Ramutė PEČELIŪNIENĖ
- Vienintelis dalykas, kurį, besiklausant visų tų niekšybių, vertinu teigiamai - tai žudiko atsiprašymas. Vis dėlto, suteikus paskutinįjį žodį, kaltininkas atrado savyje jėgų tai padaryti, - baigus nagrinėti baudžiamąją bylą, be karčių neapykantos žodžių kalbėjo kaunietis Povilas Kriučkovas, pernykščių metų pabaigoje kartu su kitais artimaisiais palaidojęs šaltakraujiškai nužudytą seserį Barborą Mikutovskają.
Vyriškis pridūrė, jog jam ir visai giminei svetimas keršto jausmas, todėl nelabai svarbu, kiek laiko nusikaltėlis praleis už grotų, o kad jis dar turi bent lašelį žmogiškumo - tai gerai...
Šią baudžiamąją bylą Jonavos rajono apylinkės teisme vykusiame išvažiuojamajame posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija. Teismo procese dalyvavo ir daugiau nužudytosios artimųjų - dar vienas brolis, sesuo, du sūnūs ir dvi marčios. Besiklausant kaltinamųjų parodymų, jiems visiems dar kartą teko išgyventi netekties skausmą ir išlieti ne vieną ašarą. Tuo tarpu senutės nužudymu kaltinami jonaviškiai - anksčiau keturis kartus už sunkius nusikaltimus teistas Romanas Jankauskas (44 m.) bei trejais metais vyresnė jo sugyventinė Irena Saliutienė, nesigraudino.
Jonavoje visą laiką gyvenusi, todėl gerai žinoma akušerė Barbora Mikutovskaja buvo pasmaugta savo bute pernykštę gruodžio 21-ąją. Likus dviem savaitėms iki mirties ji atšventė savo 80-mečio jubiliejų. Šios senutės bute dažnai apsilankydavo kitoje kelio pusėje buvusiame bendrabutyje gyvenanti Irena Saliutienė - išsituokusi, niekur oficialiai nedirbanti 47 metų moteris. Pastaroji teisme įrodinės, jog B. Mikutovskaja kviesdavosi ją atlikti įvairius namų ruošos ir ūkio darbus, už kuriuos atsilygindavo pinigais bei maisto produktais. Esą ji pas Barborą dirbusi 5 metus ir buvo įgijusi šeimininkės pasitikėjimą. Pas šią moterį kaltinamoji apsilankė ir pernykštę gruodžio 21-ąją.
Pasmaugė darbdavę
Netrukus jai įkandin atėjo sugyventinis R. Jankauskas - atnešė raktus nuo buto, tačiau šeimininkė ir jam surado darbo - paprašė sudėti į stiklainius kopūstus. Sugyventinis neatsisakė, o baigus darbus B. Mikutovskaja jiems įpylė spirito. Jau besiruošiant išeiti, esą buto šeimininkė I. Saliutienės delnan įspraudė litą ir 20 centų - atlygį už tos dienos darbą. Pamatęs, jog ši gavo tiek mažai pinigų, sugyventinis susinervino. Jis ėmė senutei priekaištauti, jog už tą litą nė kepaliuko duonos nenusipirks, todėl išplėšęs iš sugyventinės delno monetas metė žemėn, o pats pradėjo reikalauti atsiskaityti "kaip priklauso". Nors B. Mikutovskaja tikino daugiau pinigų neturinti, įrodinėjo, jog visus išleido per neseniai vykusią jubiliejaus šventę, tačiau R. Jankauskui tokio paaiškinimo nepakako. Mat daugiau nei prieš mėnesį I. Saliutienė savo darbdavės sekcijoje tarp apatinių drabužių buvo radusi į paketėlį paslėptų pinigų ir apie tai papasakojo R. Jankauskui. Pastarasis jau tąsyk stebėjosi, kodėl ji nė kiek nepaėmė... Šio fakto R. Jankauskas nepamiršo ir todėl ėmė agresyviai reikalauti pinigų. Kai dar kartą išgirdo neigiamą atsakymą, smogė senutei kelis kartus į galvą. I. Saliutienė tikino prašiusi sugyventinį liautis, bandžiusi jį atitraukti nuo senutės, tačiau R. Jankauskas ją pastūmęs ir liepęs eiti į kambarį ieškoti pinigų. Teisiamoji tvirtino nupėdinusi į kitą kambarį, tačiau pinigų neieškojusi. Esą po kurio laiko atėjęs sugyventinis pats ėmęs versti butą ir ieškoti pinigų, o jų neradęs susirinko vertingus daiktus.
Panašiai apie padarytą nusikaltimą pasakojo ir pagrindinis kaltininkas. R. Jankauskas prisipažino nužudęs garbaus amžiaus moterį, tačiau neigė, jog buvo iš anksto susitaręs su sugyventine ir tai padarė dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis tikino, jog sugyventinė nė pirštu nepalietė buto šeimininkės, neieškojo pinigų, o krepšį su daiktais, kuriuos jis pagrobė po nužudymo, Irena nešė jo paprašyta.
Žudiką sulaikė brolis
Kažin, kiek laiko būtų tekę ieškoti nusikaltėlių, jeigu ne ryžtingi B. Mikutovskajos brolio Jokūbo Kriučkovo (76 m.) veiksmai. Vyriškis papasakojo, jog jų šeima mėgo žaisti preferansą. Ne išimtis buvo ir lemtingasis sekmadienis. Tądien po pietų jis grįžo iš Kauno klinikų, kur aplankė labai sunkiai sirgusią sutuoktinę. Vakarop nusprendė su Barbora bei dar kita seserimi Nadežda ir draugu sužaisti preferanso partiją. Kompanija susirinko pas Nadeždą Kriučkovaitę - beliko paskambinti tiktai Barborai. Ši pažadėjo netrukus pasirodyti. Tačiau laikas bėgo, o Barboros vis nebuvo. Kuomet paskambinus antrąsyk niekas neatsiliepė, kilo įtarimas, jog seseriai kažkas atsitiko, todėl Jokūbas nusprendė nueiti pas ją. Barboros buto durys praviros, o įėjęs vidun J. Kriučkovas pamatė iš kito kambario ateinantį nepažįstamą vyrą (tai buvo R. Jankauskas) ir tą pačią akimirką jo žvilgsnis užkliuvo už koridoriuje keistai ant grindų kyšančių sesers kojų. Širdį pervėrė tragiška nuojauta, tačiau visas mintis teko vyti šalin, nes Jokūbą puolė įsibrovėlis. Jiedu susigrūmė. Nors R. Jankauskas mušė senuką per veidą, nubloškė žemėn jo akinius, šis nepasidavė. Jis stengėsi kaip nors išlaikyti nusikaltėlį, nes žinojo, kad, nesulaukę grįžtančio, turėtų ateiti jo artimieji. Tuo metu iš kito kambario išėjo krepšiais nešina I. Saliutienė. Supratęs, jog jėgos nelygios, J. Kriučkovas stumtelėjo R. Jankauską ir išbėgo. Tačiau net ir paskambinęs policijai nusikaltėlio iš akių nepaleido - kai R. Jankauskas su I. Saliutiene išėjo iš B. Mikutovskajos buto, pasivijęs smogė žudikui pagaliu per galvą. Šis krito žemėn ir netrukus buvo sulaikytas.
Nukentėjo per gerumą
Deja, subėgę B. Mikutovskajos artimieji jai niekuo padėti negalėjo - medikai konstatavo, jog ji buvo pasmaugta. Išeidami iš buto nusikaltėliai išnešė daug vertingų daiktų, kelių kartų išsaugotas relikvijas.
B. Mikutovskajos artimieji apgailestavo, jog buvusi ypatingai geros širdies vyriausioji sesuo Barbora sulaukė tokios lemties. Nekreipdama dėmesio į sesers ir brolių kritiką, ji nuolat rėmė ir šelpė benamius, buvusius kalinius. Jiems net duodavo raktą nuo savo buto, leisdavo čionai sušilti, nusiprausti, nepagailėdavo duonos kąsnio. Ji visąlaik paruošdavo maisto ir padirbėti ateidavusiai I. Saliutienei, todėl skaudžiausia, jog per savo gerumą ir nukentėjo...
Nuosprendis
Šioje byloje abu teisiamieji buvo kaltinami tuo, jog iš anksto susitarė nužudyti ir apiplėšti senutę, taigi veikė kartu ir iš savanaudiškų paskatų. Kaltinimą palaikęs prokuroras tikino, jog nors I. Saliutienė tiesioginiais veiksmais neprisidėjo prie senutės nužudymo, tačiau veikė kartu su R. Jankausku ir paprašė teismo abiem skirti griežtas bausmes - R. Jankauskui 16, o jo sugyventinei - 10 metų nelaisvės. Tačiau Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutiko. Išnagrinėjus visas aplinkybes buvo konstatuota, jog B. Mikutovskają nužudė tiktai vienas R. Jankauskas, o I. Saliutienė netgi bandė ją apginti, tačiau nepaneigta, jog dalyvavo pagrobiant nužudytosios turtą. Taigi 19 iš 44 savo gyvenimo metų kalėjimuose praleidęs R. Jankauskas pripažintas itin pavojingu recidyvistu ir pasiųstas už grotų 16 metų. I. Saliutienė išteisinta tik dėl nužudymo, o už plėšimą nuteista kalėti trejus metus. Kol nuosprendis neįsiteisės, jį nuteistieji gali apskųsti.
