Be žinios dingusios Kelmės rajono Kražių seniūnijos Spingės kaimo gyventojos Antaninos Staražinskienės artimieji metus gyveno kankinami nežinios, o tuo tarpu visą pusmetį informacija apie rastus palaikus dūlėjo pareigūno stalčiuje.
Tada, kai dingo A.Staražinskienė, sunerimusi duktė Stanislava Sakalauskienė apie dingusią motiną pranešė Kelmės policijai. Aplėkė visus pažįstamus Kražiuose, užsuko į kapines, kur palaidotas A.Staražinskienės vyras. Tik kitą dieną iš pašto darbuotojų išgirdo, kad Valpainių žmonės matę ją kulniuojančią Kražių - Jauniškės keliu tolyn nuo namų. Ji avėjusi šlepetėmis, rankose nešusis pavadėlį. Močiutė su pavadėliu buvo pastebėta ir Jauniškėje, Balčiuose, pakeliui į Nemakščius (Raseinių r.), o vėliau A.Staražinskienės pėdsakai išnyko.
S.Sakalauskienė tuokart guodėsi, jog ji su broliu Zigmu mamos nuotraukomis "išpuošę" kone pusę Lietuvos, spausdinę laikraščiuose, rodę per televiziją. "Aš policijoje ir slenkstį numyniau su savo bėda bepuldinėdama, vis varsčiau dingimo bylą tiriančio Laimio Vasiliausko kabineto duris. Jei tik išgirstu apie kur nors atsiradusį dingusįjį, tuoj ir puolu".
Taip atėjo šių metų liepos 26-oji. "Tą vakarą kaip įprastai žiūrėjau žinias, tik kažkodėl įjungiau TV3 kanalą. Šiaip jau visada aš žiūrėdavai LNK, nes ten dirbo brolis, o tą vakarą tarsi netyčia TV3 kanalą paspaudžiau. Ir girdžiu Raseinių prokurorų kreipimąsi į šalies žmones dėl rastų palaikų, prašė atsiliepti, kas pasigedo savo artimojo. Pasakė, jog šalia buvo kepuraitė, odinės šlepetės. Taip ir suakmenėjau".
Netrukus Stanislava jau žinojo, kad smarkiai apgraužtus ir žvėrių išnešiotus žmogaus kaulus netoli Nemakščių, Smultinių miške, dar praėjusių metų gruodžio 10 d. rado vietos medžiotojas Vytautas Tautkevičius. Radinio tyrimas buvo patikėtas Raseinių policijos komisariato tyrėjai Erikai Gobiūnaitei, kuri, surankiojusi kaulus, perdavė juos ekspertizei į Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutą. Netrukus iš čia buvo gautos išvados, jog tai - moters kaulai, pragulėję maždaug pusmetį. Tyrėja jau sausio 8 d. išsiuntinėjo pranešimus apie rastus palaikus šalies policijos komisariatams. Deja, nė vienas komisariatas tokius apibūdinimus atitinkančio kaulų savininko nebuvo pasigedęs, o arčiausiai buvęs Kelmės komisariatas visai neatsiliepė. Tad Raseinių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Eividas Chmieliauskis, prieš duodamas leidimą palaidoti kaulelius kaip nežinomus, nutarė dar kartą kreiptis į šalies žmones.
S.Sakalauskienė sako, jog ji, vos pamačiusi šalia kaulų buvusius daiktus, nė neabejojo, jog tai - mamos: kepuraitė, šlepetės, megztinio kampas. Netrukus šią tiesą patvirtino ir ekspertai.
S.Sakalauskienė parašė skundą dėl mamos dingimo aplinkybių bei aplaidžios paieškos. "Man dar ir šiandien baisu pagalvoti, kas būtų buvę, jei raseiniškis prokuroras būtų buvęs toks pat, kaip kelmiškiai policininkai, jei jis būtų nuėjęs lengviausiu keliu ir leidęs kaulelius palaidoti kaip nežinomus? Mes visą gyvenimą būtume buvę pasmerkti klaikiai nežiniai", - šiurpo moteris, kartu sakydama, kad net į jos skundą buvę pažiūrėta pro pirštus: girdi, pareigūno veiksmuose nustatyti tik "tarnybinio nusižengimo požymiai, pasireiškiantys aplaidumu, tarnybiniu neveikimu" ir už tai jam pareikšta pastaba.
Kelmės policijos komisariato vadovas Arvydas Spurga į klausimą šia tema atsakė tiesiai: "Kokius kadrus turime, su tokiais dirbame. Vynioti į vatą čia nebėra ko, kai į policiją tenka priimti žmones kone iš gatvės. Kol bylą tyrė Vasiliauskas, tol viskas ėjo gera linkme. Bet jis išėjo atostogų, ir raštas iš Raseinių policijos pateko Žydrūnui Apočkinui, kuris "nustatė", kad požymiai neatitinka ieškomo asmens, ir padėjo tą raštą į stalčių. Jei jis bent mūsų būtų paklausęs, ką tokiu atveju reikia daryti, jei būtų Vasiliauskui pasakęs, kai šis iš atostogų grįžo. Štai taip ir pasidarė. Dabar pats ašarodamas vaikšto, kremtasi, prisipažįsta komisariatui gėdą užtraukęs. Turime ką turime - ir gėdą, ir bėdą. Ir šioje situacijoje tegalime tik nuoširdžiai atsiprašyti žuvusiosios artimųjų".
