Stasys VARNECKAS
Visko būna kaime. Net geriausi kaimynai apsipyksta dėl vištų, žąsų ar krepšinio, jei nuomonės nesutampa. Tačiau šį kartą, atrodo, kažkokia musė kaimą apriejo.
Konfliktai prasidėjo aną trečiadienį, kai Anskaitienė nusprendė pasodinti kelis ankstyvųjų kopūstų daigus. Šalnų jie nebijo, be to, įkiš už serbentų, tai net vėjas nepasieks.
- Ką sodini? - paklausė kaimynė Morta, už tvoros irgi kapstanti lysvę. - Gal kopūstus?
- Ne, ne kopūstus, - atsakė Anskaitienė. - Burokus.
Morta dar kartą pasižiūrėjo pro tvorą: aiškiausiai matosi - sodina kopūstus.
- Ko meluoji? Taigi kopūstus sodini.
- O ko klausinėji, jeigu matai? - atšovė Anskaitienė. - Ko aušini burną? Dar kokią anginą susigriebsi.
Morta nurijo šią apykartę piliulę ir nutilo. Būta, matai, konflikto! Tegu ir užgesta, vos pradėjęs smilkti.
Pasodinusi kopūstus, Anskaitienė kilstelėjo galvą ir mato: Mortos vyras jau suka į kiemą su vežimu malkų. Tokių gražių, beržinių, tošys net šviečia .
- Ką čia dabar veži? - pasiteiravo.
- Šieną. Pieva taip gražiai prižėlė, tai, sakau, parsivešiu kokį vežimaitį.
- Chi, chi, - nusijuokė Anskaitienė. - Negi aš visai žabala, kad nematyčiau. Juk malkas veži.
- Tai ko tada klausinėji, jei ne žabala? Antai varna skrenda - pliurptels į pravirą...
To jau buvo gana. Anskaitienė kai užsičiaupė - tris dienas tylėjo. Ketvirtą dieną reikėjo prasižioti, nes jos brangusis grįžo visai kreivas.
- Su kuo lakei? - užsipuolė.
- Su Banaičiu, buvusiu pradinės vedėju, - paaiškino brangusis. - Pasaulio problemas apsvarstėme.
Anskaitienė visai pagedo:
- Tu šioks, toks ir anoks! Veršio koja! Gers, matai, Banaitis su tokiu pašlemėku! Su Mortos seniu maukei peludėj!
- Tai kam klausinėji, jeigu jau matei?.. Tau labų dienų siunčia. Klausė, ar toji varna nepridrėbė...
