Apie aštuntą valandą ryto Šilutės ūkininkų statomą pieną surenkančio pienovežio vairuotojas dar neprivažiavęs Plaškių kaimo pamatė ant kelių metrų gylio griovio šlaito aukštielninką gulinčią jam pažįstamą Ievą Maulienę (64 m.). Supratęs, jog atsitiko nelaimė, vairuotojas privažiavo prie netoliese esančios maisto prekių parduotuvės ir apie tai pasakė drauge su vyru Alvydu bidoną pieno prinešusiai pardavėjai Astrai Jokubauskienei. Jokubauskai nuskubėjo į už kelių šimtų metrų esančią nelaimės vietą Kol Astra bandė pakelti dar rankas judinusią, tačiau sąmonę jau praradusią kaimynę, Alvydas nubėgo kviesti pagalbon kitus kaimynystėje gyvenančius žmones ir pranešė apie mamą ištikusią bėdą Ievos dukrai Janinai Bartnieckienei. Kol ši atskubėjo prie griovio, A. Jokubauskas bandė užvesti savo automobilį, tačiau nepajėgė, nes tą rytą termometro stulpelis rodė minus 23 laipsnius šalčio. Todėl nebelaukiant jokio transporto buvo nuspręsta I. Maulienę nešti ant rankų. Moterį nunešė ne į jos namus, o į kiek artėliau esantį dukros butą vienintelio Plaškių daugiabučio antrajame aukšte. Paskambinusi į Pagėgių ligoninės greitosios pagalbos tarnybą, dukra suvyniojo tyliai vaitojančią motiną į pūkinius patalus ir bandė pagirdyti karšta arbata.
Išgelbėti nepavyko
Atskubėjusi greitosios pagalbos felčerė Danutė Butkevičienė rado moteris betrinančias nukentėjėlei kojas namine degtine ir skubiai ėmė teikti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Tačiau kuo nors padėti jau buvo sunku, mat Ieva spiginančiame šaltyje buvo prabuvusi mažiausiai septynias valandas. 28 metus felčere išdirbusi moteris tikino, jog taip stipriai sušalusios pacientės dar nebuvo mačiusi. I. Maulienės kojos iki kelių ir rankos iki alkūnių buvo tiesiog suledėjusios ir liečiant atrodė kietos it akmuo. Suleidusi nuskausminamųjų felčerė pasirūpino, jog ligonė būtų įnešta į greitosios pagalbos automobilį ir kuo greičiau nugabenta į Pagėgių ligoninę, tačiau ten moters gyvybė užgeso. Pasak gydytojo V. Mockaus, tam, kad I. Maulienė išgyventų, reikėjo daugiau negu stebuklo, nes per ilgai šaltyje išbuvusi moteris sirgo ir keliomis kitomis sunkiomis ligomis.
Prieš keliolika metų V. Mockui pasisekė atgaivinti berniuką, kurį ugniagesiai-gelbėtojai ištraukė iš eketės praėjus maždaug pusvalandžiui. Gydytojas iki šiol mano, kad tuomet berniukui padėjo išlikti gyvam tik jaunas organizmas. O štai kitą atvejį moksliškai paaiškinti gerokai sunkiau, nes tris paras be sąmonės ant nešildomos trobos grindų išgulėjo insulto ištikta vieniša 82 metų senutė, kol ją aptiko atsitiktinai užsukęs kaimynas. Kambaryje buvo maždaug du laipsniai šalčio, tad atskubėjusi medikų brigada nelaimėlę rado tiesiog prišalusią prie grindų. Nuostabiausia, jog ši pacientė ne tik išgyveno, bet vėliau net ir nelabai juto patirto insulto pasekmes.
Visada grįždavo į namus
Ikiteisminį Ievą Maulienę ištikusios nelaimės priežasčių tyrimą atliekantys Pagėgių policijos komisariato pareigūnai išsiaiškino, kad prie Plaškių besiglaudžiančio, vos kelias trobas bepriskaičiuojančio Berštininkų kaimo gyventojai Ieva ir Zigmas Mauliai išvakarėse, apie Vidurdienį, išsiruošė pas mažiau nei už kilometro gyvenančią jų dukros Janinos Bartnieckienės buvusią anytą, taip pat Janiną Bartnieckienę. Janina pakvietė visus prie stalo, mat kaip tik baigė virti cepelinus, o Zigmas šalia garuojančio kiekvieno lietuvio širdžiai mėgstamo valgio dubens pastatė ir atsineštą butelaitį. Tačiau Z. Maulius vaišinosi neilgai, nes, kaip vėliau pats sakė, cepelinai pasirodė per kieti jo dantims, o iki sutemstant dar norėjo suspėti pasišerti gyvulius. Todėl vyriškis pakilo iš už užstalės ir išėjo namo, o Ieva liko dar pavakaroti su Janina. Šeimininkė prisipažino, jog jos su viešnia atsikimšo dar vieną butelaitį, todėl vėliau ji įkalbėjo Ievą likti nakvoti, nes šioji, be kita ko, sirgo ir sunkia akių liga, tad naktį blogai matydavo. I. Maulienė pradžioje sutiko ir moterys ramiai sugulė. Tačiau Ieva miegojo neilgai - moteris turėjo įprotį niekad nenakvoti ne savo namuose, todėl nors laikrodis jau rodė apie pirmą valandą nakties, tyliai atsikėlė, apsirengė ir, stengdamasi nepažadinti šeimininkės, išskubėjo namo. Nors eiti reikėjo nelabai toli, tačiau veikiausiai dėl blogo regėjimo moteris nepamatė gilaus griovio krašto ir nugarmėjo žemyn.
Kol neišseko jėgos, Ieva vis bandė keturpėsčia išsiropšti iš griovio, tačiau vis nuslysdavo žemyn. Jos pastangas liudijo ryškios kopimo žymės iškasos šlaituose. I. Maulienė gal keliolika kartų buvo pasiekusi griovio kraštą, tačiau išsikapanoti iš jo taip ir nesugebėjo. Nusigalavusi nelaimėlė šaukėsi pagalbos ir garsiai vaitojo. Jos šauksmus girdėjo tą naktį prie besiveršiuojančios karvės nuolat į tvartą bėgiojusi kitapus parduotuvės gyvenanti Natalija S. Moteris paragino savo dvidešimtmetį anūką Ovidijų nubėgti pasižiūrėti, kas ten darosi, tačiau šis teisinosi nenorįs be reikalo įsivelti į kokias muštynes. Beveik tuo pačiu metu karvė pagaliau atsivedė veršelį. Visų dėmesys nukrypo į teliuką, o kai paryčiais šeimyna sugrįžo į namus, jokio triukšmo jau nebuvo girdėti.
Atšildyti palaipsniui
Žiema dar tik pradėjo rodyti savo nagučius ir galima neabejoti, jog panašių nelaimių gali būti ir daugiau. Vien Šilutės rajone tą pačią savaitę iš Gedikų kaimo į ligoninę dėl bendro kūno atšalimo buvo atvežtas ir maždaug po dviejų su puse valandos mirė Stasys Vytautas Ūselis. Vyriškio mirties aplinkybes tiria vietos policijos komisariato pareigūnai. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu šeimą ir darbą praradusį buvusį vairuotoją aptiko pro jo trobelę važiavę medkirčiai. Jie iškvietė netoliese, Stemplių kaime, gyvenančią slaugytoją Nijolę Brazienę. Medikei atšildyti viduryje nekūrentos trobos sukniubusio nelaimėlio nebepavyko, tad perdavė sušalėlį greitosios pagalbos medikų globon.
Dar viena šalčio auka buvo aptikta pačioje Šilutėje. Pramonės gatvės pakraštyje praeiviai aptiko nebegyvą bedarbį Julių Židonį (57 m.). Lengvai teapsirengęs vyras susmuko ant sniego. Smurto žymių ant nepaprastai išsekusio nelaimėlio kūno neaptikta, todėl neabejojama, kad vyriškis mirė sušalęs.
Gydytojas Valentas Mockus gelbėjantiesiems šalusiuosius primena, jog į šiltą patalpą atgabentus nukentėjėlius reikia atšildyti palaipsniui. Geriausia - susukti žmogų į šiltus pūkinius patalus ir girdyti arbata ar kokiu kitu karštu skysčiu. Tačiau negalima bandyti šildyti trinant nušalusias vietas sniegu ar alkoholiu. Šis liaudiškas metodas, anot gydytojo, visiškai netinkamas, nes nušalusiose vietose kraujui dar nefunkcionuojant, nuo tokių priemonių prasideda negrįžtamieji procesai. O patekusiesiems į nelaimę, užuot šaukus "Gelbėkit!", rekomenduojama šaukti "Gaisras!", nes šiais laikais baimindamiesi dėl savo gyvybės į pagalbą skuba nedaugelis, o ar kartais neliepsnoja jo paties namas, į gatvę galvą iškiš dažnas.
