Petras ZLATKUS
Gerianti brolija nebuvo gerbiama ir tolimais dar mūsų senelių laikais. Vienas poetas su liūdesiu ir ironija tuomet yra pasakęs:
Išgert galima ir šimtą taurelių -
oi, oi, oi...
Ar mažai tokių vyrelių
mūsų Lietuvoj?
Skaitytojas man papriekaištaus - atseit jie ir šiandien neišnyko. Sutinku ir pritardamas noriu papasakoti liūdnas istorijas iš šiandieninių girtuoklių gyvenimo.
Birželio 27 dieną Jonavos rajono Žeimių miestelyje Jaunius N., kurio kraujyje buvo 2,2 promilės velnio lašų, su dainele "Gėriau, gėriau" bandė užeiti pas to paties miestelio gyventoją Genovaitę P. draugiškai pasišnekėti. Tačiau niekas svečio neįsileido. Jausdamasis esąs Aleksandras Makedonietis, Jaunius išlupo iš tvoros mietą ir išpyškino tris Genovaitės namo langus.
Kitą dieną Jaunių troškino, bet atsipagirioti nebuvo galimybių: patalpoje, kur jį apgyvendino, be vandens, jokio kitokio gėrimo nebuvo.
Ir štai tuo pačiu metu, kai Jauniaus N., kaip sakoma, dainelė jau buvo sudainuota, Edgaras R. apie tai dar nieko nežinojo. Jiedu susitiko kiek vėliau.
O kol kas Edgaras R. "Stumbro" sodų bendrijoje. Kaip jis ten pateko - neprisimena. Ir iš kur tu, žmogau, prisiminsi, kai tau tik šešiolika metų, o kraujyje 1,52 promilės alkoholio. Prisimena tik kad kelią jam pastojo sodo namelis. Pabandė apeiti iš vienos, iš kitos pusės - nepavyko.
- Pasitrauk! - pareikalavo jis.
Namelis nepajudėjo iš vietos. Edgaras iš kažko buvo girdėjęs, jog Donkichotas kovėsi su vėjo malūnais.
- O kuo aš už jį blogesnis? - nusprendė jis ir švystelėjo lauko riedulį į langą...
