Apie taures...
"Anksčiau, kaip peršaldavome ir imdavome įkyriai kosėti ar negalėdavome atsikosėti, - rašo skaitytojas Vytautas J. iš Panevėžio, - gydytojai dažnai patardavo pastatyti taures ant nugaros, ir palengvėdavo. Tačiau dabar sako, kad tai visiški niekai. Kaip yra iš tikrųjų? Juk kartais visai nesinori gerti visokių antibiotikų..."
Medikai sako, kad gydymas taurėmis nėra blogas, tačiau jį senokai pamiršo, nes atsirado naujos gydymo technologijos ir efektyvūs vaistai. Kai kur, pavyzdžiui, JAV, šis gydymo metodas uždraustas būtent dėl pasitaikiusių nelaimingų atsitikimų procedūros metu neatsargiai elgiantis su degiu skysčiu. Nedidelės stiklinės medicininės pūslelės prie norimos kūno vietos prisisiurbia tik tada, kai iš jų vidaus yra išdeginamas deguonis. Mūsų šalyje taurių naudoti niekas neuždraudė, tačiau jas savaime iš medicinos praktikos išstūmė modernesni gydymo būdai - įvairūs fizioterapijos metodai. Pats gydymas taurėmis vadinamas vakuumterapija arba vakuuminiu masažu, daug kur tebėra populiarus. Mokslininkai ir gydytojai praktikai, šio gydymo metodo entuziastai, teigia, kad taurės gerina periferinę kraujotaką, pagerina odos, raumenų mitybą, šalina stazinius reiškinius audiniuose, skatina toksinių ir nevisiškai oksiduotų medžiagų apykaitos produktų pasišalinimą per odą. Vakuumo pagalba į odą iš gilesnių audinių atiteka daugiau kraujo ir limfos, gaunamas teigiamas refleksinis poveikis vidaus organų kraujagyslėmis. Be to, taurių uždėjimo vietoje priplūsta daugiau kraujo, per kraujagyslių sieneles išeina "atidirbusios" biologiškai aktyvios medžiagos, kaip, pvz., histaminas, prostoglandinai, neuromediatoriai, hormonai ir kt. Šioms medžiagoms pasišalinus, žmogaus organizme prasideda energingas "atsinaujinimas", mobilizuojami vidiniai organizmo rezervai, suaktyvėja iki tol "snūduriavusios" sistemos.
Svarbu įsiminti
Taurių negalima naudoti ūmiu ligos laikotarpiu, kai pakilusi temperatūra. Taip pat būtina itin atsargiai elgtis su degiu skysčiu. Vatą ant žirklių galo, šaukšto ir kito instrumento reikia apvynioti taip, kad ji nenusmuktų. Suvilgytą degiu skysčiu vatą reikia nusausinti, kad skystis nenulašėtų. Gulinčiam žmogui taurės dažniausiai dedamos ant nugaros, krūtinės. Jų dėti nepatartina širdies plote, taip pat ant menčių, kur plonas poodinis sluoksnis. Vietą, ant kurios dedamos taurės, reikia patepti riebiu tepalu, vazelinu. Taurę išvalyti sausai, sekundei dviem į ją įkišti degantį fakelą ir tuoj apvožti ant odos. Pirmą kartą taures laikyti reiktų minutę, antrą kartą ir vėliau - po 10 - 15 minučių. Mažiems vaikams šis laikas gali būti trumpesnis. Taures reiktų dėti kas antrą dieną, procedūrą kartoti iki 10 kartų. Nuėmus taures nugarą nuvalyti riebiu kremu ir šiltai užkloti. Po procedūros pusvalandį reikia pagulėti.
Paruošė Sandra Putrūnaitė
