Šienligė kamuoja nuo pavasario iki vėlyvos vasaros
"Mano paauglys sūnus jau keleri metai serga pavasarine sloga, - rašo Ligita Juronienė iš Kauno rajono. - Norėčiau apie šią ligą gauti kuo daugiau informacijos ir patarimų, kaip elgtis, kad jos simptomai ligoniui būtų kuo mažiau jaučiami".
Šienligė - tai alerginė liga, dar vadinama šieno sloga. Ji išsivysto dėl nenormalios (padidėjusios) organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Dažniausiai pasireiškiantys minėtos ligos simptomai - ūmus akių, nosies bei viršutinių kvėpavimo takų gleivinių pakenkimas: graužia ir peršti akis, sloguojama, ligonis čiaudi, kosti, jam sunkiau kvėpuoti.
Dažniausiai šienligę sukelia medžių, varpinių žolių bei piktžolių žiedadulkės. Kuo ore daugiau žiedadulkių, tuo ryškesni ir sunkesni ligos simptomai. Jei pavasaris ankstyvas, liga pasireiškia anksčiau. Jei vasara lietinga, šienligės požymiai ne tokie ryškūs.
Šienlige suserga bet kokio amžiaus žmonės, bet dažniausiai - vaikai. Negydant gali išsivystyti bronchų astma.
Patarimai
Šienlige sergančiam ligoniui reikia vengti vietų, kur daug žalumos (sodų, parkų, daržų, gėlynų ir t. t.). Žolę prie namų (jei gyvenama kaime) reikia nupjauti, kol nepradėjo žydėti. Jei yra galimybė, geriausia atostogauti prie jūros, kalnuose ar spygliuočių miškuose - ten ore yra kur kas mažiau žiedadulkių. Prieš išeinant į gatvę nosį reikėtų patepti specialiu apsauginiu tepaliuku, užsidėti akinukus nuo saulės. Grįžus namo nosį ir akis apiplauti tekančiu vandeniu, pasikeisti viršutinius drabužėlius. Atidarius langą reikėtų ant jo pakabinti drėgną marlę. Važiuojant automobiliu nereikia atidarinėti langų, kaime jokiu būdu nemiegoti ant šieno, o kambarį stengtis išvėdinti arba anksti ryte, arba vėlai vakare (tuo laiku žiedadulkės yra nusėdusios ant žemės). Be to, kambaryje negalima laikyti žydinčių augalų (ypač alergizuoja pelargonijos, raktažolės, primulės), kasdien valyti dulkes. Merginoms nereikėtų naudoti kosmetikos (kremų, losjonų) su vaistažolių ekstraktais.
Ar osteoporozės vystymąsi skatina rūkymas?
"Ar tiesa, kad rūkančios moterys greičiau suserga osteoporoze?" - teiraujasi Vidmantė O. iš Anykščių.
Osteoporozė - tai liga, pasireiškianti kaulų mineralų tankio retėjimu. Taip, tiesa, kad kaulų tankio retėjimą skatina rūkymas. Rūkančios moterys, palyginus su nerūkančiomis, turi mažesnį estrogenų kiekį, dėl to jas anksčiau užklumpa menopauzė. Rūkančioms moterims po menopauzės reikia didesnių pakaitinės hormonų terapijos dozių ir daug dažniau pasireiškia šalutiniai gydymo nuo osteoporozės reiškiniai.
Beje, osteoporozės vystymąsi skatina ne tik rūkymas, bet ir alkoholis. Yra žinoma, jog reguliariai (kasdien) vartojant po 60-90 gramų alkoholio, gali būti pažeidžiami net jaunų moterų ir vyrų griaučiai. Asmenims, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, kaulų retėjimo ir lūžių rizika padidėja dar ir dėl prastesnės mitybos bei dažnesnių traumų (griuvimų).
Labai svarbu visą gyvenimą būti fiziškai aktyviam, nes negaudami pakankamo mechaninio apkrovimo kaulai retėja ir silpsta. Mažai judantys žmonės (dėl nejudraus gyvenimo būdo, po ligų ar traumų) rizikuoja greičiau susirgti osteoporoze.
Vyresnio amžiaus žmonės (sulaukusieji 60 metų ir daugiau) turėtų bent du kartus per metus pasitikrinti kaulų mineralų tankį. Vyresniesiems (nuo 85 metų) patartina nešioti specialias klubų apsaugas, kurių galima įsigyti medicinine ortopedine įranga prekiaujančiose įstaigose.
Atkreipiame dėmesį, jog daugiausia kalcio žmogus gauna valgydamas daržoves (pupeles, salotas, brokolius, porus), riešutus (žemės, lazdynų, graikinius, migdolus), sūrius (varškės, lydytus), pieno produktus, šokoladą (pieninį ir juodąjį), kiaušinius, saulėgrąžas, žuvų konservus su kaulais. Beje, vitaminas D yra labai svarbus tiek pasisavinant kalcį iš žarnyno, tiek patenkant jam į kaulinį audinį, todėl rekomenduojama daug laiko praleisti saulėje arba vartoti sintetinius vitamino D preparatus.
Atsakymai į "moteriškus" klausimėlius
Jurbarke gyvenanti Sigita L. pateikė kelis klausimėlius apie ligas, su kuriomis susiduria moterys.
1. Dėl kokių priežasčių išsivysto pienligė? Kaip ji gydoma? Kaip dažnai gali pasikartoti?
Pienligės sukėlėjai - Candida grupės grybeliai. Yra apskaičiuota, jog tai itin dažna moterų liga (bent kartą ja yra sirgę apie 75 procentai moterų).
Pienligė gydoma kompleksiškai - stiprinamas bendras organizmo atsparumas, imuninė sistema, ligonei skiriami gydytojo ginekologo parinkti medikamentai, patariama griežtai laikytis asmeninės higienos. Prireikus ištiriamas lytinis partneris.
Pienligė gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Nepatartina naudotis orui nepralaidžiomis higienos priemonėmis, sintetiniais apatiniais drabužiais. Jei pienligė dažnai kartojasi, reikėtų išsitirti, ar nesergate cukralige, o gal vartojate antibiotikus ar jums netinkamai parinktas kontraceptines priemones.
Pienligės gydymas yra ilgalaikis, be to, individualus, todėl reikia kreiptis į savo gydytoją ginekologą. Privalu vykdyti visus gydytojo duotus nurodymus, nes jų nesilaikant liga gali pasikartoti (kai nepakankamai išgydoma). Geresnis gydymo efektas jaučiamas naudojant gydomuosius kremo, žvakučių preparatus, geriant plataus veikimo spektro piliules.
2. Ar, vartojant geriamuosius kontraceptikus kelerius metus, reikia daryti pertraukas? Koks gali būti kontraceptikų šalutinis, nepageidaujamas poveikis? Ar kontraceptikai gali turėti reikšmės vaisingumui, nėštumui?
Jei gydytojas ginekologas yra parinkęs jums tinkamas kontraceptines tabletes, jas galima ramiai vartoti ilgą laiką - nei daryti pertraukų, nei jų keisti nereikia. Kas kita, jei paskirtosios tabletės netinka - tuomet reikia kreiptis į gydytoją dėl kitų kontraceptikų parinkimo. Kontraceptinių tablečių vartojimas nutraukiamas, jei planuojama pastoti arba jei, kaip minėta, atsiranda kontraindikacijų. Jei norite tabletes pakeisti į kitas, pirmąsias baigus vartoti reikia daryti 7 dienų pertrauką, o tada pradėti vartoti kitas.
Tam tikrą šalutinį poveikį turi visi vaistai, taip pat ir kontraceptinės tabletės. Vienas iš nepageidaujamų geriamųjų kontraceptikų poveikių yra padidėjusi trombų formavimosi venose rizika (ypač jei yra polinkis sirgti venų ligomis). Tokiais atvejais gali tekti geriamųjų kontraceptikų vartojimą nutraukti (tačiau yra kitų būdų apsisaugoti nuo nėštumo - tai prezervatyvai, spiralės, spermicidinės pastos, žvakutės ir kt.).
Dar kontraceptikai gali šiek tiek sumažinti lytinį potraukį, padidinti kūno svorį, organizme gali pradėti kauptis skysčiai.
Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis kontraceptinių priemonių vartojimas neturi neigiamos įtakos nei vaisingumui, nei nėštumui.
3. Koks yra neigiamas antidepresantų poveikis? Ar juos vartojant gali atsirasti lytinis šaltumas?
Šiuo metu ligoniams skiriami naujausi antidepresantai pasižymi minimaliu šalutiniu veikimu. Dauguma ligonių minėtus vaistus toleruoja gerai, tačiau retkarčiais pasitaiko, kai ligonis jaučia galvos svaigimą, pykinimą, virškinamojo trakto sutrikimus ir kt. Yra žinoma, jog antidepresantai šiek tiek slopina lytinį potraukį, tačiau, kita vertus, šie vaistai visą gyvenimą nevartojami, o nustojus juos vartoti visi pašaliniai reiškiniai pranyksta. Beje, kai vartojami ir kontraceptikai, ir antidepresantai ar raminamieji vaistai, sustiprinamas pastarųjų veikimas, o kontraceptikų efektyvumas nesikeičia.
4. Dėl kokių priežasčių mylintis moterims skauda? Kaip tas priežastis pašalinti?
Skausmingi lytiniai santykiai (dispareunija) dažniausiai pasitaiko, kai prieš lytinį aktą moteris būna nepakankamai sujaudinta. Makštis nesudrėksta ir, įsiskverbiant varpai į makštį, ypač santykiavimo pradžioje, skauda.
Mylintis tam tikromis pozomis varpa per giliai įlenda į makštį ir ima spausti užpakalinį dubens skliautą bei gimdos raiščius - tai irgi gali sukelti skausmingus pojūčius.
Skausmingi lytiniai santykiai gali būti ir dėl netaisyklingos gimdos padėties (kai gimda yra pakrypusi atgal).
Kartais dėl psichologinių priežasčių moteris neatsipalaiduoja ir dėl tarpvietės raumenų spazmų varpą tampa sunku įkišti (irgi jaučiamas skausmas).
Be to, tam įtakos gali turėti ir kai kurios ligos (pavyzdžiui, endometriozė, dubens uždegimas, išorinių lytinių organų alergija, grybeliniai, virusiniai, bakteriniai susirgimai), taip pat makšties ar tarpvietės sužalojimai ankstesnių gimdymų metu.
Po menopauzės, kiaušidėms nustojus gaminti lytinius hormonus, moters lytiniai organai pradeda atrofuotis, makštis susiaurėja, nesudrėksta - dėl šių priežasčių lytinių santykių metu irgi gali būti jaučiamas skausmas.
Itin retais atvejais skausmas jaučiamas dėl lytinių organų neatitikimo.
Patariame kreiptis į savo gydytoją ginekologą, kuris nustatys tikslią skausmo priežastį ir, jei reikės, skirs reikiamą gydymą.
Trumpalaikis ar ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas neturi įtakos nei vaisingumui, nei nėštumui
