vartojantieji kvaišaus "migruoja" po areštines ir kalėjimus. Alytaus anoniminiame kabinete apsilanko narkomanų ir iš kitų Lietuvos miestų, ir iš užsienio valstybių. Darbuotojos daug kartų teikė paslaugas atvykusiems čečėnams, rusams.
Gerų emocijų neteikia
"Šie žmonės - likimo nuskriausti nelaimėliai, kuriuos reikėtų lyginti su pirmos grupės invalidais. Beveik visi - benamiai. Laimingesni nebent tie, kurie gali gyventi nakvynės namuose, kuriuos priglaudžia tėvai, broliai, seserys ar sugyventiniai. Ateina jie į mūsų kabinetą perskeltomis galvomis, nubrozdintais veidais, su pūliuojančiomis žaizdomis ir negyjančiomis opomis. Tegul jie ir vagys, ir kaliniai, bet vis tiek mūsų šalies piliečiai. Esu tvirtai įsitikinusi, kad narkomanams padėti gali tik pakaitinis gydymas metadonu arba subuteksu. Sumažėtų narkotikų poreikis ir prekeivių jais biznis, infekcijų pavojus, jaunų žmonių mirčių, kriminalinių nusikaltimų. Šiandien daugelis pasisako prieš pakaitinį gydymą, bet nesiūlo, kuo jį pakeisti", - sako R.Cikanienė.
Projekto vadovė prisipažįsta, jog darbas kabinete "Pasitikėjimas" gerų emocijų neteikia. Ir ji, ir jos kolegė Janė Cikanienė savo klientų ne kartą buvo apvogtos. Po narkomanų apsilankymo dingo net trys R.Cikanienės mobilieji telefonai. "Nelabai jauku čia dirbti. Ateina apkvaišę, agresyvūs, priekabūs", - sako ji.
R.Cikanienei ypač gaila moterų narkomanių (kvaišalus jos leidžiasi net ir nėščios) ir jų vaikų. Juos abstinenciją kenčiančios alytiškės atsiveda ir į kabinetą arba apsvaigusios tampo gatvėmis. Viena alytiškė narkomanė neseniai pagimdė ir vaikelį paliko ligoninėje.
