Sekmadienį Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schroeder) vadovaujami socialdemokratai patyrė savo didžiausią pralaimėjimą dviejų žemių rinkimuose nuo pat 1945 metų, rinkėjams pareiškus nepasitenkinimą dideliu nedarbu, keliamais mokesčiais ir gresiančiu ekonominiu nuosmukiu.
Netgi G. Šrioderio opozicijos Irako karui, kuri buvo labai populiari Vokietijoje, nepakako įveikti visuomenės nepasitenkinimui dėl ekonominės padėties. Socialdemokratai neteko valdžios G. Šrioderio gimtojoje Žemutinės Saksonijos ir Heseno žemėje.
Konservatoriai krikščionys demokratai užbaigė 13 metų trukusį socdemų valdymą Žemutinėje Saksonijoje, kur G. Šrioderis laimėjo trejus rinkimus iš eilės ir pradėjo savo žygį į valstybinę politiką.
Dviejose žemėse balsuoti galėjo dešimt milijonų žmonių, kurie pirmieji atskleidė elektorato nuotaikas po rugsėjo mėnesį vykusių visuotinių rinkimų. Šią žiemą Vokietijoje nedarbas išaugo iki keturių milijonų, o sausį, atrodo, sieks 4,55 milijono.
Pralaimėjimas Žemutinėje Saksonijoje reiškia, jog socdemams beveik nepavyks apeiti padidėjusios krikščionių demokratų daugumus aukštuosiuose parlamento rūmuose, kur atstovaujamos 16 žemių. Taip G. Šrioderiui teks bendradarbiauti su opozicija priimant įstatymus.
Po perrinkimo G. Šrioderio populiarumas blėso, nepaisant jo antikarinių pasisakymų ir greitos reakcijos į vasaros potvynius. Stebėtojai teigia, kad tokie pralaimėjimai yra atlygis už mokesčių didinimą, pasyvias ekonomines reformas ir nesuprantamus socialdemokratų koalicijos partnerių žaliųjų politinius manevrus.
Žemutinėje Saksonijoje socialdemokratai surinko 33,4 procento balsų, o krikščionys demokratai - 48,3 procentų arba 14,5 procento mažiau ir 12,4 procento daugiau nei ankstesniuose rinkimuose. Hesene socialdemokratai surinko 10,3 procento balsų mažiau nei per paskutinius žemės rinkimus, vykusius 1999 metais.
ELTA
