Reklamos skelbimai - savitas antropologų dar nagrinėsimas žanras, atspindintis epochos svajones ir galimybes, turtą, įkainius bei įprastų vertybių kaitą amžių ir tūkstančių sandūroje. “Keičiu telefoną Nokia 3310 į automobilį VAZ” - randi skelbimą laikraštyje, pamąstai, pamąstai ir nutari, kad iš dalies teisinga. Bet kažkodėl nukrato šiurpas, gal iš tarybinių laikų?
Praėjusios savaitės ketvirtadienio ir pirmadienio “Alio reklama” - stori laikraščiai, kainuojantys po 3 Lt ir apimantys skelbimus iš visos Lietuvos. Bedarbiui brangus, o dažnam biznieriui, čia nutarusiam parduoti fikusą su žodynu, jo kaina visą verslą sugriautų, tačiau asmeniniai skelbimai nemokami. Tad skelbiasi tie, kuriems reikia ir kurie nori kaip nors dalyvauti šioje gyvenimo šventėje ir užsidirbti arba bent pajusti malonumą.
O rinka siūlo viską. Tarkime, netikėtai daug atrištų ir neatrištų mobiliųjų telefonų - pamestų, pavogtų, nuskausmintų, kainos pagal skonį, bet ne pernelyg užkeltos. Mažiausiai užkeltos - mažiausiai atrištų. Arba kai kada visai neaiškūs šuoliai. Naudotas “Mitsubishi Trium” - nuo 40-60 Lt iki 140 Lt, pagal visą kainų skalę. Žinovai pasakytų, ką reiškia kainų šokinėjimai. O atrištas populiariausias “Nokia” modelis kainuoja apie 200 Lt. Bet yra variantų.
Šis laikraštis įdomus tuo, kad čia visada yra variantų ir visada yra optimistų, kad ir kaip graudžiai skambėtų jų skelbimų fonas. “Medikė prižiūrės ligonį už suteiktą gyvenamąjį plotą” - išvertus: seselė, matyt, po darbo dienos dar linkusi tąsytis su ligoniais už stogą virš galvos, bet kur ir bet kokį. “Aklas psichologas prašo nemokamai skaityti literatūrą rusų kalba” - skelbimas iš Žirmūnų, kraupokas kiek vienišiaus skundas. Nemažai siūlymų šeimai ar asmeniui apsigyventi sodybose nemokamai. Matyt, pigiai prisipirkę nežino, ką, po teisybei, daryti su sulaukėjusiomis sodybomis. Arba: “Priimsiu gyventi moterį (nemokamai), kuri galėtų sutvarkyti butą” - matyt, irzlaus viengungio šauksmas. Taip ir matosi krūvos lėkščių kriauklėje ir po lova. Tų šiukšlių, matyt, tiek, kad kasdien ten reikia kuopti ir kuopti iš naujo. Arba: “Nemokamai leidžia naudotis 1 a sklypu prie Europos parko”. Tai bent. Ką ir pasakysi. Arba žmogus, kuriam nusibodo jo visureigis, skelbiasi superkąs kiaulienos ir jautienos skerdieną “arba keičia į visureigį “Nissan Terrano” (1990)”. Negyvą jautį už mašiną, mainai kaip lietuvių pasakose. Arba tiesiog trumpi paprasti nepretenzingi skelbimai: “Prašo padovanoti važiuojantį automobilį ir mobilųjį telefoną (veikiantį)”. Štai kokie gudrūs - duok jiems neveikiantį “mobiliaką”, tai neims! Kitas skelbimas konkretus ir griežtas: “Būtų dėkingi padovanojusiems “Ford Escort”. Kitokių neima, nors pasiusk, o jei turi tokį “Fordą”, tikriausiai vienu gaistu imsi ir padovanosi, nagi širdis nelaiko.
Tačiau skyrelyje “Dovanoja” kiek liūdnesnės naujienos. Du labdariai apsireiškę: “Dovanoja seną kirpyklos kėdę” ir “Dovanoja pjuvenas”.
Kadaise knygos buvo jėga, prestižas, malonumas, dabar jas pardavinėja - detektyvus rusų k. 30 vnt., po 3 Lt; knygas iš asmeninės bibliotekos po 5 Lt arba tiesiog “knygas (iš asmeninės bibliotekos, 200 vnt. 150 Lt)”. Skiltelė meno mėgėjams: “Paveikslą (peizažas, siuvinėtas kryželiu, 50 Lt”. Senus molinius naudotus vazonus gėlėms. Visą šimtą, po pusę lito. Užtat samurajų kardą (suvenyrinį) - už 3000 litų. Klausimas - ar suvenyrinis tinka charakirio mėgėjams ar dar reikia kiek padrožti prieš naudojimą? Egzotikos mėgėjams ir kaljanas už 300 Lt. Žmogus atkniso lobį sodyboje - šit ir parduoda “senovinius medinius vežimo ratus, 10 vnt. po 20 Lt”. Parduos ir praturtės. Jergutėliau, štai kur skelbimas kaip iš Osvencimo suvenyrų kiosko: “Vaiko plaukus (40 cm)”. Atvirai, sakant, sukrečia. Žmonės parduoda, nes nori pinigų. Bet čia jau užribis.
Ieško darbo minios su neįtikėtinais sugebėjimais. Ištisos minios, ištisi puslapiai, specialybės visos - nuo lituanistės su trimis Europos kalbomis, nuo gydytojos dietologės iki patyrusio dažytojo. O darbo siūlymai arogantiški. “Tarptautinė rinkodaros kompanija. Pageidautina darbas kompiuteriu, anglų ir švedų kalbos”. Su norvegų šiandien neprasimuši, islandų irgi praėjęs etapas. “Perspektyvus darbas jauniems pensininkams”, gaila, aš per senas būti jaunu pensininku. “Reikalingos striptizo šokėjos be kompleksų” - žinia, priimk kokią drovią, tai nei kepurės nenusiims ant scenos, anei batelį nusiaus. Madingi turėtų būti skelbimai: “Veiksminga magija, užkalbėjimai”. Būrimai kortomis greta kirpėjų paslaugų. Įprasta jau. “Groja rusiškose ir lenkiškose vestuvėse!” - skelbimas su šauktuku; kas groja, kuo ir ką groja neparašyta. Matyt, toks žanras. Fenomenali mergina verčia tiesiai iš lenkų ir prancūzų ir atgal, tik jokios kitos kalbos. Arba kažkokia pusiau dangiška esybė parduoda japonišką maldos kilimėlį, šventintą Tokijo budistų vienuolyne. Tik 500 Lt. Mėgėjams - pigiau grybų.
O šiaip įdomus žanras, kai turi pinigų arba kai neskaitai, ko nereikia, patys skelbimai iš gyvenimo centro ir iš pačių paribių - pinigams nėra pertvarų. O jų visiems baisiai reikia ir prekiauja tauta - automobiliais, namais, mobiliaisiais, moliniais vazonais ir senais vežimo ratais - šitaip beprekiaudami tarpusavy, žiū, ir praturtėsim.
