Mantas LIDEIKIS
Spalio 12-ąją Kaune įvyko konkursas, kuriame išrinkti geriausi Viešosios Policijos pareigūnai. Konkurse buvo renkami geriausi patruliai ir geriausi Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjai. Po ilgos ir varginančios dienos, įvairių užduočių ir situacijų sprendimo geriausiais Lietuvos Viešosios policijos patruliais pripažinti Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato "Vyčio" rinktinės patruliai Darius Žalys (26 m.) ir Marekas Kozlovskis (32 m). Tuo tarpu geriausiu tyrėju pasirodė besąs Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato prevencijos poskyrio tyrėjas Augustas Pilvelis (28 m.). Šiam pareigūnui uždavėme kelis klausimus.
- Kas paskatino pamėginti laimėti geriausiojo titulą?
- Kai buvo paskelbta atranka į šį konkursą, sudalyvavau ir Kauno apskrityje laimėjau. Sportas man visuomet buvo ir yra mėgstamas dalykas, vaikystėje lankiau imtynes, jomis domiuosi ir šiandien. Mėgstu ir kitas sporto rūšis - krepšinį, futbolą. Mėgėjiškai sportuoju ir dabar. Todėl paskelbus konkursą, net nekilo mintis nedalyvauti.
- Ar daug druskos suvalgėte besiruošdamas? Ko labiausiai "bijojote"?
- Prieš pagrindinį konkursą ruošiausi kokias dvi dienas. Teko dalyvauti fizinio ir teorinio parengimo rungtyse, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, šaudyti. Geriausiai man sekėsi šaudymas. Šiek tiek nerimavau prieš teorinę rungtį, nes klausimai ten iš tiesų nelengvi buvo.
- Policijoje tikriausiai jau ne naujokas?
- Policijoje pradėjau dirbti 1997 metais. Baigęs tuometinę Kauno aukštesniąją policijos mokyklą įgijau policininko kvalifikaciją ir buvau paskirtas dirbti į Girstupio nuovadą. Ten dirbdamas, puikaus kolektyvo dėka, netrukus tapau tyrėju. Anksčiau buvome vadinami apylinkės inspektoriais. Jau daugiau kaip du metai dirbu Dainavos policijos komisariato Prevencijos poskyryje.
- Siekiat ne tik sportinių rezultatų?
- Pagal dabartinius įstatymus tokias kaip mano pareigas užimantis pareigūnas privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Remiantis nuostatomis jį turiu įgyti iki 2007 metų. To intensyviai siekiu ir šiemet jau pradėjau studijuoti paskutiniajame kurse Mykolo Riomerio universitete. Suprantama, siekti dar geresnių rezultatų ir darbe, ir moksle skatina ne tik darbas policijoje, bet ir neseniai iškovotas konkursas.
- O kodėl pasirinkote policininko profesiją?
- Policininku tapau, nes visuomet troškau kuo nors padėti žmonėms. Šiame darbe jaučiuosi tą darąs. Prevencijos poskyrio pavadinimas ir reiškia, kad mūsų darbas yra užkirsti kelią įvairiems galimiems nusikaltimams. Prevencijos padalinio tyrėjai turi gana platų galiojimų spektrą. Mūsų svarbiausia pareiga - užbėgti galimiems nusižengimams ar nusikaltimams už akių. Tarkime eismo priežiūros tarnybos pareigūnas stabdo automobilius, prižiūri tvarką keliuose. Tačiau retai kada kišasi į kitų pareigūnų darbo sritis. Tuo tarpu prevencijos poskyrio tyrėjai taip pat turi teisę stabdyti automobilius, jei mato, kad jų vairuotojai pažeidžia kelių eismo taisykles. Vėliau tokius perduodame eismo priežiūros tarnybai. Taip pat stebime, ar kur nevyksta prekyba narkotikais, kitomis nelegaliomis prekėmis, įsikišame jei matome vykstant kitą nusikaltimą. Sunkių nusikaltimų mes netiriame, daugiau atliekame administracinę veiklą - bendraujame su gyventojais, aiškinamės jų skundus, nors teisę vykdyti ikiteisminį tyrimą turime.
- Kas jums jūsų darbe yra sunkiausia?
- Manau, kad didžiausią npageidaujamą svorį sudaro nesusikalbėjimas su kolegomis, vadais, tam tikrų prioritetų nesupratimas. Ta trintis iš tiesų labai vargina. Labai smagu kai kolektyvas tave priima, supranta ir padeda, tuomet atsilygini tuo pačiu. Šiaip norėtųsi daugiau dėmesio sulaukti ir iš vadų - gerinti tyrėjų darbo aplinką, įsigyti kabinetui naujų baldų. Juk pas mus taip pat ateina įvairių žmonių.
- Tikriausiai kasdienybėje tenka išgirsti ne tik nuoširdų "ačiū"?
- Tenka matyti ir girdėti visko, bet per tą laiką jau užaugo "skūra". Jeigu žmogus nori tave specialiai užgauti, žodžiais įžeisti, gali taikyti teisines priemones už pareigūno garbės ir orumo įžeidimą. Bet juk gerai suprantame, jog žmonės į policiją ne iš gero gyvenimo kreipiasi, todėl kitą sykį pasakytus kandžius žodžius ar pastabas negirdomis nuleidi. Juk dažnai žmogui tas tiesiog išsprūsta pykčiui apėmus.
- Su kokiais žmonėmis dažniausiai turite reikalų?
- Dažniausi mūsų klientai - gyventojai su savo šeimyninėmis problemomis, kaimynų tarpusavio nesutarimais. Labai didelis rūpestis nemažai kur veikiantys pilstuko taškai. Iš esmės policija ne visuomet turėtų kištis į šeimos vidaus reikalus, bet ką padarysi? Grįžta išgėręs vyras namo, žmona supyksta, barasi. Vyras irgi supyksta, kyla kivirčas, kviečiama policija. Kartais pakanka ir tokio sudrausminimo, kai atvažiuoji, bet neretai triukšmadarius atsivežam į komisariatą, čia pamėginam šnekėtis, kažkiek tos moralės įdiegti. Pasėdi čia žmogelis, apsiramina, prablaivėja. Grįžęs namo su žmona susitaiko ir vėl iki kito karto.
- Ar "ilga" jūsų darbo diena?
- Darbo dieną dažniausiai planuojamės patys. Mat vykdydami įvairius prevencinius renginius daug bendraujame su daugelių įstaigų, mokyklomis. Dažnai vykstu pas prižiūrimos teritorijos gyventojus, bendrauju su jais. Žinoma, tenka dalyvauti ir įvairiuose budėjimuose, esant reikalui padėti kolegoms. Už perdirbtus viršvalandžius gauname išeigines dienas. Tuo ir džiaugiamės.
- Ačių už pašnekesį.
