Sigitas STASAITIS
Norėdamas pasveikinti ugniagesius jų profesinės šventės proga, Kranklys nuskrido į Šiaulių miesto priešgaisrinę tarnybą (PGT). Prieš pat švento Florijono dieną mieste niekas nedegė, nekniaukė iš medžio negalinčios išlipti katės, iš sumaitotų automobilių nereikėjo traukti lavonų, tad PGT 1-osios komandos 3-iosios pamainos ugniagesiai-gelbėtojai Sigitas Jonaitis, Albertas Biliūnas, Jonas Kasparavičius bei Vytautas Požerauskas mielai atsakė į klausimus. Vyrai atskleidė, kodėl kartais raukosi jų žmonos, kodėl miega su drabužiais, kodėl jie - amžini studentai, bei dar daug savo darbo linksmų paslapčių.
- Sovietmečiu ir anksčiau ugniagesiai tik gesindavo gaisrus. O dabar jūsų laukia ne tik gaisravietėje, bet ir išgriebti skenduolį, išlaisvinti avarijos metu įstrigusius žmones. Gal už papildomus darbus papildomai užmokama?
- Dar pridurkit, kad mes ir įšalusias gulbes gelbėjam, ir atsiųstus nežinomus miltelius surenkam, ir lipam per balkonus sulūžus miestelėno durų spynai. Gaila, bet visi šitie papildomi darbai mums tenka už tą pačią algą.
- Aha, dabar kiekvienas, pametęs raktą ir gailintis laužti duris, skambins į priešgaisrinę tarnybą prašydamas jūsų įlipti per balkoną.
- O mes lipame ne pas kiekvieną. Tik tuomet, jei bute ant viryklės kaista puodai arba užrakinti vieni mažamečiai vaikai.
- Negi lietuviui naujiena pameluoti? Kai įlipę per balkoną iš vidaus tokiam žiopliui atversite duris, jis pameluos neva suklydęs, girdi, prieš išeidama ir užtrenkdama duris, puodus nuo ugnies nukėlusi žmona.
- Kaskart į gaisro ar nelaimės vietą vyksta ir mūsų inspektoriai, kurie tiria nelaimę, nustato gaisro priežastį ir melagius. Įstatymai leidžia tokius sudrausminti bauda už tarnybos trukdymą. Apskritai įstatymas nurodo bet kokio gaisro kaltininką bausti bauda, tačiau neretai, jei nenukentėjo svetimas turtas, pilietis tik įspėjamas. Gaisro nuostoliai žmogui ir taip milžiniška bausmė.
- Avarija automobilininkui taip pat milžiniška bausmė, tačiau policininkai nėra tokie geraširdžiai, kaip gaisrininkai, bet grįžkim prie gelbėjimo darbų. Kodėl vykstate gaudyti mieste lapę ar iš medžio iškelti katiną - rainis lajoje juk nekelia nei gaisro, nei vaikams negrasina.
- Nors ugniagesiai kviečiami vis dažniau, mes negalime padėti visiems ir visada - tarnyba irgi skaičiuoja išlaidas ir privalo taupyti. Štai katiną iš medžio iškeliame nebent tada, kai jis kniaukdamas trukdo žmonėms miegoti. Ne kartą yra buvę, jog ugniagesiai važiuoja keliasdešimt kilometrų gelbėti neva lede įšalusių gulbių, o vyrams prišliaužus jos, žiūrėk, ima ir nuskrenda.
- Tai jums apmaudu, jei žmonės kviečia per klaidą.
- Dėl klaidų neapmaudu, klysti žmogiška. Štai, būna, pavasariop saulei pakaitinus ima garuoti sniegas ant stogo. Žmogelis pamato ir skambina - stogas dega! Arba, buvo, vaikigaliai naktį sukūrė laužą. Pamatę liepsnų atspindžius mokyklos languose piliečiai pranešė, kad mokykla pleška. Dėl tokių netyčinių klaidų nepikta. Pikta, kai ugniagesius kviečia vardan pramogos. Mums ne tik kainuoja benzinas. O gal kaip tik tuo metu kažkam iš tikro reikia pagalbos?
- Ką ugniagesiai veikia, kai nėra gaisrų ir kitokių nelaimių? Parą snaudžiate, ilsitės?
- Būtų gerai. Mūsų darbo grafikas - parą budime, tris esame laisvi. Daug mėnesių iš anksto žinome, kada teks dirbti. Naujieji metas, gimtadieniai, šeimos šventės - viskas derinama prie budėjimų grafiko. Pamaina prasideda pusę aštuntos ryto. Po rikiuotės perimame techniką ir pamainą. Jei nėra iškvietimų gelbėti, klausomės teorinės paskaitos, po kurios būna praktiniai arba sporto užsiėmimai. Po pietų paskirstomi darbai, kurie atliekami, jei spėji, iki 17 valandos 30 minučių. Tik vakare laisvalaikis, kurio metu dažniausiai... mokomės.
- Jūs gi ne studentai.
- Ir dar kokie studentai. Per metus ugniagesiai laiko apie 10 egzaminų, būna ketvirtinės įskaitos, reikia išlaikyti ir sporto normatyvus, visokias atestacijas. Tuo siekiama, kad ugniagesys savo darbą išmanytų iki automatizmo. Tenka ir namie nemažai pasimokyti. Nuo studentų skiriamės tik tuo, jog jie mokosi 5 metus, o mes - kol dirbame. Ugniagesio pasiruošimas egzaminams prasideda kasmet sausio 3-iąją ir tęsiasi iki gruodžio.
- O jei geram ugniagesiui mokslai sunkiai lenda galvon?
- Blogai. Valdžia gali, pavyzdžiui, atostogas nukelti į žiemą ar kitaip skatinti susiimti.
- Po mokslų ir darbų ar ramią naktį jums leidžiama pasnausti?
- Leidžiama. Nuo 22 valandos, jei ramu, galima ilsėtis, tačiau privalu gultis nenusivelkant uniformos, leidžiama nebent nusimesti švarką ir nusiauti. Nes jei pasigirs aliarmo signalas, mes - į batus ir į mašinas.
- Tai pasigirdus aliarmui persivelkate ugniagesių kombinezonais ir bėgate į mašinas?
- Ne, persivilkti nebūtų laiko. Sukaukus sirenai privaloma per vieną minutę išvykti! Kombinezonus velkamės, kvėpavimo aparatus ar dujokaukes maukšlinamės pakeliui automobilyje.
- Turėtų būti baisiai nepatogu per duobes šokinėjančiame automobilyje visiškai nusirengti ir apsirengti kombinezonus.
- Kodėl visiškai? Kombinezonus velkamės ant uniformų.
- Uniforma po kombinezonais - tai juk gryniausia nesąmonė. Kaip atrodo uniforma užgesinus gaisrą šlapia nuo prakaito ir vandens?
- Reiktų pridurti, jog dar ir dvokianti nuo dūmų. Uniforma neretai taip trenkia dūmais, kad grįžtant namo visa laiptinė pakvimpa, ne tik butas. Drabužiai kažkodėl ypač dvokia nuo šieno dūmų. Žmonos purkštauja, tačiau kur dėsis, skalbia. Mums valdžia darbe įtaisė skalbimo mašiną, tačiau tokias turi tikrai ne visi šalies ugniagesiai.
- O kodėl negalima po kombinezonais vilkėti praktiškesnių sportinių drabužių?
- Mums pagaliau pažadėjo kažką panašaus, tačiau negreitai, gal po metų dvejų.
- Kada ugniagesiams sunkiausia, kada daugiausia gaisrų ir nelaimių? Manau, ypač karšta turėtų būti Naujųjų metų naktį.
- Nelaimės vyksta be sistemos - žiūrėk, parą dvi ramu, o kartais kelios vos ne vienu metu. Naujųjų metų naktis, ko gero, sunkesnė policijai. Šiaip žiemą iš viso daugiau gaisrų - dega dūmtraukiai, nuo jų - krosnimis šildomi pastatai. Žiemą ir gesinti sunkiau - anksti temsta, visur pašalę, slidu. Pavasariop pradedama deginti žolė, vasarop jau plešką durpynai, o rudenį, žiūrėk, jau ir naujas šildymo sezonas. Žodžiu, nuolat turime ką veikti.
- Kas sunkiausia gesinant gaisrą?
- Alkoholis.
- ?
- Pradėkim nuo to, jog labai dažnai gaisrus sukelia neblaivūs žmonės. Pagal statistiką, dauguma žuvusiųjų ugnyje - neblaivūs.
- Gal alkoholyje išmirkęs kūnas gerai dega?
- Girti dažnai kietai užmiega rūkydami lovoje ar prie netvarkingos krosnies. Pajutęs dūmus, blaivus žmogus prabunda, o girtas kartais nejaučia net kad jo lova jau pleška. O jei toks ir prabunda, kartais nesusigaudo nei kas vyksta, nei kur jam išbėgti. Neretai girtieji sukiojasi ir apie gaisravietę. Tokie beveik visada būna dideli mūsų darbo "žinovai", neprašomi vardina pažįstamų ugniagesių bei viršininkų pavardes. Apspangėliai dažnai mus gesinti moko, auklėja, net iš darbo "atleidžia" ar į atlapus kimba. Tie "specialistai" galėtų padėti, kai baigus gesinti reikia kastuvu išsklaidyti pelenus ir žarijas, tačiau jų jau nė kvapo nebūna. Matydami, kad nelaimės vietoje girtieji, iškart kviečiame policiją. O šiaip gaisravietėje labai nejauku žinant, kad gali sprogti dujų balionas. Ir sprogsta, ne vienas iš mūsų yra ir apdegęs, ir sprogimo bangos parblokštas. O šiaip tai ugniagesių didžiausias draugas - vanduo - mus ir žudo. Nuolatinė drėgmė, temperatūrų skirtumas per ilgus metus kone kiekvienam įvaro sąnarių ligas.
- Ugniagesiai iš visų uniformuotų tarnybų labiausiai gerbiami - jie kyšių neima (niekas jiems ir nesiūlo), o tik visus gelbėja neretai patys rizikuodami. "Kranklio" skaitytojų vardu jus, kaip ir visus Lietuvos ugniagesius-gelbėtojus, sveikiname profesinės šventės proga ir linkime, kad kuo rečiau tektų vykti į operacijas.
S. Stasaičio nuotr.
Pamainos vadas Sigitas Jonaitis
Skyrininkas Albertas Biliūnas
Ugniagesys-gelbėtojas Jonas Kasparavičius
Ugniagesys-gelbėtojas Vytautas Požerauskas
