Remigijus RAINYS
Nors sostinės turistiniame plane Geležinė gatvė pažymėta, patekti į ją anaiptol nelengva, nes įvažiavimas - pačiame didelės automobilių stovėjimo aikštelės gale ir iš pirmo žvilgsnio visiškai nepastebimas.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius ši gatvelė pasikeitė nedaug - išdygo tik keli nauji namai, priklausantys žmonėms, praturtėjusiems po nepriklausomybės atgavimo, tačiau didesnioji dalis gyventojų liko ta pati - vis labiau nušiurstančiuose namuose besiglaudžiantys, išgerti nevengiantys bedarbiai. O kur upeliais liejasi svaigalai - ten ir įvairiausi nusikaltimai bei žmogžudystės. Geležinės gatvės senbuviai išpažįsta savitą gyvenimo būdą, todėl kaimynų smurtinės žūtys ar mirtys padauginus alkoholio jų nešokiruoja.
Neseniai greitosios pagalbos ekipažas ir policijos pareigūnai skubėjo į, prietaringų žmonių nuomone, nelaimingu - tryliktuoju numeriu - pažymėtą namą. Čia gyvenęs Janas Jankovskis (55 m.) eilinių išgertuvių metų susipyko su savo sugyventinės broliu Henriku Ripinskiu (45 m.). Janas turėjo žinoti, kad ginčytis su faktiškuoju svainiu gana pavojinga, mat šis vyriškis jau išėjęs visą "zonos mokymo kursą". Už įvairius nusikaltimus Henrikas įkalinimo įstaigose praleido bene dvidešimt metų, todėl prieštaraujantį jam J. Jankovskį tuoj pat "nuramino" peilio dūriu į pilvą. Sunkiai sužeistojo riksmus išgirdo iki tol darže dirbusi Jano sugyventinė, tačiau moters iškviesti medikai nelaimėliui padėti jau nebegalėjo. Belaukiant policijos pareigūnų, H. Ripinskio sesuo ne tik į velionio sugyventinio rankas įspraudė degančią žvakutę, bet ir švariai nuplovė duonriekį peilį, kuriuo buvo padaryta lemtinga žaizda. Vėliau moteriškė aiškino, kad neva namuose nebebuvo kuo atsipjauti duonos. Niekur nedirbantį Henriką Ripinskį teismas leido suimti trims mėnesiams. Įtariamasis neslėpė, jog dūrė Janui į pilvą, tačiau teigė, kad jo nužudyti nenorėjo.
Geležinė gatvė žmogžudystėmis garsėja jau nuo seno, nors sostinės kriminalistams visas jas pavyko išaiškinti. Prieš dešimtmetį vieno iš šioje gatvėje stovinčių namų pagalbinių patalpų rūsyje buvo atkastas smarkiai apiręs vyro lavonas. Maždaug metro gilyje žemėje užkastas negyvėlis čia išgulėjo maždaug metus, kol smurtinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai sužinojo, kad apie nužudymą prasitarė tuometinėje Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje bausmę atlikinėjantis kalinys. Nuteistasis už žmogžudystę, matyt, norėjo pakelti savo autoritetą, todėl savo būrio "kolegoms" pasigyrė "užvertęs" dar vieną auką. Pareigūnams įskųstas vyriškis po kelių apklausų prisipažino ir nurodė, kur užkasė lavoną. Pareigūnų radinys tapo nemalonia staigmena nieko apie šį nusikaltimą nenujautusiems naujiems namo šeimininkams. Kiek vėliau kitas negyvai suspardytas vyriškis buvo surastas tiesiog gatvėje. Pareigūnams tereikėjo mėnesio, kad surastų ir suimtų du įtariamuosius, kurie taip išsprendė ginčą su išgertuvių metu jiems neįtikusiu sugėrovu. Prieš porą metų vienoje Geležinės gatvės landynėje santykius aiškinosi du keturiasdešimties nesulaukę patrakėliai. Vienas iš jų buvo atvežtas į ligoninę be sąmonės. Vyriškiui buvo diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis. Nepaisant medikų pastangų nelaimėlis mirė, o jo skriaudikas netrukus buvo suimtas ir nuteistas.
Tą pačią dieną, kai buvo nužudytas J. Jankovskis, Vilniaus 3-ojo policijos komisariato pareigūnams ir ekspertams jau buvo tekę lankytis Geležinėje gatvėje. Prieš kelias valandas iki žmogžudystės viename netoliese esančiame name buvo rastas vyriškio lavonas. Nelaimėlis pasismaugė bandydamas išlįsti per lango orlaidę. Prieš porą savaičių čia buvo aptikta ir jo sugyventinė, mirusi nuo besaikio gėrimo. Moters kūnas jau buvo pradėjęs irti, o šalia ramiausiai miegojo jos sugyventinis.
Keli savo pavardžių nenorėję skelbti Geležinės gatvės naujakuriai kategoriškai nesutiko su tuo, kad kai kuriose žiniasklaidos priemonėse jų gatvė vadinama žudikų gatve. Anot jų, daug metų čia gyvenantys bedarbiai jau prarado bet kokią viltį pakilti iš dugno ir todėl paguodos ieško alkoholyje. Pašnekovai tikisi, kad šia vieta pagaliau susidomės turtingos statybinės bendrovės, kurios supirks ir nuvers senąsias lūšnas, o šį sąlyginai netoli nuo sostinės centro esantį kampelį pavers prestižiniu mikrorajonu.
