Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Rugsėjo pradžioje Lietuvos kardiochirurgai paminėjo reikšmingą datą - suėjo 20 metų, kai mūsų šalyje buvo atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija.
1987 metų rugsėjo 2-ąją prof. Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujami Vilniaus kardiochirurgai 46 metų muzikos mokytojui iš Ukmergės Albinui P. persodino širdį. Po operacijos vyras jautėsi puikiai, vaikščiojo, skaitė laikraščius, bendravo ir prašė gydytojus leisti jį namo. Tačiau praėjus beveik 2 mėnesiams, vieną rytą jis krito be sąmonės - vyrą pakirto grybelinė inekcija. Medikų pastangos buvo bevaisės.
Pirmoji - Pietų Afrikos Respublikoje
Pirmą kartą pasaulyje širdis buvo persodinta Pietų Afrikos Respublikoje 1967 metais gruodžio 3-iąją. Kardiochirurgas Christianas Barnardas donoro širdį persodino iš Lietuvos kilusiam Keiptauno gyventojui Luisui Vaškanskiui. Išeivis iš Kauno su donoro širdimi krūtinėje pragyveno 17 dienų.
O tuo metu Lietuvoje tiek Vilniaus, tiek Kauno kardiogydytojai smarkiai stūmėsi širdies transplantacijų kryptimi. Buvo atliekami eksperimentai su naminiais gyvuliais. Pirmiausiai Vilniaus kardiochirurgams gana greitai pavyko įvaldyti transplantacijos techniką ir jų eksperimentai su kiaulėmis davė gerų rezultatų - kiaulėms persodintos širdys plakė.
Tačiau tuometinėje Sovietų Sąjungoje viskas buvo daroma planingai ir pereiti prie klinikinės širdies transplantacijos lietuviams ilgai nebuvo leidžiama. Tuo labiau kad ir tuometinis Sąjungos sveikatos apsaugos ministras B. Petrovskis skelbė, jog sovietine medicina yra etiška, o širdis persodinti gali tik amerikiečiai.
Bet permainos pamažu skynėsi kelią ir pirmosios širdies transplantacijos buvo atliktos Maskvoje ir Leningrade.
Maskva Lietuvos kardiochirurgams leidimą atlikti transplantacijas davė tik 1987 metais, nors mūsų šalies medikai tam buvo pasiruošę gerokai anksčiau.
Operacijos - ir sostinėj, ir Kaune
Per 20 metų Lietuvos kardiochirurgai jau atliko 66 širdies persodinimo operacijas: 51 - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir 15 - Kauno universiteto medicinos klinikose.
Kaune pirmą kartą širdis persodinta 2001 metais. Pirmajai širdies transplantacijos operacijai Kauno klinikose vadovavo prof. Rimantas Benetis. Pacientas išgyveno metus ir 3 mėnesius. Šiuo metu po širdies transplantacijų ligonius Kauno kardiochirurgijos klinikoje prižiūrinti gydytoja kardiologė Loreta Jankauskienė sako, kad pirmasis jų pacientas mirė ne dėl širdies problemų - jis iš gyvenimo pasitraukė savo noru.
Ilgiausiai - jau 10 metų - su donoro širdimi gyvena Januaras Matutis. Dar per 20 žmonių gyvena su persodinta širdimi. Tačiau buvo ir tokių, kurie po operacijos neatsigavo arba gyveno po kelis mėnesius.
Šiuo metu tiek Vilniaus, tiek Kauno kardiochirurgai slaugo pacientus, kuriems buvo persodintos donorų širdys. Santariškių klinikų gydytojai, vadovaujami prof. Vytauto Sirvydžio, atliko 51-ąją Vilniuje širdies transplantaciją, o po dienos - KMUK prof. Rimanto Benečio vadovaujami medikai Kaune penkiolikmečio donoro širdį persodino 44 metų pacientui. Abiejų vyrų pooperacinė būklė nebloga, jie atjungti nuo dirbtinio kvėpavimo aparatų.
Nėra donorų
Nacionalinės transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu 5 pacientams skubiai reikalinga donoro širdis, dar tiek pat gyvena su dirbtine širdimi. Kardiologai tvirtina, kad tiems, kurie gyvena su dirbine širdimi, taip pat reikalinga skubi operacija. Mat toks pacientas labai greitai gali užsikrėsti įvairiomis infekcijomis, jam didesnė trombozės ir kitų pavojų tikimybė. O iš viso širdies persodinimo operacijos laukia 33 ligoniai.
Pacientų daug, kardiochirurgai padėti pasiruošę, tačiau bėda, kad labai trūksta donorų. Mūsų žmonės dar nedažnas turi donoro kortelę, o giminės kartais atsisako organus dovanoti artimųjų, kurių smegenys jau mirusios, ir taip išgelbėti kitų žmonių gyvybes.
