Irena ZUBRICKIENĖ
Įkalinimo įstaigų darbuotojų kova su draudžiamų daiktų tiekėjais į "zoną" panaši į garsiojo viduramžių literatūros personažo kovą su vėjo malūnais: kuo toliau, tuo įmantresniais būdais kaliniams mėginama perduoti mobiliuosius telefonus, dozėmis susvertus kvaišalus ar psichotropines medžiagas, kurių ieškantys pareigūnai garsėja erelio akimi, šuns uosle ir itin jautriomis pirštų pagalvėlėmis.
Dažniausi nuteistųjų kurjeriai - jų bičiuliai, neretai ir patys ragavę kalinio duonos. Jie pareigūnų nestebina, nes yra panašios moralės ir panašių siekių žmonės. Nustebina nuteistųjų draugės, seserys, sugyventinės, dažniausiai "pasimatymų" su Temide dar neturėjusios, tačiau vis tiek rizikuojančios. Bet užvis labiausiai kolonijų darbuotojai ir policijos pareigūnai nustemba išaiškinę, kad kalinį pamaloninti kvaišalais ar mobiliais telefonais bandė... jų motinos ir tėvai.
Prieš kokius 8 metus tuometinis Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos viršininko pavaduotojas Antanas Baliukevičius yra pasakojęs "Akistatai" kaip nuostabą keliantį atvejį: "Įsivaizduojate, tarp kalinius draudžiamais daiktais remiančių "geradarių" kartą sulaikėme net ir kalinio motiną! Vargšė senutė iš Alytaus rajono gilaus kaimo buvo įtikinta, kad sūnus "zonoje" daužomas ir spardomas, kol esą nesuorganizuos narkotikų jiems. Gerai, kad moteriškė pirmiau, negu susitiko su sūnumi, užėjo "pabarti" mus, darbuotojus, esą nesutvarkančius kraugerių kalinių. Netrukus jai įrodėme, kad sūnus melavo - taip daro ne vienas nuteistasis, pajutęs galią manipuliuoti savo artimaisiais".
A. Baliukevičių tuomet stebinęs kalinio motinos poelgis šiandien - kone kasdienybė. Pastaruoju metu užfiksuojama vis daugiau tokių atvejų, kai nuteistųjų prašymams paklūsta jų gimdytojai. Vasaros pabaigoje Alytaus pataisos namų pareigūnai tarp siuntų aptiko kaliniui Sauliui M. (34 m.) atsiųstą atviruką, prie kurio buvo priklijuota polietileno skiautė, o po ja - apie 0,5 gramo aguonų ekstrakto. Kvaišalus sūnui paštu atsiuntusi motina. Voke buvo gimdytojos laiškas, o ant atviruko - nė vieno žodžio. Klaipėdoje ir Ukmergėje gyvenęs Saulius, teistas 5 kartus ir dabar kalintis dėl plėšimo, manoma, sugebėjo "užliūliuoti" savo motiną, kad šioji surizikuotų.
Neseniai Alytaus "zonos" pareigūnai sulaikė Danguolę S. (63 m.), ketinusią ne tik 2 paras pagyventi su čia bausmę atliekančiu savo sūnumi Danu S. (35 m.), bet ir nudžiuginti jį kvaišalais. Šias dovanėles Kaišiadorių gyventoja slėpė intymiausioje savo kūno vietoje - pati išsitraukė lipnia juosta apvyniotą paketą su 3 polietileno maišeliais, kuriuose buvo maždaug 31 gramas heroino ir 46 gramai amfetamino. Vietoje laukto pasimatymo moteris pateko į policijos areštinę.
Marijampolės policijoje tebeatliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kvaišalų platinimo, pradėtas po to, kai rugpjūtį Marijampolės Pataisos Namuose buvo sulaikytas Vilkaviškio rajono gyventojas Vytautas U. (54 m.), atvykęs į trumpalaikį pasimatymą su kalinčiu sūnumi. Už narkotikų platinimą 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekančiam Tomui U. (31 m.) tėvas rizikavo perduoti televizorių "Gold Star", "įdarytą" kvaišalais - per 80 gramų narkotinių medžiagų, tačiau "dovana" buvo demaskuota ir sulaikyta.
Vilkaviškiečio tėvo likimas prieš kelias savaites ištiko ir Ukmergės gyventoją Georgijų G. (52 m.). Šis, atvykęs pasimatyti su Alytuje kalinčiu sūnumi Valerijum, tądien šventusiu 25-ąjį gimtadienį, atvežė jam vaišių, kuriose pareigūnai aptiko džiovintų kanapių ir jų dalių: apie 6 gramus kvaišalų, įvyniotų į paketėlį, buvo paslėpta pomidorų sulčių pakelyje. Beje, 5 kartus teistas Valerijus šįkart kali už neteisėtą disponavimą kvaišalais.
Kvaišalų tiekėjams Baudžiamasis kodeksas numato arešto ir net laisvės atėmimo bausmes, tačiau nepabūgę surizikuoti ir įkliuvę kalinių tėvai, kaip teigė pareigūnai, dažniausiai bando teisintis didele meile savo vaikams. Esą kas, jei ne tėvai, privalo padėti į bėdą patekusioms atžaloms...
"Akistata" kelių atsitiktinių pašnekovų klausė, kaip jie vertina tokią tėvų meilę
Vilma ENDRIUKAITIENĖ (Vilkaviškio r., Pajevonys), tarnautoja:
- Galiu tik pasidžiaugti, kad man ši tema yra svetima - tik skaityta laikraščiuose arba girdėta per televiziją. Nuteistų artimųjų, dėkui likimui, neturiu. Galbūt todėl galiu būti kategoriška, kad jokiu būdu nepateisinu tokių tėvų, kurie dar labiau klampina savo vaikus, patekusius už grotų. Čia tokia jų meilė? Tėvų meilė turi būti sveika! Kita vertus, kiekvienas atvejis yra skirtingas, ir gal kartais tikrai būna taip, kad sprendžiamas nuteisto artimojo tolesnis likimas, priklausantis nuo tėvų konkrečios paramos. Todėl net nežinau, kaip man būtų, jeigu pačiai tektų susidurti su tokiu atveju. Iš šalies žiūrėdama galiu tvirtinti: draudžiamiems daiktams į "zoną" - kategoriškas "ne".
Liudvikas JAŠINSKAS (Marijampolė), apsaugos darbuotojas:
- Jokiu būdu nepateisinu kalinius "šildančių" svetimųjų ir artimųjų! Tai daro tik morališkai nupuolę žmonės, praradę ir katalikiškuosius, ir komunistiškuosius įsitikinimus, kurie, beje, skiriasi tik savo spalvomis. Jeigu tų kvaišalų meldžia iš tėvų narkomanas, tai ir jis, ir gimdytojai turėtų pagaliau suvokti, kad įkalinimo įstaiga - vienintelė vieta, galinti padėti narkomanui atsikratyti tų "lomkių" ir pradėti gyvenimą iš naujo. Tėvai, nešantys kvaišalus į "zoną", juk patys daro nusikaltimą juos įsigydami - narkotikų nei "Maximoje", nei "Iki" negausi. Liūdna, kad mūsų žmonės dar nuo tarybinių laikų mėgaujasi kyšių filosofija: esą "patepsi" - geriau važiuosi. Turbūt tokie tėvai ir įtikinami kalinių, kad kvaišalai reikalingi nuteistųjų gerovei ir ramybei garantuoti. Bet kodėl pas mus kaliniai įsivaizduoja, kad kalėjimas - tai Palanga ar Bahamai?! Tokie tegul paskaito "Dievų mišką" - geriau supras savo padėtį.
Kiekvienas - savo laimės kalvis. Štai, pavyzdžiui, skundžiasi kalinys tėvams, kad prasilošė "zonoje". O velnias jam liepė lošti?! Mano darbo praktika leidžia teigti, kad už grotų patekusių asmenų paprastai niekas neverčia patekti į klampias situacijas - nebent patys prisiprašo. Matot, pas mus "zekiška" moralė dar labai gaji, valdo gaujos instinktas. O Vakarų šalių kalėjimuose kiekvienas atsako už save ir gyvena laikydamiesi nuostatos: "Nesikabink pats, ir tau bus gerai. Rask ir turėk savo vietą". Mūsų kaliniai skundžiasi, kad "autoritetai" reikalauja. Manau, reikia turėti proto ir šioje spygliuotos tvoros pusėje, ir anoje, tada "autoritetai" neužspaus. Taigi sakau kategoriškai, kad kalinius "šildantys" tėvai - tokie patys nusikaltėliai. Negi tik taip primityviai suprantama tėvų meilė? Platinti nuodus - tai meilė?
Sigina BASEVIČIENĖ (Lazdijų r., Krosna), tarnautoja:
- Tėvų rizika, norint padėti savo vaikui už grotų, - tai labai sudėtinga gyvenimo situacija. Jeigu sūnus sako, kad tie kvaišalai reikalingi jo ramiai ir saugiai kasdienybei "zonoje", tokią motiną aš beveik suprantu. Ji - panikos apimta, o tada - visi būdai tinkami vardan meilės vaikui. Protas gali sakyti vienaip, o širdis - kitaip. Net ir bausmės, gėdos rizika nebaugina tokių gimdytojų. Tik nesupraskite, kad tokius tėvus teisinu - ne, tik aš jų nesmerkiu.
Visi žinome, kad mūsų teisėsaugoje ir teisėtvarkoje yra dar daug neteisybės ir netvarkos. Toji motina, pasiryžusi sušvelninti sūnaus dienas už grotų, žino, kad ji nieko nepakeis - pasipriešindama neišguis senų užgročio "taisyklių". Matyt, ji nebemato kito atvejo situacijai pagerinti, jeigu taip rizikuoja. Ko gero, būna įtikinta, kad sūnus verste verčiamas gauti kvaišalų, todėl ji stengiasi nutolinti gresiančius naujus pavojus, vilties genama nusikalsta. Tokia motina, manau, turi galimybę teisme viską iškloti iki smulkmenų ir pasiteisinti, tik, deja, lieka neišgirsta.
Kitas atvejis - jei kalinys yra narkomanas ar patekęs į "zoną" už kvaišalų platinimą. Tokiam "padėti" nevalia: tegul bausmės laikas būna skirtas jo kūno ir minčių sveikatinimui. Tokio nuteistojo tėvų, slapta nešančių jam narkotikų, tikrai nesuprasčiau. Niekaip neįtikintų tvirtindami apie vadinamuosius nestatutinius santykius už grotų ir bauginimus.
Romas J. (Klaipėda), įkliuvęs nuteistojo tėvas:
- Visai nesigailiu, kad nešiau sūnui mobilųjį telefoną, tik gaila, kad jis jo nepasiekė. Ten visi "mobilizuoti", ir telefonų neturintys naujokai iš karto "nurašomi", žeminami, ieškoma momento prikibti prie jų ir pasityčioti, neretai - "išmelžti" naudos. Kita vertus, labai norėjau, kad sūnus, turėdamas telefoną, kuo dažniau mane informuotų apie savo padėtį. Buvo, kad apie jį nieko nežinojome kelis mėnesius, o paskui paaiškėjo, kad vaikas buvo sumuštas. Sako, reikia skųstis "zonos" darbuotojams dėl patirtų skriaudų. O jūs žinote, kaip toliau gyvena tokie teisybės ieškotojai? Jie - "ožiai", "gaidžiai", "stukačiai", žeminami ir pelnę tokias etiketes visam gyvenimui. Net ir tėvai negali mėginti paspręsti kalinčių vaikų problemų, nes vos spėsi pasikalbėti su darbuotoju, šis po pokalbio bus dar neparėjęs į "zoną", o kaip "skundiko" vaikas jau bus kuvina nosimi arba sulaužyta koja! Tokia pas mus "tvarka", tad ji ir verta pažeidinėjimų.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Vilma Endriukaitienė
- Liudvikas Jašinskas
Nuotrauka iš redakcijos archyvo:
- Sigina Basevičienė ......... (ši nuotrauka buvo "Akistatoje" 2006 08 09, Nr.61, vidiniame puslapyje - Krosnos seniūnė apie fūrų daromas avarijas miestelyje)
