Irena ZUBRICKIENĖ
"Reikia turėti drąsos gelbėti tuos, kurie nesišaukia pagalbos". Šie prancūzų rašytojo Romeno Rolano žodžiai tarsi būtų skirti mūsų amžininkui vokiečiui Gerhardui Jozefui Karlui, gyvenančiam Šveicarijoje, tačiau gelbstinčiam skurdžias, bet doras daugiavaikes Lietuvos šeimas. (G. J. Karlas yra tarptautinės krikščionių solidarumo organizacijos "Solidarity" vadovas Lietuvoje.) Taip susiklostė, kad savo veiklos "akis" geradarys prieš keletą metų bene labiausiai nukreipė Marijampolės apskrities link. Iki šiol jis čia nupirkęs ir vargšų šeimoms padovanojęs 29 namus. (Paramai čia jau išleista per 625 tūkstančius litų.)
Kaip visi paremtieji ir apdovanotieji, pamaloninti tarsi stebuklo iš dangaus, vertina gautą brangią dovaną, kaip naudojasi svetimu gerumu, kaip keitė savo buvusią varganą kasdienybę? "Akistata" pasidomėjo keliomis G. J. Karlo taip pradžiugintomis šeimomis.
Šeima gyveno fermose
Žinia, kad penkis mažylius auginanti Inesos ir Arūno Garkauskų šeima gyvena Pributkės kaime (Kazlų Rūdos sav.) esančiose fermose, kur patys artimiausi mažylių kaimynai yra būrys galvijų, laukiančių ganiavos sezono, vokietį G. J. Karlą pribloškė. Jis, 2004-ųjų pavasarį su savo palyda apsilankęs pas Garkauskus ir įsitikinęs, kad nereikliai, bet labai tvarkingai šeimai būtina padėti, iškart prižadėjo nupirkti namą ir paragino jo dairytis už sutartą sumą.
Inesa Garkauskienė tuomet pasakojo, kad įsikurti buvusio kolūkio fermose, kurių kelios patalpos jau buvo nenaudojamos pagal paskirtį, šeima ryžosi prieš porą metų, kai prarado bet kokią viltį įsigyti savo būstą arba nors išsinuomoti kokią nors sodybėlę. Jos motina pasiūlė Inesos šeimai įsikurti jos už pajus įsigytose fermose, esančiose už kelių šimtų metrų.
Prabangos niekada neturėję ir nereikalavę 30-mečiai sutuoktiniai patalpas fermose susitvarkė taip, kad, būnant viduje, niekas nebūtų galėjęs šaipytis. Įsirengė du kambarius (vieną - buvusiame "raudonajame kampelyje") ir virtuvę (buvusioje plovykloje). Panaudoję senus radiatorius ir vamzdžius, susitvarkė šildymo sistemą, įsivedė elektrą. Jaunąją šeimą visą laiką kiek glumino tik fermų aplinka - čia riogsojo pastatų griuvėsiai, tvyrojo dvokas, purvas. Inesai labai trūko žalumos - sodo, gėlių. Pastarosios jaukumą skleidė tik šeimos susitvarkytuose kambariuose.
- Gyventi buvo galima, - dabar prisimena ir įvertina Inesa. - Kartu su mama laikėme vištų, dvi karves, telyčių, kiaulių, du buliukus, turėjome tris hektarus žemės. Netingėjome triūstis - kai sukildavome šeštą valandą ryto, tai taip ir bėgdavome per dieną. Labai džiugino erdvė, kurios taip buvo pasiilgę mūsų mažyliai. Skaudu buvo tik dėl to, kad kai kurie žmonės mūsų, įsikūrusių fermose, adresu laidė patyčias. Mums su vyru tai buvo nė motais, bet kai kartą vienas mūsų sūnus iš mokyklos parskuodė ašarodamas, kad vaikai jį išjuokė, kartodami, jog "jis iš karvidžių", rodės, širdis plyš dėl nuoskaudos.
Lyg gerumo traukinys
Garkauskai - ne iš tų šeimų, kurios varsto įvairių įstaigų duris ir demonstruoja savo bėdas, meldžia ar reikalauja pagalbos. Tačiau vieną dieną, po jau minėtų sūnaus ašarų, trūko ir Inesos kantrybė. Anot moters, visos nesėkmės pasipylė vienu metu, tarsi jų būtų kas užsakęs. Sugedo skalbimo mašina, sulūžo šaldytuvo durys, sugedo vaikų reikmėms tarnavęs televizorius... Motinai buvo graudu žiūrėti, kaip jos vaikai, stigdami žaislų, dviese tampydavo vienintelį dviratį - ir tą patį be padangų. Baugino ir pirmagimio Tado (dabar 14 m.) sveikata - berniukui buvo nustatyta bronchinė astma. Kirbėjo mintis, kad lėtinę ligą prišaukė skurdžios gyvenimo sąlygos. Vardan savo mažylių Inesa, išvarginta kasdienybės ir nematydama prošvaisčių gyventi kitaip, vieną vakarą prisėdo prie tuščio popieriaus lapo ir išguldė savo bėdas. Laišką nusiuntė Premjerui Algirdui Brazauskui.
Po trijų mėnesių, kaip tik Velykų išvakarėse, Garkauskai sužinojo, kad Premjerą pasiekė Inesos rašytas laiškas - pavasario švenčių proga iš jo fondo buvo atseikėta 1 000 litų. Tai labai nudžiugino Garkauskus, nors ir rūpesčių sukėlė - buvo sunku apsispręsti, ko labiausiai šeimai reikia. Netrukus - kita žinia: tvarkinga "fermų šeima" susidomėjęs vokietis G. J. Karlas.
G. J. Karlo nupirktame name Garkauskai dabar jau atšventė antrąsias savo Kalėdas. Gyvena šiltai ir jaukiai, kiekvieną dieną palydi įprastu ritmu - netinginiaudami ir nesipykdami. Keturi Garkauskų pirmagimiai (6 - 14 m.) lanko mokyklą, yra giriami, pamiršę senąsias nuoskaudas. Namuose su mama kasdien būna tik penkiametė Austėja ir ... stebukliuku vadinama jaunėlė Gabija, fermų tvaiko jau neragavęs Garkauskų vaikelis. Penkių mėnesių mažylę irgi galima pavadinti šeimos "gerumo traukinio" keleive - ji, neplanuotas kūdikis, praėjusią vasarą jau Plutiškėse gimė tarsi atlygis už svetimų žmonių dovanotą gerumą, tarsi naujakurystės džiaugsmų aidas.
Greta stebuklų - ir skausmas
Žinia apie Garkauskų naujagimę naujojoje jų gyvenimo vietoje nudžiugino ir geradarį G. J. Karlą - juk jo dovana įvertinta, o parodytas dėmesys paskatinęs jauną šeimą vėl džiaugtis gyvenimu ir kurti ateitį. Ir tai ne vienintelis stebukliukas vokiečio apdovanotose šeimose. Kai šis straipsnis buvo rašomas, naujagimio - dvyliktojo (!) savo vaikelio - laukė ir paskutiniąsias dienas iki gimdymo skaičiavo Kidoliškių kaime (Marijampolės sav.) gyvenanti Vilmos (36 m.) ir Česiaus (39 m.) Rudzikų šeima. Tris sūnus ir aštuonias dukteris turintys sutuoktiniai prieš kurį laiką gavo G. J. Karlo paramą - 50 tūkstančių litų savarankiškai pradėtam statyti namui įrengti, nes ne vienerius metus tai buvo atidėliojama dėl pinigų stygiaus. Tokius sunkiai besivertusių Rudzikų užmojus daug kas laikė avantiūra, kurios sėkmė - esą pačių jėgomis neįgyvendintinas reikalas.
Sutuoktinius Rudzikas ir jų būrį pamečiui gimusių vaikų, kurių vyriausiajam Vidmantui dabar jau 19 metų, G. J. Karlas parėmė dėl to, kad šeima laikoma padoria ir ramia. Visas dešimtukas, gimęs po Vidmanto, - ir dabar dar nepilnamečiai. Vienuoliktajam - Audriui - ką tik suėjo treji. Naujas gimimo stebuklas į šeimą atkeliauja praėjus didžiausiam laiko tarpui tarp kasmet ar kas dvejus metus gimdavusių Rudzikų atžalų. Anot Vilmos, ji su vyru pasiryžusi viskam, kad tik jų vaikai nebūtų pasmerkti gyventi skurde. Todėl ir buvo leistasi į avantiūrą - pradėti statytis namą, neturint pakankamai lėšų. Sutuoktiniai įsitikinę, kad daugiavaikėms šeimoms, kurias, katastrofiškai mažėjant gimstamumui Lietuvoje ir nykstant tautai, šalies valdžia turi tik skatinti, esą "kažkas vis tiek padės".
Ir padėjo. Rėmė ir vietos valdžia, ir G. J. Karlas. Prieš porą mėnesių šis užsienietis, per jo garbei Marijampolėje surengtą šventę gavęs iš Vilmos Rudzikienės gėlių, atviravo esąs maloniai nustebintas, kad moteris vėl laukiasi (tai išdavė pastebimai suapvalėjusi moters figūra.). Pati Vilma tik šypsojosi - ji jau ne kartą yra sakiusi, kad gimdys tiek, kiek likimas skirs. Kažkada moteris didžiuodamasi svarstė, kad Lietuva neišnyks tik tada, kai visos moterys paseks jos pavyzdžiu.
Dar vienas naujakurių Rudzikų nuotaikas jau pernai praskaidrinęs stebuklas - pirmagimio Vidmanto pergalė prieš sunkią ligą. Kai 2004-aisiais paaugliui buvo diagnozuota ūmi leukemija, namo statybos rūpesčiai buvo nublankę prieš šeimą sukrėtusią žinią. Tačiau Vidmantas sveiko tiesiog akyse - jį išgelbėjo labai tikę brolio ir sesers kaulų čiulpai. Dabar vaikinas kartą per mėnesį vis pasirodo Vilniuje dirbantiems savo gydytojams, kurie džiugiai stebisi, kad Vidmantas susveiko itin greitai.
Tačiau ne viskas Rudzikų, G. J. Karlui žadėjusių į savo naująją pastogę viliotis tik sėkmes, šeimoje - vien džiuginantys faktai. Sveikata besidžiaugiąs Vidmantas prieš porą mėnesių sulaukė ir teisėsaugininkų dėmesio. Sėdęs prie šeimos automobilio vairo, jaunasis vairuotojas buvo neatsargus ir, nesuvaldęs mašinos, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į tvorą. Blogiausia, kad Vidmantas tuo metu buvo neblaivus - jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Pareigūnai tokį jauno vairuotojo poelgį įvertino be skrupulų - paskyrė 2 500 litų baudą. Niekur nedirbančiam jaunuoliui tai yra nemenki pinigai.
Promilių "bacila" - ir Kalvarijoje
Jaunojo Vidmanto Rudzikos netikėtas posūkis į klystkelį - tik žiedelis, lyginant jį su to paties užsieniečio G. J. Karlo taip pat paremtos kalvarijiečių Virbickų šeimos galvos - Gintauto Virbicko (42 m.) - nuopuolio ratais. Pastarieji taip sparčiai sukęsi, kad šiandien Virbickai teturi vos pusę geradario dovanos ir jau žino, kad nebeišsaugos ir dar nepragertos namo dalies.
Daugiavaikiai Virbickai buvo vieni iš pirmųjų Marijampolės apskrityje, į kuriuos atkreipė dėmesį vertingomis dovanomis iki šiol besižarstantis G. J. Karlas. Tuo metu, 2001-aisiais, Aušra ir Gintautas Virbickai su penkiais nepilnamečiais vaikais glaudėsi vėjų perpučiamoje sukiužusioje pašiūrėje. Nors jau tada nebuvo paslaptis, kad šeimos galva linkęs išgerti, G. J. Karlas ryžosi išimčiai, nes jam buvo gaila skurstančių Virbickų vaikų, iki tol nežinojusių, ką reiškia gyventi normaliomis sąlygomis. Užsienietį labai jaudino ir tuokart vos prieš kelis mėnesius šios šeimos patirta tragedija, kai teko palaidoti netikėtomis aplinkybėmis mirusią dukterį Vilmą (15 m.). Iki tol buvusi sveika ir niekuo nesiskundusi aštuntokė užgeso per savaitę. Mirties liudijime liko parašyta: mirties priežastis - kairės kojos plėštinė žaizda. Kaip žinia, nuo tokių sužalojimų (Vilma susižeidė su broliais žaisdama "gauduką") niekas nemiršta. Tačiau Vilma tapo ją gydžiusių medikų ir infekcijos, kurią sukėlė reta anaerobinė bakterija, auka.
Keletą metų apie gana ištaigingu namu (tuo metu - beveik 60 000 litų vertės) Kalvarijoje apdovanotus Virbickus nebuvo nieko girdėti - žmonės krutėjo savo kasdienybėje, vieną po kito leido į savarankišką gyvenimą vaikus. Šiuo metu dviaukščiame mūriniame name jau likęs tik vienas nepilnametis vaikas iš penkių Virbickų atžalų. Nepaisant to, antstoliai gana greitai sutvarkė Gintauto Virbicko turėtas problemas - jam priklausančią dovanoto namo dalį (pusę) pardavė iš varžytynių! Šių pinigų reikėjo Eismo priežiūros policininkų skirtoms baudoms, kai Gintautas Virbickas ne kartą buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, sumokėti. Bene 20 000 litų baudų suma šiam vyrui susidarė per pastaruosius trejus metus - išeitų, kad G. Virbickas "pašėlo" praėjus vos metams, kai gavo įspūdingą namą dovanų.
Anot itin išgyvenančios Aušros Virbickienės, vyras pats vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau jam visada knietėdavo sėsti prie mašinos vairo, vos tik jis pasigerdavo. Tuomet vyras puldavo prie žmonai priklausančio automobilio. Tokios girto vyro "skrajonės" keturis kartus baigėsi nelaimėmis, kurias pareigūnai vertino 4 800, 4 600, 5 000 ir vėl 4 800 litų baudomis. Kadangi G. Virbickas baudų nemokėjo, pernykštį lapkritį jų išieškoti buvo įpareigoti antstoliai. Pareigūnai išvaržė G. Virbicko vardu įformintą turtą. (G. J. Karlas, pirkdamas šeimai namą, sąmoningai jį įregistruoja abiejų sutuoktinių vardu, kad kuris nors vienas, įsiliepsnojus nesantaikai, negalėtų palikti vaikų be pastogės.) Pusę kadaise dovanoto namo įsigijo vienas verslininkas. Jis pareiškė norą įsigyti ir A. Virbickienei priklausančią namo dalį. Vargo pele pavirtusi moteris neketina priešintis - greičiausiai parduos verslininkui likusią namo dalį ir su nepilnamečiu vaiku bei vokiečio gerumą paniekinusiu sutuoktiniu išsikels į mažesnę pastogę... ***** "Solidarity" interesams atstovaujančių Marijampolės apskrities valdininkų teigimu, geradarys G. J. Karlas yra ne iš tų žmonių, kurie prašo "ataskaitos" už įteiktą dovaną. Jo troškimas, kaip pats yra sakęs, - daryti gerus darbus ir dėl to jausti palaimą, gelbėti vargstančiuosius. Jeigu šie patys nenori to daryti, parama bei postūmis iš šalies - bevertė "injekcija". Turbūt skaudžiausia, kai padorioje šeimoje atsiranda vienas "piktšašis", tuo pačiu apdergiantis visus šeimos narius.
