Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Automobilių vagysčių - ko gero, pelningiausio nusikaltėlių "verslo" - kreivė kol kas žemyn nekrenta. Galimybė greitai ir palyginti be didelės rizikos praturėti dažniausiai vilioja jaunesnio amžiaus Lietuvos gyventojus. Tačiau šią "juodojo verslo" sritį paprastai kontroliuoja organizuotos nusikalstamos grupuotės, nors neretai veikia ir pavieniai asmenys.
Vagišius domina tik populiariausi automobiliai
Kaip teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos I valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Darius Zasas, dažniausiai vagiami populiariausi automobiliai - tie, kuriuos labiausiai mėgsta vairuotojai, taip pat prabangios transporto priemonės, turinčios paklausą Rusijoje. Kai kurių didžiųjų miestų kriminalistų duomenimis, apie 70 procentų automobilių vagiama tikintis išpirkos.
Pernai Lietuvoje buvo pavogti 6 448 automobiliai. Išpirkos būdu savo transporto priemones atgavo 1 188 asmenys. Daugiausia tokių atvejų būta Kaune (532) bei Panevėžyje. Kaip tik šių miestų laikraščiuose galima rasti daugiausia skelbimų apie pavogtus ir norimus susigrąžinti automobilius. Išpirkos kaina gali siekti net iki pusės automobilio rinkos vertės. Vis dėlto ji paprastai nustatoma derybų metu, nors dažnai vagišiai iš anksto paskelbia savo kainą ir nėra linkę nusileisti. D. Zasas tikina, jog jei žmonės neskubėtų mokėti, sumažėtų ir vagysčių. Beje, nukentėjusieji, bandantys atgauti pavogtą turtą, visada rizikuoja. Juk nė vienas negali būti visiškai tikras, kad sumokėjęs nurodytą sumą atgaus automobilį, nes viešais skelbimais neretai pasinaudoja kiti sukčiai. Taigi kyla natūralus klausimas - ką daryti? Argi ne geriau, pridėjus kelis tūkstančius, vėl turėti savo automobilį nei pirkti naują? Į tokį klausimą D. Zasas pateikia paprasčiausią atsakymą - visų pirma reikia pasirūpinti automobilio saugumu. Beje, tai nepareikalaus tiek lėšų, kiek jų gali pareikalauti vagys. Todėl pirmiausia (ir paprasčiausia) būtina įsirengti signalizaciją, nes kam vagišiui vogti apsaugotą automobilį, jei šalia - dešimtys neapsaugotų... Taip pat galima įtaisyti slaptą variklio blokatorių, galima slapta ar neslepiant savo automobilį pažymėti (vagys tikrai nenorės terliotis su tokiu grobiu) ir t. t.
Pirmauja Kauno ilgapirščiai
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, pernai buvo sulaikyta 1 200 asmenų, įtariamų automobilių vagystėmis. Išaiškintos net 125 organizuotos automobilių vagių grupės, ištirta 717 automobilių grobimo atvejų, iš viso surastos 3 074 transporto priemonės. Taigi maždaug pusė, kiek buvo pavogta. Matyt, dalis mašinų buvo išardyta ir parduota detalėmis, kitos - išvairuotos į Rusiją, Baltarusiją. Beje, vasarą tokių nusikaltimų užregistruojama mažiau. Tai visai nenuostabu, nes šiuo metų laiku vagys taip pat mėgsta paatostogauti. Tačiau tokiu metu daugiau automobilių prarandama Lietuvos pajūryje.
Sulaikyti prabangių automobilių vagys
Šių metų kovo mėnesio pirmojoje dekadoje Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos (LKPB ONTVV) pareigūnai bei Vilniaus apygardos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriaus prokurorai, pasitelkę GRR "Aras" kovotojus, atliko slaptą policijos operaciją, kurios metu skirtinguose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Trakuose, Vievyje) buvo sulaikyti penki nusikalstamo susivienijimo nariai: D. S. (32 m.), T. V. (29 m.), A. V. (31 m.), V. P. (32 m.), V. Š. (37 m.), taip pat buvo atlikta dešimtys kratų. Pas sulaikytuosius bei kratų metu buvo rasti net aštuoni Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse pavogti "Mercedes-Benz", BMW, "Toyota", "Rover" prabangūs automobiliai, krovininis vilkikas "Volvo" su priekaba ir daug kitų įrodymų, patvirtinančių įtariamųjų nusikalstamą veiklą.
Šis nusikalstamas susivienijimas priskiriamas Kauno nusikaltėlių, organizuojančių vogtų prabangių automobilių verslą Europoje, elitui. Jam vadovavęs Kauno miesto gyventojas D. S. gerai žinomas ne tik tarp Lietuvos nusikaltėlių, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Pernai jis buvo teisiamas už prabangių automobilių vagystę Palangoje, kurią organizavo ir vykdė su vienu žinomiausių Lietuvos automobilių vagių, įžymiuoju kauniečiu Raimundu Petraičiu, pravarde Mondė. Tačiau Palangos miesto apylinkės teismas D. S. nuteisė bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu.
D. S. vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas savo veiklą pradėjo 2000 metais. Prabangių automobilių vagystės buvo vykdomos Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Turima informacijos, kad šio nusikalstamo susivienijimo nariai palaiko ryšius su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės ir su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities bei Baltarusijos organizuotų gaujų lyderiais. Pagrobti prabangūs automobiliai dažniausiai buvo realizuojami Rusijoje ir Baltarusijoje, pasinaudojant turimais kriminaliniais ryšiais su minėtų valstybių nusikalstamomis grupuotėmis. Sulaikyti nusikalstamo susivienijimo nariai veikė itin kvalifikuotai, buvo apsirūpinę naujausiais automobilių vagysčių įrankiais bei techniniais prietaisais, kuriais buvo nuskenuojamos bei dekoduojamos automobilio apsauginės sistemos, blokuojamos automobilių palydovinės apsaugos sistemos bei skeneriais buvo kontroliuojamas policijos radijo ryšio eteris. Vagystės dažniausiai buvo vykdomos naktį. Pagrobtiems prabangiems automobiliams slėpti įtariamieji turėjo išsinuomoję patalpas. Minėto nusikalstamo susivienijimo nariai buvo gerai susipažinę su operatyvinės veiklos metodais ir veikė labai profesionaliai: prieš įvykdant nusikaltimą atlikdavo žvalgybą, vogdami naudodavosi maskavimosi priemonėmis, griežtai laikėsi konspiracijos. Taip pat turima duomenų, kad automobilių vagystėms, kadangi dažniausiai jie būdavo nutempiami lanksčiąja vilktimi, susivienijimo nariai specialiai turėjo įsigiję labai galingą automobilį, kurį kruopščiai slėpdavo.
Šio nusikalstamo susivienijimo veiklos tyrimas - tai tąsa suplanuotų veiksmų, kuriais siekiama pakirsti Kauno, Vilniaus ir kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių finansavimo šaltinius.
Tautiečiai žinomi visoje Europoje
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas D. Zasas patikino, jog nereikia pamiršti, kad labai daug automobilių vagių išvykę į užsienį. Galima daryti išvadą, jog vieniems tai - verslas, galimybė veikti "platesniuose vandenyse", kiti bando pasislėpti nuo jų ieškančių pareigūnų. Tačiau pastaruoju metu Vakarų Europos šalyse lietuvaičiai įkliūva vis dažniau. Štai pernai Vokietijos Liunebergo apylinkėse buvo sulaikyta didžiulė (apie 30 lietuvių vyrų) grupė, kuri, kaip buvo įtariama, užsiėmė automobilių vagystėmis. Šiemet, vasario pabaigoje, taip pat Vokietijoje, Kaselio mieste, pareigūnams į rankas pakliuvo apie 10 mūsų respublikos piliečių - lengvųjų automobilių vagių. Kaip Lietuvoje, taip ir užsienyje šių nusikaltėlių veikla yra gerai organizuota, vagys dirba griežtai pasiskirstę pareigomis - vieni automobilius vagia, kiti juos išardo išsinuomotuose angaruose ar garažuose, treti detales gabena į Lietuvą, o gal ir į kitas šalis. Dar yra asmenų grupė, kuri rūpinasi pavogtų, pargabentų arba išardytų automobilių realizavimu... Beje, tenka pripažinti, jog vagys tobulėja, tad juos apgauti darosi vis sunkiau. Neretai jie sugeba įveikti net ir pačius sudėtingiausius užraktus. Lyginant situaciją su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuva - tarp "pirmaujančiųjų". Pavyzdžiui, pernai Latvijoje buvo pavogti 3 369, Baltarusijoje - 3 569, Lenkijoje - 54 261 automobilis. Tai reiškia, jog vagystės Latvijoje išaugo 15,6, Baltarusijoje - 2,5, Lenkijoje - 1,1, o Lietuvoje - 12, 8 procento...
Per pastarąsias kelias dienas Lietuvoje per parą buvo pavogta vidutiniškai iki 15 automobilių.
